Redakcija rekomenduoja

Finansų ministerijos pasiūlytas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis buvo pristatytas itin keistai, tai yra kaip galimybė padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, tačiau visuotinis mokestis neatneštų daug lėšų savivaldybėms, o turtingiausi nekilnojamojo turto savininkai netgi išloštų – tai yra mokėtų mažiau nei dabar.

Maisto kainos glumina dažną užsukusį į parduotuvę, bet gaunantiems mažiausias pajamas jos gali sukelti isteriją. Siaučianti infliacija ir didėjančios kainos skaudžiausia kerta tam penktadaliui Lietuvos, kuris gyvena ant skurdo ribos arba visiškame skurde. Pensininkai, bedarbiai ir vienišos mamos ne tik negali įpirkti mėsos ar žuvies, bet taupo būtiniausiems poreikiams.  Skanesnis maisto kąsnis ar vaiko ekskursija daliai lietuvių tampa prabanga, kurios jie sau negali leisti.

Lietuvoje jau leidus kai kuriems gyventojų pasiskiepyti ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze kai kurie suskubo domėtis, ar tokia galimybė bus sudaryta ir platesniam žmonių ratui. Kol ministerija tikslesnių planų atskleisti negali, mokslininkai pažymi, kad ketvirtasis skiepas greičiausiai nebus skirtas plačiajai visuomenei. Nors pandemija ir kartu spaudimas sveikatos sistemai atslūgo, daliai silpniausios sveikatos gyventojų jau gali būti skiriama ketvirtoji vakcinos dozė.

Kai Baltarusija pasiuntė į Lietuvos pusę tūkstančius migrantų, šie ilgam įstrigo mūsų šalyje. Lietuva apsisprendė mažiausiai 12 mėnesių apriboti daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų judėjimo laisvę, bet net ir paskui 5 metus neleisti dirbti, tikriausiai tikėdamasi, kad jie išsilakstys.

Reabilitacijos įstaigų atstovai ir pacientai griebiasi už galvos – medicininės reabilitacijos tvarka jau ir dabar ne be trūkumų, o ruošiama reforma gali viską dar pabloginti. Pažymima, kad prioritetą teikiant ambulatorinei reabilitacijai ir į šoną nustumiant stacionariąją kyla pagrįstas nerimas dėl kurortinio gydymo ateities. Kitaip sakant, vis mažiau pacientų gali tapti prieinamas sanatorinis gydymas.

Jei vieną dieną atrodo, kad išlipote iš lovos „ne ta koja“, labai tikėtina, kad prie to gali būti prisidėję ir orai. Gydytojai patvirtina – tiek orų permainos, tiek geomagnetinės audros turi įtakos žmogaus fizinei būklei ir psichologiniam nusiteikimui. Ypač šaltą pavasarį lydintys orų kontrastai turėtų versti pasisaugoti jautresnės sveikatos žmones. Šilumos nedosnus, permainingų orų lydimas pavasaris dalį tautiečių net tik jau spėjo „apdovanoti“ peršalimu.

Apokalipsė yra tai, kas pranašauja pasaulio pabaigą. Visgi originalo kalba apokálypsis reiškia apreiškimą arba atskleidimą. Politikams visame pasaulyje besikaunant dėl didėjančių maisto kainų ir nepatenkintų žmonių, imama suprasti, kad ši krizė gali būti didesnė nei manyta, gal net apokaliptinio dydžio.

Seimas žengė pirmą žingsnį link nesusituokusių porų santykio reglamentavimo. Civilinę sąjungą galėtų sudaryti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties poros. Viena projekto autorių J. Sejonienė tikina, kad civilinė sąjunga tikrai skiriasi nuo partnerystės, o galimybė ją sudaryti bus aktuali ne tik LGBT poroms.

Vienas iš dalykų, kurį supratau apie rusų oligarchus mokydamas jų vaikus, yra tai, kad jiems nerūpi aplinkiniai, „The Economist“ pasakoja asmuo, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės. Istorijos autorius gyvena Rusijoje, bet kai kurios detalės yra specialiai pakeistos, siekiant išlaikyti autoriaus anonimiškumą.

Kylančios kainos ir didėjantis karo nuovargis dalį Lietuvos visuomenės verčia piktintis valdžia. Girdisi bruzdėjimai esą valdantieji labiau rūpinasi užsienio, bet ne vidaus politika, o infliacijos išgasdinti tautiečiai paliekami likimo valiai. Tiesa, pasak ekspertų, tokių nepatenkintų balsų nėra daug, o ir tikėtis jų buvo galima.

Specialistai skambina pavojaus varpais – antsvorio ir nutukimo rodikliai Europoje pasiekė epidemijos mastą ir toliau didėja. Koks lėkštės turinys padėtų išvengti šios ligos ir ar vegetarams negresia susirgti nutukimu, pasakoja gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė. Tai – antroji interviu dalis. Pirmame interviu aptarėme pagrindines nutukimo priežastis ir ligos gydymą, kodėl daug žmonių vėl susiduria su ligos atkryčiu, tekstą galite skaityti paspaudę čia. Pakalbėkime apie pačią mitybą.

Pastaraisiais mėnesiais registruotas nedarbas šiek tiek mažėja, nedarbo kreivė grįžta prie įprastesnio savo pavidalo, bet gali būti, kad taip vyksta ne tik dėl įsidarbinančių asmenų, bet ir dėl to, jog Užimtumo tarnyba pradeda intensyviau „braukyti“ nedirbančiuosius iš bedarbių sąrašų. Marijampolietė Laimutė yra trijų mokyklinio amžiaus vaikų vieniša mama. Anksčiau ji yra dirbusi siuvėja, o pastaruoju metu ieškojosi darbo būdama Užimtumo tarnybos klientė.

Lietuvoje fiksuojamas didžiulis kainų šuolis. Balandį infliacija Lietuvoje buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje, prieš tai ne vieną mėnesį mūsų šalis tvirtai laikėsi pirmojoje vietoje. Ekonomistai sako, kad tai lėmė ir sparčiai pastaraisiais metais augusios lietuvių pajamos, ir verslo noras užbėgti įvykiams už akių ir branginti savo prekes dar prieš kylant žaliavų kainoms.

Gerus 18 metų neįsivaizdavęs galintis gyventi be cigaretės Nikita Maliutinas šiandien didžiuojasi išsikapstęs iš varginančios priklausomybės. Jis neslepia, kad jei ne paties valingas nusiteikimas atsikratyti rūkymo, tą padaryti būtų buvę labai sunku. Specialistai antrina jam pažymėdami, kad opi problema išlieka ne tik vis dar gili stigma, bet ir nekompensuojami vaistai norint pagyti nuo šios priklausomybės.

Nors Rusija pradėjo visaapimantį karą Ukrainoje ir vis daugiau žmonių Rusijos visuomenėje bei režimo viduje tam nepritaria, tačiau Vladimiras Putinas yra saugus – jo niekas nenuvers, nes tai paprasčiausiai neįmanoma. Taip mano Aleksejaus Navalno bendražygis, opozicionierius Vladimiras Milovas.  „Aš dirbau Vyriausybėje šešerius metus ir asmeniškai pažįstu daug žmonių, kurie ten dirba aukštose pozicijose. Dauguma jų, apie 90 proc., yra visiškai sugniuždyti to, kas nutiko.

Ukrainą užpuolę Rusijos kariai kaltinami ne tik žmonių žudymu, prievartavimu ar terorizavimu, bet ne kartą buvo pastebėti grobiantys ukrainiečių turtą ir nebūtinai brangenybes. Kai kurie Rusijos kariai bandė išsigabenti iš Ukrainos unitazus ir tai nustebino daugelį ukrainiečių ar komentatorių – na, negi Rusijoje nėra unitazų? Toks klausimas iškilo ir Ukrainos delegacijos atstovei NATO Parlamentinėje Asamblėjoje Solomiai Bobrovskai.

Taikos derybos su Rusija yra istorija apie tai, kaip Ukraina per 70 karo dienų išgyveno visą jausmų spektrą: nuo karo nevilties iki suvokimo, kad yra stipri ir turi stiprius sąjungininkus sau už nugaros, rašo Pravda.ua. „Jei pirmąją karo dieną mums būtų leista pasirašyti tokią taikos sutarties versiją, kokią siūlo pasirašyti dabar, būtume tai padarę nieko negalvodami.

Ukrainai jau daugiau kaip tris mėnesius drąsiai priešinantis Rusijos agresijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia šiuo metu turintis daugiau kausimų nei atsakymų tiek dėl karo eigos, tiek dėl dabartinio NATO sąjungininkų atsako į Rusijos agresiją. Kalbėdamas NATO šalių parlamentarams Vilniuje politikas pabrėžė, kad kai kuriose Aljanso šalių sostinėse mąžta ryžto izoliuoti Rusiją ar sustiprinti NATO karinius pajėgumus rytiniame flange.

Skurdas Lietuvoje nemažėja, atskirtis tarp jaunų miestiečių ir vienišų tėvų ar senjorų – didėja, o taikomos skurdo mažinimo priemonės nėra efektyvios. Išmokos, pasak specialistų, nesprendžia skurdo problemos, o tik ją apglaisto. Tiesa, tokios pastabos gaunamos iš Europos Komisijos, atrodo, Lietuvos nejaudina, nes ataskaitos beveik kasmet yra tokios pačios, akcentuojamos niekaip nesprendžiamos problemos.

Ginčai ir nesutarimai svarstant daug aistrų keliančią sveikatos įstaigų pertvarką nesiliauja. Jai nepritariantys šeimos gydytojai teigia, kad ši reforma ne tik su jais nederinta, bet ir iš esmės atima prasmę būti gydytoju. Ministerijos atstovai gi atkerta, kad su šių gydytojų organizacijomis susikalbėti sudėtinga.  Pagrindą sveikatos įstaigų pertvarkai klojančių įstatymo projektų svarstymui atkeliavus į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį netruko aistrų.

Liko labai mažai laiko, kai galite sunaikinti seną automobilį ir gauti nuo 1 tūkst. iki 6 tūkst. eurų kompensaciją. Ją galėsite išleisti naujam ar naudotam mažai taršiam automobiliui, elektromobiliui, viešojo transporto bilietams, elektriniam paspirtukui ar dviračiui. Liko mažiau nei savaitė, kol galite tikėtis kompensacijos naujo automobilio įsigijimui, sunaikinę seną, taršią transporto priemonę. Iki birželio 1 d. 12.00 val. galima pildyti paraiškas gauti 1 tūkst.

Istorikas Jurijus Felštinskis dar prieš septynerius metus parašė knygą, kurioje detaliai papasakojo, kaip vyks karas Ukrainoje. Tai, kad jis tikrai vyks jam nekėlė abejonių. Daug kas, pasak istoriko, iš jo juokėsi, netikėjo, bet istorija mėgsta pasikartoti, o Ukraina šiuo metu atlieka Stalino užpultos Suomijos vaidmenį. Tai reiškia, kad Putinas tik pradeda savo kruviną žygį ir jei niekas jo nesustabdys, pats jis nesustos.

Seime toliau stumiant sveikatos įstaigų pertvarką dalis ligoninių ir medikų bendruomenės priešinasi tam. Jie ruošiamas permainas prilygina diversijai ir yra įsitikinę, kad reforma nublokš dešimtmečiais atgal. Tai, jų manymu, nei atneš geresnę paslaugų kokybę, nei sutrumpins eilės, kaip nepaliauja kartoti ministerija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina dėl rengiamos reformos komunikuojanti su visomis suinteresuotomis grupėmis, jos pačios sako ką kita.

Seime antrą kartą bandoma įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius. Šį kartą partnerystę pakeitė civilinė sąjunga, kuri sudaroma pas notarą. Labai panašus įstatymo projektas kelią skinasi ir kaimyninėje Latvijoje. Šios šalies parlamentarai jau du kartus pritarė šiam projektui ir liko paskutinis balsavimas, po kurio tos pačios lyties poros galės įteisinti savo santykius Latvijoje.

Nors dar pasitaiko, kai nutukimas visuomenėje pirmiausia laikomas estetine problema ir galbūt net žmogaus apsileidimo pasekmė, gydytojai skuba prieštarauti ir primena, kad tai yra liga ir riziką ja susirgti turi dauguma. Negana to, negydomas nutukimas ne tik gimdo puokštę ligų, bet ir gali būti mirties nuosprendžiu. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais – antsvorio ir nutukimo rodikliai Europoje pasiekė epidemijos mastą ir toliau didėja.

Nors nekilnojamojo turto kainos jau kurį laiką auga, jaunos šeimos, norinčios nusipirkti savo pirmąjį būstą, gali sulaukti gelbėjimo rato iš valdžios. Nors didžiausią valstybės paramą gauna norintys būstą pirkti regionuose, pinigų jaunos šeimos gali gauti ir kitoms būsto pirkimo, nuomos ar statymo reikmėms. Ministerijos atstovai tikina, kad šios finansinės paskatos dalį jaunų šeimų paskatino susilaukti vaikų.

Su laiku vis tobulėjančios medicinos technologijos, išrandami vaistai suteikia vis daugiau įrankių padėti žmonėms išgyti arba kuo ilgiau džiaugtis kiek įmanoma labiau visaverčiu gyvenimu. Specialistai gi įspėja, kad vieną iš tokių medicinos pasiekimų – antibiotikus vartojant neracionaliai sėdima ant uždelsto veikimo bombos. Anot jų, augant atsparumui šiems vaistas greitai galime nebeturėti kuo gydyti net paprastų ligų.

Dar prieš prasidedant karui Ukrainoje pasaulį stebino ir baugino žvalgybų pranešimai apie karo pradžios laiką bei tai, kad rusai sudarinėja ukrainiečių, kuriuos trems ir žudys, sąrašus. Žvalgybos buvo teisios – karas prasidėjo, bet tamsus rusų planas, primenantis Stalino laikus, išsipildė ne iki galo. Tiesa, pirmiausiai būtų nužudyti tų pačių profesijų žmonės, kaip ir prieš daugiau nei pusę šimto metų, o informacija apie juos, matyt, rinkta jau senokai.

Baltarusiai kaimynams atvėrė bevizes sienas ir kviečia apsilankyti, tiesa – ne už dyką. Gali būti, kad viešintieji Baltarusijoje bus išnaudoti propagandai ar kitiems, tik pačiam režimui žinomiems tikslams. Lietuvos žvalgyba įspėja, Baltarusijos specialiosios tarnybos į savo tinklus gali traukti nieko nenutuokiančius lietuvaičius, todėl įsigeidę pigesnio kuro ar kruopų turėtų gerai pagalvoti ar verta.

Ne vienus metus Lietuva linksniuojama kaip viena benzodiazepinų, t. y. raminamųjų arba migdomųjų vaistų, vartojimo lyderių Europoje. Skaičiai šokiruoja – šių vaistų per gyvenimą yra vartoję bent 1 iš 4 gyventojų, o vidutinė vartojimo trukmė siekia beveik 7 mėnesius. Jei vienais atvejais šis vaistas būtinas, arti 40 proc. jų vartotojų įklimpę į priklausomybę. Naujausiais 2019 m. duomenimis, raminamuosius vartoja apie 4 proc. gyventojų, o tarp kitų Europos šalių Lietuva yra 3 vietoje.

Karo Ukrainoje pradžia Vakarų žvalgyboms nebuvo didelė paslaptis. Tiesa, Rusija, nemėgstanti būti nuspėjama, tą dieną vos pavėlino, bet siurprizo efekto nebeliko.

Mokslininkai teigia, kad gimstamumas Lietuvoje mažėja jau daugiau nei 60 metų. Nors rodikliai buvo kiek pakilę, pastaraisiais metais jie vėl krito. Ekspertų teigimu, prie to daugiausiai prisidėjo koronaviruso pandemija ir karas Ukrainoje – neapibrėžtumą jaučiantys lietuviai atideda sprendimą susilaukti vaikų.

Šiaulietis Sigitas pateko į nepavydėtiną situaciją. Nors dirbo ir Lietuvoje, ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau sulaukęs pensinio amžiaus mūsų šalyje negali gauti pensijos, nes britų institucijos nepateikia informacijos „Sodrai“ apie jo turimą socialinio draudimo stažą svečioje šalyje. Kadangi Lietuvoje uždirbtas socialinio draudimo stažas yra trumpesnis nei 15 metų, tai užkerta kelią gauti bent kelis šimtus eurų per mėnesį.

Vilniuje vykstančiame „Laisvosios Rusijos forume“ politikai, istorikai ir ekonomistai bando įminti Putino ir Rusijos mįsles, kurių po invazijos į Ukrainą tik daugėja. Pasak forumo dalyvių, tikėtis pagalbos iš Rusijos visuomenės neverta, nors tik ji ir gali „sutvarkyti“ režimą. Pinigų karui Rusijai užteks, mano jie, tiesa maistu, gali pristigti.

Valstiečiai valdančiajai koalicijai pateikė ultimatumą – atsisakyti Civilinės sąjungos projekto ir valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui arba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga trauksis iš politinių partijų susitarimo dėl gynybos bei užsienio politikos.

Lietuva šiuo metu neturėtų pasiduoti ekonominiam Kinijos šantažui, kurį oficialusis Pekinas pritaikė susinervinęs dėl Taivano vardo atstovybės atidarymo Vilniuje, nes grįžti prie normalių santykių su Kinija veikiausiai nebepavyks. Bet padedant Taivanui simboliniais veiksmais, reikia būti labai atsargiems, nes tai gali turėti žalingų pasekmių paties Taivano saugumui.

Pradėjusi nelabai sėkmingą karą prieš Ukrainą Rusija pakenkė ne tik sau, bet ir artimiausiai partnerei Kinijai. Jeigu būtų buvusi Pekino valia, tai šio karo būtų vengiama, nes dabar Kinija turi balansuodama šokinėti tarp trijų savo svarbiausių tikslų. Taip teigia JAV įsikūrusio German Marshall Fund Azijos tyrimų programos vadovė Bonnie Glaser. „Tai ne tas karas, iš kurio Kinija išloštų.

Vos paskelbusios savo norą jungtis prie NATO Suomija ir Švedija gavo turkišką antausį. NATO senbuviai pareiškė vetuosiantys šių šalių prisijungimą, nes šiauriečiai pernelyg draugiški kurdams ir, turkų manymų, glaudžia teroristus. Specialistai sako, kad suomiai ir švedai neturėtų nusiminti, garsūs Turkijos pareiškimai tėra derybinė pozicija. O derėtis turkai moka ir mėgsta.

Tikėtina Lietuvių gyvenimo trukmė – viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES), tačiau pensinis amžius toli gražu nėra pats mažiausias. Tai reiškia, kad įmokas pensijai mokame net ilgiau nei kiti europiečiai, tačiau pensiją gauname daug trumpesnį laiką nei jie. Specialistų vertinimu, norėdami oriai gyventi, lietuviai yra priversti dirbti daug sunkiau. Dėl to jie greičiau „nusivaro“ ir turi mažiau laiko pasimėgauti pensija.

Kai vykome į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, žinojome, jog susitiksime su seksualinę prievartą Lietuvoje patyrusiais jaunuoliais. Nutuokėme, kad pokalbis bus klampus ir sunkus. Žinojome, kad reikės prasibrauti pro gėdos šydą, nes niekada nebūna lengva pasakoti, kaip žmogus, turėjęs padėti ir paguosti, pasirinko naudotis tarnybine padėtimi ir tenkinti asmeninius geidulius. Bei gąsdinti, kas bus, jeigu jam nebus paklūstama.

Suomija ir Švedija laužo savo dešimtmečius trukusį neutralitetą ir ruošiasi prisijungti prie NATO. Tai – istorinis žingsnis, kurį Šiaurės šalys yra priverstos žengti, nes Rusijos elgesys tampa neprognozuojamas ir labai pavojingas. Apie Rytų ir Vidurio Europos studijų centre kalbėjo saugumo ir tarptautinių santykių ekspertai.  Įsiveržę į Ukrainą rusai galimai siekė ne tik sugrąžinti šią šalį į savo įtakos zoną, bet ir pakeisti Europos saugumo tvarką.

Karas Ukrainoje užgožė kasdienes politines problemas, bet artėjantys rinkimai primena, kad rūpintis rinkėjų nuotaikomis niekada nevėlu. Pasitikrinti savo reitingus, suburti bendražygius regionuose ir išrinkti tuos, kurie ves į savivaldos rinkimus skuba ne viena partija.  Tiesa, valdantieji konservatoriai nedrąsiai tikisi, kad prasidėjus karui Ukrainoje ūgtelėja jų reitingai išsilaikys iki pat savivaldos rinkimų kitą pavasarį, nors politikos apžvalgininkai tuo labai abejoja.

Gyventojai neretu atveju priversti laukti net mėnesiais, kol galės patekti pas gydytoją specialistą. Tačiau jei atvertų piniginę, pas tą patį gydytoją galėtų patekti kad ir kitą dieną. Tokia tvarka – jokia naujiena, visgi poliklinikų vadovai primena, kad gauti konsultaciją daug greičiau būtų galima ir kitu būdu papildomai netuštinant kišenės. Jau seniai ką benustebina tokia realybė, kad norint patekti pas konkretų specialistą pasiruošti laukti gali tekti net kelis mėnesius.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą mūsų šalis nebegali tenkintis vien tik atgrasymu, todėl siekia, kad rytiniame NATO flange būtų dislokuotos stambesnės priešakinės pajėgos, kurios ne tik atliktų atgrasinimo funkciją, bet ir galėtų imtis Aljanso narių gynybos, jeigu vis tik Rusija kada nors nutartų išbandyti NATO šalių įsipareigojimų tvirtumą.

Buča – mažas miestelis netoli Ukrainos sostinės virto Rusijos armijos žiaurumo simboliu. Bučos gyventojas, savanoris Sergejus Petrenko Bučoje slapstėsi nuo pirmos rusų invazijos į miestelį dienos, tris kartus buvo suimtas ir gyvas liko tik drąsos ir laimingo atsitiktinumo dėka. Jis pasakoja apie siaubą, išgyventą Bučoje ir tai, kodėl Rusijos armija bijo telefonų, kuo skiriasi rusai nuo buriatų ir kodėl visi bijo čečėnų, rašo UNIAN.

Pandemija baigiasi, tačiau jos pagimdytos ar pagilintos bėdos nesitraukia. Suprastėjusi fizinė sveikata ir psichologinė būklė, dar didesnis įnikimas į telefonus ir, svarbiausia, – kritusios kalendorinių skiepų vakcinacijos apimtys kaip reikiant verčia nerimauti vaikų gydytojus. Profesorius Rimantas Kėvalas ypač nuogąstauja dėl to, kad tėvai atsisako vaikus skiepyti nuo seniai žinomų, bet mirtinai pavojingų ligų.

Nauja ministro Arūno Dulkio palaiminta tvarka šiurpina medikus. Nuo šiol dienos chirurgijos centre atlikus operaciją žmogus turi dar tą pačią dieną būti išrašytas namo. Gydytojai įspėja, kad taip gali tik išaugti komplikacijų rizika. Negana to, nerimą kelia tai, kad už jas atsakingas būtų ne kas kitas, o chirurgas. Ministerija gi aiškina, kad sena tvarka neatitiko paslaugos apibrėžimo.

Nustojus galioti ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 gydytojai rezidentai priversti vėl susidurti su skaudžia realybe. Nelikus pandemijos metu papildomi mokėtų priedų jiems vėl tenka tenkintis maža alga, kuri nebuvo didinta jau dvejus metus. Nors ministerija piešia šviesų rytojų ir jauniesiems gydytojams žada atriekti daugiau lėšų, patys jie neatsistebi iki šiol gyvais stereotipais, kad rezidentas – „tik“ studentas, kuris sveikatos sistemoje nelabai ką ir daro.

Pasibaigus ekstremaliai situacijai vėl pasikeitusi patekimo pas gydytojus tvarka piktina gyventojus. Jie skundžiasi, kad dėl eilinio siuntimo pas specialistą priversti kaip ikipandeminiais laikais stumdytis eilėse prie gydytojo kabineto. Medikai sutinka, kad pacientams jau laikas grįžti gyvoms konsultacijoms, tačiau pažymi, kad ministerija išties nepagrįstai apribojo dalį funkcijų.