Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pranešė prieš kelias dienas pranešė, kad bevizis režimas Lietuvos ir Latvijos piliečiams pratęsimą iki šių metų pabaigos. Bevizis režimas Lietuvos ir Latvijos piliečiams įvestas nuo balandžio vidurio, bet sakyta, kad tai vos mėnesio akcija, bet dabar ji pratęsta.
Visgi Lietuvos žvalgyba įspėja, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos piliečiams vykstant į Rusiją ir Baltarusiją šių šalių žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos juos verbuoti.
Ieškojimas pigesnių prekių ar kelionės po LDK pilis neatsargiems lietuviams gali baigtis tikru išbandymu, tai, pasak portalo tv3.lt kalbintų ekspertų, nėra retenybė, todėl visi sveiko proto žmonės turėtų du kartus pagalvoti prieš važiuodami į Baltarusiją.
Reikia judesio ir dėmesio
Politologas Vytis Jurkonis sako, kad „judesio“ Baltarusijoje yra nedaug, todėl vietos režimas yra suinteresuotas, kad atsirastų judėjimas. Anot jo, bevizis režimas su Baltarusija daliai Lietuvos piliečių gali pasirodyti, kaip puiki galimybė ten nuvažiuoti ir nusipirkti pigesnį tabaką ar kuro, alkoholio.
„Tai vykdavo ir anksčiau, bet dabar, suprantant, kokia yra situacija po pandemijos ir atsiradus naujoms sankcijoms, manau, tai papildomi faktoriai, kurie gali skatinti žmones. Kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Baltarusijos visgi yra ženklus ir kažkam tai gali būti papildomas būdas, ypatingai regionuose, užsidirbti iš kainų skirtumo. Gyvenimas abipus sienos išties galėtų būti intensyvesnis, mes ne vienerius metus, žinoma, prieš protestus, prieš migrantų srautą ir karą, apie tai kalbėjome“, – sakė jis, pabrėžęs, kad dabar situacija keičiasi.
Anot jos, negalima atmesti, kad ir toliau Baltarusijos režimas naudosis lietuviais, kurie atvyksta į kaimyninė šalį, tą jau matėme per gegužės 9-ąją, kai „svečiai“ iš Lietuvos buvo panaudoti vietiniai propagandai.
Yra ir platesnis kontekstas, kurį išnaudoja Baltarusijos režimas, pasakodamas istorijas apie tai, kaip lietuviai plūsta pas kaimynus pirkti kruopų ir druskos. Ši propagandos linija yra skirta Baltarusijos vidaus auditorijai.
Pakliuvusius į baltarusių nagus išvaduoti sunku
Kalbėdamas apie pavojus Baltarusijoje, V. Jurkonis, įspėjo, kad jų yra ir tai – nieko naujo.
„Reikia pripažinti, kad per paskutinius dešimt ar daugiau metų buvo epizodų, kai Lietuvos piliečiai atsidurdavo situacijose, kai jiems buvo kažkas pametėta, pakišta. Jie tapdavo situacijos įkaitais ir tai, tik keli epizodai apie kuriuos žinome. Suprantama, kodėl nerimauja Lietuvos pareigūnai. <...> Iš šimto keleivių jei provokuotų kelis, ar verbuotų, tai gal nebūtų daug, bet nei vienas iš žmonių nenorėtų pakliūti į Baltarusijos tarnybų radarą.
O tokia tikimybė yra, tai režimas, kuris yra Kremliaus bendrininkas, jie dalyvauja kare prieš Ukrainą. Geopolitinė situacija įtempta, vyksta karas ir blaiviai mąstantis pilietis turėtų vertinti tas rizikas, yra sunku apsaugoti, kad ir Lietuvos pilietį ten. Reiktų pagalvoti ar tai tinkamas laikas lankyti LDK paveldą Baltarusijoje“, – aiškino politikos ekspertas.
Jis pridūrė, kad Aliaksandras Lukašenka vėl ir vėl, matyt, bando apgauti Europa norėdamas pasirodyti geresniu, nei yra. Baltarusijos režimas, pasak V. Jurkonio yra įgudęs tai daryti, žino, kokius klavišus reikia spausti.
„Neatmesčiau galimybės, kad toks žingsnis (sienų atvėrimas) yra noras parodyti, kad Baltarusija yra visiškai atvira Europos piliečiams ir kartu taip purenama dirva kitiems dalykams, tarkime galimam prekių tranzitui iš Ukrainos, tiems patiems grūdams keliauti iki uostų per Baltarusiją.
Tas žaidimas jau vyksta, režimas žino, kaip tą žaidimą žaisti, kaimyninės valstybės turėtų turėti atmintį, priminti dalykus ir Briuselio koridoriuose, neapsigauti“, – sakė politologas, pabrėžęs, kad nereikia turėti iliuzijų, kieno pusėje žaidžia A. Lukašenka, nes jis žaidžia Kremliaus pusėje.
Kurs istorijas apie skurstančius lietuvius
Komunikacijos ekspertas ir dezinformacijos tyrėjas Viktoras Denisenko sako, kad pirmiausia reikia suprasti, kokie žmonės važiuotų į Baltarusija, ko jie ten važiuotų.
„Baltarusija yra žinoma, kaip pigesnių degalų ir kitų pigesnių prekių šaltinis. Taigi ir šiuo atveju, manau, tikrai atsiras žmonių, kurie tuo pasinaudos. Tai paranku ir Baltarusijos propagandai, kuri gali sakyti, kad štai išalkę ir nuskurdę lietuviai veržiasi į Baltarusija, nes štai pas mus visko yra ir viskas pigiau. Štai pažiūrėkite, kaip pas mus valdžia rūpinasi savais ir dar kitus priglobia“, – svarstė specialistas.
Anot jo, nesnaudžia ir Baltarusijos specialiosios tarnybos, kurios gali verbuoti žmones, rinkti asmeninius duomenis, mėginti suprasti, ką gali panaudoti prieš mus.
„Gali būti ir taip, kad ES sprendimai yra nukreipti į politinę Baltarusiją izoliaciją, todėl tas vizų sustabdymas gali būti simbolinis veiksmas, kad štai jūs norite izoliuoti, o mes atidarome sienas, o žmonės pas mus plūsta“, – kalbėjo V. Denisenko.
Lukašenka tarpininku nebus
Rusija naudoja Baltarusijos teritorija savo tikslams, todėl ji yra įtraukta į karą, gali būti, kad ir ne savo norus.
„A. Lukašenka, žinoma, diktatorius, bet karingų ambicijų jis neturi, jo planuose niekada nebuvo noro užgrobti Ukrainą. Jis nori tik išlaikyti valdžią savo rankose“, – sakė propagandos tyrinėtojas, pabrėžęs, kad Minskas ir vėl gali bandyti būti tarpininku, kaip tai darė anksčiau, nors situacija dabar ir pasikeitusi.
A. Lukašenka nėra vertinamas, kaip legitimus vadovas, o dabar, kalbama, kad jis praradęs žmonių pasitikėjimą, išsilaiko tik jėgos struktūrų pagalba, o europiniai politikai net negalėtų sėsti su juo prie vienos stalo.
„Jie galėtų bandyti tarpininkauti, jei Kijevas to norėtų, nors nemanau, kad taip bus, nes A. Lukašenka „sėdi“ Rusijos kišenėje, todėl negali būti nepriklausomu tarpininku. Jis gali mėginti ir gali norėti priversti galvoti, kad jis gali būti naudingas, bet, matyt, nepavyks“, – kalbėjo V. Denisenko, patikinęs, kad mes iki galo nežinome Minsko planų, todėl jie gali turėti kokią nors kortą užantyje.
„Mes iki galo net nežinome, kaip buvo su migrantų krize, ar tai buvo baltarusių mėginimas kopijuoti Rusijos triuką prie Suomijos sienos kiek anksčiau, ar pačios Rusijos planas nukreipti Europos dėmesį nuo rengiamo karo Ukrainoje. <...> Taigi, visko gali būti. Mes gyvename geopolitinių sukrėtimų laikais, todėl nežinia ar gali Kremlius panaudoti Minską ir bandyti Europą šantažuoti? Ko gero gali. Tik klausimas ar turi resursų? Bet jei kalbame apie hibridinį karą, tai taktika gali nebūti daug kainuojanti. Tai, na, sunku spėlioti, bet svarbu neprarasti budrumo“, – kalbėjo propagandos tyrinėtojas.
