„Atviros Rusijos forume“ dalyvavęs ir niūriai ateitį piešęs istorikas turi tam pagrindo. Jis, kartu su nužudytu Aleksandru Litvinenka, parašė ir knygą „Susprogdinti Rusiją“, kurioje aprašė, kaip Rusijos specialiosios tarnybos sprogdino taikių rusų namus tam, kad pateisintų antrojo Čečėnijos karo pradžią.
Visi, išskyrus J. Felštinskį, prisidėję prie tos knygos išleidimo, jau mirę, manoma, ne be Rusijos specialiųjų tarnybų pagalbos. Rusiją, pasak istoriko, valdo ne partijos ir net ne diktatorius, ją valdo slaptosios tarnybos ir tai, gana unikalu ir pavojinga, nes „patraukus“ Putiną, ateis kitas Putinas. Rusijoje jų yra ne vienas.
Karą Ukrainoje prognozavo daugelis, bet tokio karo nesitikėjo niekas. Kaip manote, kas nutiko, kodėl Putinas ryžosi totaliniam karui prieš kaimyninę valstybę?
Agresiją prieš Ukrainą neprasidėjo netikėtai. Vladimiras Putinas agresyvias kalbas pradėjo sakyti nuo 2007 metų. Pirmiausia jie įsiveržė į Gruziją, o vėliau, žinoma, į Ukrainą. Agresyvios politinės kalbos buvo ne kas kita, o pasiruošimas agresyviam puolimui.
2014 metų invazija į Ukrainą Rusijoje buvo matoma, kaip nemenka pergalė, nes pavyko okupuoti Krymą ir tai buvo padaryta lengvai ir greitai. Rusai tuo pat metu pamažu ėmė kontroliuoti ir Donbaso teritoriją Ukrainoje.
Vienas iš politinių pareiškimų, kurie lydėjo šiuos veiksmus, buvo sakymas, kad visa tai ne kas kita, o siekis pristabdyti NATO plėtrą. Manau, kad tai buvo padaryta dar ir dėl to, kad NATO nepriima į savo tarpą narių, kurie turi teritorinį nevientisumą, teritorinių konfliktų.
Taigi, buvo plačiai kalbama, kad Rusija žengė į Gruziją ir Ukrainą būtent bandydama „atmušti“ NATO norą plėstis. Manyta, kad pasiekusi savo tikslus Rusija nusiramins, tikėta, kad toliau ji neis.
Išties, užgrobus Krymą Vakaruose buvo bandoma užsitikrinti, kad Rusija toliau nesigvieš kaimyninių teritorijų, tarsi sakyta, kad štai, turite Krymą, mes su tuo susitaikysime, bet pažadėkite, kad taip bus viskas.
Vietoje pažado Putinas pasakė savo garsiąja kalbą, kurioje pripažino, kad „Sovietų Sąjungos žlugimas yra didžiulė geopolitinė tragedija“ ir tai, kad Rusija imsis taisytis istorines klaidas. Tai buvo patvirtinimas, kad Rusija judės toliau ir Krymas nebus paskutinis taškas, kuriame jie apsistojo.
Po to mes matėme daugybę agresyvių Putino kalbų ir straipsnių, įskaitant tą, kuriame jis pareiškė, kad Ukraina neturi teisės egzistuoti. Daug kas į tai numojo ranka, sakydami, kad tai retorika skirta vidaus vartojimui.
2015 metais išleidau knygą, ji buvo išspausdinta rusiškai ir ukrainietiškai, knygos pavadinimas buvo „Trečiasis pasaulinis karas: mūšis už Ukrainą“. Knygoje aprašiau kas nutiks ir būtent taip ir nutiko.
Buvau tarp mažumos akademikų, kurie tikėjo, kad Krymas yra tik pirmas žingsnis, kad Putinas pats nesustos. Praėjo keli metai, manau įsiveržimas į Ukrainą nusikėlė dėl Covid, nes sunku organizuoti karą neaiškios pandemijos akivaizdoje, bet laikas tam vistiek atėjo.
O štai artėjant 2022 metams ėmėme matyti kariuomenės telkimą. Aš dar 2014 metais sakiau, kad kai pamatysime, kad Baltarusijos de fakto kontrolę perėmė Rusiją, kai Rusija ten ims telkti savo kariuomenę, tai bus ženklas, kad Rusija puls Ukrainą.
Pulti Ukrainą tik iš pietų, Donbaso buvo didžiausia 2014 metų rusų klaida. Aš suprantu, kodėl ji buvo padaryta. Tikėta, kad Donbasas pasiduos rusams ir bus taip pat lengva, kaip buvo Kryme. To nenutiko, o atakuot Kijevą reikėjo jau tada, bet tam reikia priėjimo prie Baltarusijos. Šį kartą jis buvo užsitikrintas.
Taigi, kai supratau, kad Rusijos karinės pajėgos koncentruojasi Baltarusijoje – buvo aišku, kad jie žygiuos į Ukrainą. Tiesa, dalis profesionalų, akademikų, politikų net tada manė, kad rusai blefuoja, kad jie nesiryš pradėti karo. Manyta, kad jie tik gąsdina ir bando versti ukrainiečius priimti jų sąlygas dėl Donbaso ir Krymo.
Prasidėjus karui niekas netikėjo, kad viskas pasisuks būtent taip. Apsiskaičiavo ne tik rusai, bet ir Vakarai. Bet tai – tipinė klaida, nes karas niekada nevyksta taip, kaip tu nubraižai popieriuje ar parašai planuose.
Tai – istorinė pamoka, kurios niekas taip ir neišmoko. Pradedant kiekvieną karą manoma, kad tai bus blizkrieg, kad jis prasidės ir baigsis greitai ir efektyviai. Ir niekada taip nebūna. Taigi, rusai padarė dažną klaidą, jie nepaskaičiavo, kad ukrainiečiai yra daug stipresni nei 2014 metais, nes visus šiuos metus treniravosi.
O Rusijos kariuomenė pasirodė blogiau nei buvo tikėtasi, bet tai taip pat nieko naujo. Taip jau buvo Antrojo pasaulinio karo metais, taip buvo Afganistane, Čečėnijoje. Taigi, jie nepasimokė, nors tokie „apsiskaičiavimai“ būdingi ne tik Rusijos kariuomenei.
Mes matome, kad Rusijos yra per silpna okupuoti Ukrainą, pergalės ji ten taip pat nešvęs. Visgi lengvai jie nepasitrauks, naikins viską iki paskutinio akmenėlio.
Tai, ką mes matome šiandien Mariupolyje yra jų taktika, kuri kartosis kiekviename užimtame mieste ir kaime. Taip, jie užtruko du mėnesius, kol sugriovė Mariupolį, taip, jiems gali reikėti dviejų mėnesių sugriauti Odesą, bet jie to imsis. Suprasdami, kad negali laimėti, jie imasi naikinimo.
Deja, bet mes matysime daug Mariupolių Ukrainoje. Tai nėra nauja taktika, panašią matėme ir Čečėnijoje.
Rusijai nerūpi kiek žmonių jie praras. Daug kas sako, na jie praranda žmones, karinę techniką, ginklus, jie turi sustoti. Tai – klaidingas mąstymas.
Visa tai pasibaigs tik tada, kai Rusija patirs visišką pralaimėjimą, o ne tada, kai jie praras dar daugiau žmonių. Žmonių jiems negaila. Jau dabar žuvo daugiau žmonių, nei Sovietų Sąjunga prarado Afganistane per 9 karo metus, taigi tokiu būdu jų nesustabdysi.
Kaip galima sustabdyti Rusiją? Reikia NATO įsikišimo?
Taip, NATO turi įsikišti, dėl to nėra jokios abejonės. Bet pirmiausia kyla klausimas, ar NATO galėjo padėti išvengti karo? Manau, kad taip.
Mano manymu, tai nebuvo labai sunki užduotis, tereikėjo paskelbti jungtines Ukrainos-NATO pratybas kur nors pasienyje, atvežti kariuomenės, ginkluotės ir mokytis. Manau, kad tai būtų sustabdę karą, bent jau kuriam laikui. Visgi tai būtų sutrukdę pasauliui parodyti Rusijos tikrąjį veidą, tai, kad Rusija – itin agresyvi valstybė.
Manau būtent dėl to JAV nesvarstė tokio varianto, kaip ir naujų, griežtų sankcijų įvedimo prieš karą. Buvo laukiama, kol Rusija parodys savo tikrąjį veidą. Dabar, kai visi mato, kokia yra Rusija, ką ji sugeba, daug lengviau mobilizuoti valstybes sankcijoms, paramai ir kitiems dalykams.
Taigi, politiškai tokia situacija daug patogesnė, nors Ukrainoje ir vyksta karas. Bet dabar bent jau nereikia eilinį kartą visam pasauliui aiškinti kokia yra Rusija, visi tą ir taip mato. Žinoma, gaila, kad Ukraina turi už tai sumokėti.
Kas tai yra Novarosija? Kas tai, naujoji Sovietų Sąjungą?
Aš sakyčiau, kad naujoji Sovietų Sąjunga, apie kurią svajoja Putinas, yra daug didesnė už Novarosija. Nes iš pradžių buvo kalbama tik apie Donbasą ir rusakalbių Ukrainą, kaip Novarosijos dalį.
Vėliau Putino kalbos agresyvėjo, teritorijos, kurias jis ėmė priskirti sau – didėjo. Pamažu imta kalbėti apie visą Ukrainą. Bandyta įrodyti, kad Ukraina kažkaip priklauso Rusijai, tai tarsi Rusijos lemtis. Man, jei atvirai, tokios kalbos pasirodė bukos.
Vėliau Putinas ir jo žmonės ėmė kalbėti apie Padniestrę, Moldovą, nes ir ten yra rusų ar rusakalbių. Taip pat kalbėta ir apie Baltijos šalis, o vėliau imta aiškinti, kad 1991 metų Rusijos sienos nieko nereiškia, kad Rusija niekada jų nepripažino, nes Rusijos nebuvo dar.
Dar buvo kalbos apie kažkada Rusijai duota pažadą neplėsti NATO, nedislokuoti karių. Bet toks pažadas buvo duotas kalbant apie Rytų Vokietiją, o ne visą likusią Europos ir ne tik, dalį. Rusai ėmė tiek spausti ir svajoti, kad net imta kalbėti apie Rusijos įtakos zonos grąžinimą iki pat buvusio Vakarų Vokietijos sienų.
Pasipylė kalbos, apie tai, kad jei mes negausime ko norime, darysime tai ir tai, kalbos, kad Rusijai reikia erdvės ir, kad kitos šalys kenkia jos gyvavimui. O dabar turime tai, ką turime.
Kodėl Vakarai nesupranta Rusijos? Kodėl nesuvokia jos grėsmės? Bent jau iki karo pradžios taip buvo ir tai labai erzino, tarkime, Baltijos šalių lyderius.
Filosofiškai kalbant, žlugus Sovietų Sąjungai buvo tikima, kad štai viskas pasikeis, praeis truputis laiko ir Rusija bus normali Europos valstybė.
Nuo 2000 metų, kai Putinas tapo prezidentu, niekas realiai nesuprato, kas jis toks yra? Nesuvokė, išties, kas valdo Rusiją. Pradžioje buvo manyta, kad Putinas progresyvus, gana jaunas politikas. Su juo tikrai buvo patogiau bendrauti nei su senstelėjusiu ir nenuspėjamu Borisu Jelcinu.
Reikia pripažinti, kad Rusija keista valstybė. Jie niekada tiesiai nepasako, ko nori. Jie vis suka ratu, bet nėra atviri. Vakarai bandė neerzinti Rusijos, išlaikyti stabilumą, gal todėl 2008 metų karas Gruzijoje ir 2014 metų karas Ukrainoje sulaukė mažiau dėmesio, nei turėjo. Buvo tarsi bandoma viską užšaldyti ir žiūrėti į Rusiją racionaliai.
Vakarai jaučiasi atsakingi už pasaulio stabilumą, o stabili Rusija reiškia stabilią Europą. Taip manyta iki šio vasario pabaigos. Dabar Vakarai nebeturi būti malonūs su Rusija, nes ji yra valstybė, kuri judina stabilumo laivą.
O ir kalbėti apie Rusijos pavojų iki karo Ukrainoje pradžios niekas nenorėjo, nes tai bloga tema rinkimams. Niekas juk nenori kalbėti apie branduolinį karą už pietų stalo, ypatingai Vakarų šalių rinkėjai.
Kas valdo Rusiją? Manau Jūs tikrai žinote.
Žinau, bent jau manau, kad žinau. Tiesa, ne visi sutinka su mano versija. Mes turime reikalą su grupe žmonių, kurie valdo Rusiją.
Tai ne tik Putinas, tai visa grupė taip pat mąstančių ir to paties norinčių žmonių, tai – saugumiečiai. Taigi, Rusiją valdo ne partija ar diktatorius, o buvę KGB ar FSB karininkai, struktūra susiformavusi seniai ir niekada taip ir nepasikeitusi.
Taigi, jei Putinas pasitrauks ar bus patrauktas, niekas nepasikeis, nes valdžios struktūra liks tokia pat. Manęs kartą paklausė, negi aš tikiu, kad tarp visų žmonių, kurie yra atsakingi už branduolinio ginklo paleidimą Rusijoje, o ten juk yra kokie 5 ar 6 ratai, neatsirastų tokių, kurie sudvejotų.
Aš esu įsitikinęs, kad ne tik nesudvejotų, bet dar ir varžytųsi, kuris paspaus tą mygtuką. Tai ne tokia visuomenė ir tikrai ne tokia struktūra, kuri kalbėtųsi ir svarstytų, kaip čia geriau padaryti, verta ar neverta. Ne, Rusijoje sprendimai priimami kitaip.
Putinas ir jo aplinka jau senokai skundžiasi, kad jų negirdi, neklauso. O ką jie nori pasakyti? Ką jie nori girdėti? Ogi nuolaidžiavimus. Norite Moldovos? Prašom. Norite Baltijos šalių? Prašom. Norite daugiau? Įtakos zonos visoje Rytų ir Vidurio Europoje? Prašom.
Štai ką jie nori girdėti ir negirdi, todėl imasi karo veiksmų. Po kiekvieno tokio žingsnio tarsi atsisuka ir klausia, ar jau mus girdite? Suprantate, ko norime?
Jei būčiau pasakęs, kad ir 2014 metais, kad Rusija ryšis tokio plataus masto karui Ukrainoje, visi mane būtų palaikę išprotėjusiu. O štai ką turime.
Rusai šiuo metu supranta, kad karo nelaimės, bet naikinti gali. Todėl baugina išdegintos žemės taktika, naikina miestus tarsi sakydami arba pasiduokite, arba bus taip pat. Mes, deja, matysime dar ne vieną Mariupolį, ypatingai todėl, kad gyvename laikais, kai karą galima stebėti gyvai savo telefone. Rusai tai supranta ir tą naudoja.
Ar galima lyginti arba rasti istorinių paralelių tarp Putino ir Stalino?
Stalinas naudojo armiją, kuri ėjo pirma, ir ideologiją, kuri sekė iš paskos. Putinas gi mėgina suderinti viską, ką „geriausio“ darė Stalinas ir Hitleris. Tarkime invazija į Ukrainą primena 1939 metų Šiaurės karą, kai Sovietų Sąjunga siekė okupuoti Suomiją.
Visgi aš daugiau analogijų matau su Hitleriu nei su Stalinu ir štai kodėl. Sovietų Sąjunga buvo uždara valstybė, žmonės tiesiog negalėjo iš ten išvažiuoti. Vokietijoje Hitlerio laikais buvo viskas atvira, bet visuomenė, kuri buvo išsilavinusi ir turtinga jį rėmė.
Putinas taip pat sukūrė struktūrą, kuri veikia su atviromis sienomis ir rinkos ekonomika, bet vistiek yra autoritarinė valstybė.
Ir tai, man atrodo, stipresnis darinys, nes nereikia eikvoti energijos gaudant ir baudžiant tuos, kurie nori išvykti. Stalino laikas tokiems žmonėms buvo iššvaistoma daug energijos ir resursų. Putinas gi leidžia nepatenkintiems išvažiuoti. Tie, kurie neišvyksta sėdi kalėjime kaip Navalnas ar Kara-Murza arba tyli, o ką dar galima padaryti? Nieko?
O ką baltarusiai galėjo padaryti su Aliaksandru Lukašenka? Nieko. Pusė šalies išėjo į gatves ir vistiek nieko nenutiko. Taip ir Rusijoje.
Ten dauguma žmonių palaiko Putiną arba jiems tiesiog nerūpi politika. Ir todėl tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, ten nesibaigs, Putinas eis toliau, norės daugiau. Vienintelis būdas jį sustabdyti yra nugalėti taip, kaip sąjungininkai nugalėjo Vokietiją. Patys tokie žmonės nesustoja.
Laiko klausimas, kada viskas pasibaigs.
