Seimas po pateikimo šį ketvirtadienį pritarė Civilinės sąjungos įstatymui. Seimas turės balsuoti dar du kartus, kad tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių porų santykius apibrėžiantis įstatymas įsigaliotų. Už Civilinės sąjungos įstatymą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš – 49, 6 parlamentarai susilaikė.
„Noriu iš karto akcentuoti, kad įstatymo projektas yra tik bazinės, pagrindinės, tik būtiniausios nuostatos kokybiškam, moraliai, socialiai teisingam asmenų gyvenimui nesusituokus. Projektas skiriasi nuo anksčiau teikto ir labai prašau jūsų šitą konsensusą įvertinti teigiamai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo projektą pristatanti konservatorė Jurgita Sejonienė.
Vardija skirtumus nuo partnerystės
J. Sejonienės teigimu, rengiant Civilinės sąjungos įstatymą buvo padaryti reikšmingi pakeitimai, lyginant su pernai atmestu Partnerystės įstatymu.
„Suprantame nuogąstavimus ir visuomenės, ir opozicijos, ir savo frakcijos Seimo narių. Manau, kd buvo priimtas teisingas sprendimas. Vertinu jį ne kaip kompromisą, o kaip konsensusą“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo J. Sejonienė.
Idėjos kritikai tvirtina, kad partnerystė ir civilinė sąjunga – identiški projektai, tik pavadinimas skiriasi. Teikiant Civilinės sąjungos įstatymą Seimo salėje darbietis Viktoras Fiodorovas teigė, kad Civilinės sąjungos įstatymas atitinka lietuvių liaudies posakį „ta pati panelė, tik kita suknelė“. Pasak jo, projektas yra labai panašus atmestam Partnerystės įstatymui.
„Tas pats Raskevičius, tik ponios Jurgitos asmenyje. Tai yra dūmų uždanga“, – teigė darbietis.
J. Sejonienė su tokia kritika nesutinka.
„Projektai skiriasi. Ne veltui iš Civilinio kodekso Šeimos knygos išimtas išvis partnerystės apibrėžimas, civilinė partnerystė bus registruojama ne civilinės metrikacijos biure, juo labiau ir jokiu būdu ne bažnyčioje, bet pas notarą. Pas notarą ir išregistruojama, jeigu nėra kokio tai ginčo, nebus galimybės partneriams įgyti vienas kito pavardės“, – skirtumus su Partnerystės įstatymu vardijo J. Sejonienė.
Įstatyme lieka „partnerio“ terminas, tačiau jame konservatorė tikina nematanti nieko blogo.
Džiaugiasi kolegų sėkme
Politikė teigė besidžiaugianti, kad jos iš Seimo tribūnos pristatytas projektas perėjo pirminę – pateikimo – stadiją. J. Sejonienė tikino besidžiaugianti, kad pirmą barjerą peržengė ir kolegų teiktas projektas įteisinantis „artimo ryšio“ sąvoką. Viena iš Civilinės sąjungos įstatymo projekto autorių buvusi J. Sejonienė balsavo ir už alternatyviu vadintą projektą.
„Tikiuosi, kad svarstymų metu pavyks juos abu suderinti ir kad galėtų artimo ryšio apibrėžimas papildyti ir Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir, žinoma, Civilinį kodeksą“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Pasak jos, „artimo ryšio“ sąvoka galėtų papildyti ne tik Civilinį kodeksą, bet ir Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Per daug sutapimų
„Pradėsiu gal nuo sparnuotos frazės Fiodorovo vertinimo. Tikrai manau, kad tarp Vytauto Raskevičiaus ir gerbiamos Jurgitos Sejonienės yra gerokai daugiau skirtumų negu suknelė“, –laidoje „Dienos pjūvis“ juokavo vienas iš „artimo ryšio“ sąvokos iniciatorių, kitas konservatorių atstovas Paulius Saudargas.
Visgi, anot politiko, problema yra, kad tarp Partnerystės ir Civilinės sąjungos projektų nėra tiek daug skirtumų.
„Išvardinti reikšmingi pakitimai, bet pats turinys, netoli 50 proc., jis vis tik sutampa su trečiosios Civilinio knygos sampratomis ir įstatymo sąvokomis, kurios apibrėžia santuoką“, – tikino P. Saudargas.
Konservatorius pabrėžė, kad vienos valstybėse nesusituokusių porų santykiai apibrėžiami kaip partnerystė, kitur – kaip civilinė sąjunga.
„Teismai čia jokių skirtumų nemato, jie žiūri turinį, ar šitas įstatymas sukuria šeimos teisinių santykių turinį, galima kildinti iš to ar negalima. Mūsų supratimu, iš Civilinės sąjungos įstatymo galima kildinti tai, kad taip yra šeimos teisinei santykiai sukuriami“, – sakė politikas.
P. Saudargas įsitikinęs, kad nors įstatyme nėra, pavyzdžiui, įsivaikinimo galimybės ar sąjungos sudarymo civilinės metrikacijos skyriuje, vėliau Lietuva gali pralaimėti bylas teismuose ir taip atsivers kelias pildyti Civilinės sąjungos įstatymą.
„Vėliau tuos skirtumus bus bandoma naikinti teisminiu keliu. Dėl šių priežasčių mes negalėjome palaikyti šito projekto“, – argumentavo konservatorius.
Homoseksualų šeimas prilygino vabalui iš „Metamorfozių“
P. Saudargas su kolegomis kiek anksčiau siūlė prikelti projektą dėl bendro gyvenimo susitarimo. Tai, anot politiko, spręstų turtines problemas tarp nesusituokusių porų. Šis projektas pateikimo stadiją Seime praėjo dar 2017 metais.
„Tada kolegos, oponentai sako, kad čia kalbama tik apie praktinius santykius, paveldėjimas, teisė, kodėl nekalbama apie žmonių santykį, tarpasmeninį ryšį? Gerai, tada kalbėkime apie tarpasmeninį ryšį ir štai yra asmens teisės į artimą ryšį pripažinimo įstatymas, kurį aš teikiau ir džiaugiuosi kolegų palaikymu, kurie balsavo „už“. Jis taip pat bus toliau svarstomas“, – kalbėjo P. Saudargas.
Tačiau, pasak konservatoriaus, kai norima prilyginti homoseksualias poras heteroseksualų poroms ir pripažinti tai šeimomis, jis su bendraminčiais tam pritarti negali.
„Pasaulėžiūros išsiskiria ir šioje vietoje mes turime takoskyrą tarp politikų, tarp visuomenės narių. Vieni mano vienaip, kiti kitaip. Ne, tai nėra šeima, nes nėra lyčių papildomumo principo, nėra natūralios biologinės kilmės vaikams atsirasti.
Todėl ir nelaikome to dalyko šeima. Jei žmonės patys save laiko šeima, tai gali kuo tik nori žmogus save laikyti. Kaip Kafkos „Metamorfozėse“ ir vabalu žmogus vieną dieną atsibudo ir jam taip atrodo. Atrodyti gali visaip, bet valstybė turi apibrėžti, ką ji laiko šeima“, – dėstė P. Saudargas.
Civilinės sąjungos heteroseksualiems asmenims nereikia?
P. Saudargas nemano, kad civilinė sąjunga yra aktuali heteroseksualioms nesusituokusioms poroms.
„Jeigu žmogus nenori nueiti į metrikacijos biurą ir sudaryti civilinės santuokos, ta pora dėl kažkokių priežasčių to nenori ir vengia, reiškia jie nenori įsipareigojimų. Jiems nereikia ir partnerystės. Ką, jie eis pas notarą ir sudarys sutartį dėl civilinės sąjungos? Kolegos, jiems to nereikia. To reikia LGBT bendruomenei, būkime atviri bent jau vieni prieš kitus“, – dėstė konservatorius.
„Noriu priminti Pauliui, kai svarstėme šiuos projektus frakcijoje, Justas Džiugelis sakė, kad tikrai mielai sudarytų sąjunga su savo gyvenimo drauge, partnere. Būtent civilinę sąjungą. Tai tokių porų tikrai yra“, – replikavo J. Sejonienė.
Politikė tikino, kad turi būrį draugų, kurie ilgus metus gyvena kartu, turi bendro turto, turi bendrų vaikų ir nėra susituokę.
„Žmonės nesiryžta santuokai dėl įvairių dalykų. Dėl to, kad turi išsiskyrusius savo tėvus, galbūt yra nereligingi, jei jiems bažnytinė santuoka nepriimtina. Manau, kad tokių žmonių, heteroseksualių žmonių, bus tikrai daug“, – sakė J. Sejonienė.
„Tas įstatymas turės poveikį tiems žmonėms, kurie juo naudosis. O tie, kurie juo nesinaudos, jis niekaip jų gyvenimo nepaveiks“, – įsitikinusi J. Sejonienė.
Kas yra civilinė sąjunga?
Civilinės sąjungos įstatymo projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, vietoj jos įkuriant naują institutą – civilinę sąjungą. Ja būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Šį projektą Seimo valdančiųjų frakcijų seniūnai registravo kaip kompromisinį variantą, parlamente prieš metus atmetus Partnerystės įstatymo projektą. Partnerystės įteisinimui besipriešinantys politikai sukritikavo ir šią naują versiją.
Praėjusį pavasarį Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norėta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
Tai tik dalis pokalbio su Jurgita Sejoniene ir Pauliumi Saudargu laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
