Redakcija rekomenduoja

Daugelis politikų ir aukštų valdininkų mėgsta viešai pasigirti, kaip jie palaiko nuo karo baisybių bėgančius ir Lietuvoje prieglobsčio ieškančius ukrainiečius. Tačiau realiai nedaroma nieko, kad piniginė parama iš valstybės biudžeto juos pasiektų ne po kelių mėnesių, o kuo greičiau, dabar. Statistikos departamento duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, iš šios šalies į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 39 tūkst. gyventojų. Daugiau kaip 16 tūkst.

Jau nuo pirmadienio įsigalioja pokyčiai dėl privalomų kaukių – jų bereikės tik sveikatos ir globos įstaigose bei viešajame transporte. Visgi specialistai ragina visuomenę tai suvokti kaip didesnės atsakomybės prisiėmimą ir neskubėti „pasileisti plaukų“. Nors omikronas ir sukelia lengvesnę ligą, neimunizuotiems asmenims rizika dėl jo pakliūti į ligoninę išlieka didelė.

Nors dalis mokslininkų sutaria, kad koronaviruso pandemija jau eina į pabaigą, medikai nepaliauja kartoti, jog niekur nedingo kitos infekcinės į kvėpavimo takus nusitaikančios ligos. Štai apie save žinoti jau davė kelis metus „primirštas“ gripas, sergamumas kuriuo pastarosiomis savaitėmis išaugo net kelis kartus.

Nuodai politinėms žmogžudystėms vykdyti buvo naudojami dar nuo Antikos laikų, bet labiausiai išpopuliarėjo Renesanso metu Italijoje ir buvo siejami su Bordžijų šeima. Tuo metu praktiškai niekas netikėjo natūraliomis popiežių, kardinolų ar karališkųjų asmenų mirties priežastimis. Tačiau Šaltojo karo metais ir dabar nuodai tapo išskirtiniu Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos braižu.

Kai ištinka nelaimė ir Greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilio švyturėlių gausmas skrodžia gatves, sunku suabejoti, kad tokiam pacientui pagalba turi būti suteikta kuo greičiau. Vis dėlto ne visi gyventojai priėmimo skyriuose atsiduria „iš reikalo“. Medikai konstatuoja – tokių pacientų pasitaiko daugiau nei trečdalis, kuriems tenka priminti, kad priimamasis nėra vieta pageidavimams ar viešbutis, kur būtų galima palikti pagyvenusius ir ligotus tėvus.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Tęsiantis karui Ukrainoje ir verslams Rusijoje susiduriant su sankcijomis, Lietuvos valdžia pamatė galimybę – siekiama į Lietuvą pritraukti tūkstančius informacinių technologijų specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos. Valdžios atstovų tikinimu, kvalifikuotų specialistų persikėlimas į Lietuvą ne tik sustiprins mūsų ekonomiką, bet ir susilpnins Kremliaus ir Minsko režimus.

Kol didmiesčiai valo savo erdves nuo sovietmečio palikimo, mažesnių miestų ir miestelių aikštėse dar galima aptikti užrašų ir simbolių, kurie šlovina SSRS. Šiuo metu gyventojai dėl karo Ukrainoje į istorinius Rusijos ženklus reaguoja itin jautriai ir dauguma piktinasi, kodėl jie dar stovi. Istorikai mano, kad Rusiją šlovinančių simbolių Lietuvoje neturėjo likti daugiau nei prieš 30 metų, o stovintys paminklai su SSRS simboliais rodo vietos valdžios aplaidumą.

Nors COVID-19 ribojimų teliko vos keletas, daugelis kone labiausiai laukia kaukių dėvėjimo prievolės uždarose patalpose panaikinimo. Ekspertų nuomonė nėra vieninga, kaip greitai kaukių jau visur reikėtų atsisakyti, tačiau sutinkama, kad šiltasis metų laikas nuo koronaviruso leis atsipūsti. Ruošiamiems laisvinimams aptarti pirmadienį rinkosi ir Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT).  Anot vienos jos narių VU Gyvybės mokslų centro mokslininkės prof.

Bėgdami nuo karo į Lietuvą jau atvyko daugiau kaip 30 tūkst. ukrainiečių – daugiausia moterų ir vaikų. Paprasti lietuviai jiems aukoja pinigus, maisto produktus, drabužius, suteikia stogą virš galvos. Tuo metu kai kurios institucijos, valdančios mums priklausančius poilsio namus, ukrainiečiams juose pastogės suteikti neskuba.

Nors karo tema užgožė visas kitas realijas, įskaitant pandemiją, koronaviruso atvejų vis dar nustatoma tūkstančiais. Nepaisant to, kad šylantis oras leidžia tikėtis šios COVID-19 bangos pabaigos, onkoimunologas Marius Strioga perspėja, kad ruošiantis didesniems atlaisvinimams atidesnio dėmesio turėtų sulaukti dabartinė situacija Honkonge, kur mirtingumas nuo koronaviruso pasiekė aukštumas. Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr.

Dalyje šalių stebint omikrono subvarianto išplitimą koronaviruso atvejai vėl šoka į viršų. Neabejojama, kad dauguma COVID-19 atvejų ir Lietuvoje dabar yra nulemti būtent šio varianto. Visgi ne visi vienodai rizikuoja juo susirgti. Nepaisant to, kad laukiama paskutinių likusių pandemijos ribojimų atlaisvinimo, epidemiologai perspėja dar neatsipalaiduoti, mat ne vienoje šalyje sergamumas vėl ėmė augti įsisiautus omikrono subvariantui BA.

Nuo metų pradžios „Sodra“ į papildomą pensijos kaupimą įtraukė visus gyventojus, kurie anksčiau to nedarė ar buvo sustabdę kaupimą. Gyventojai suskubo atsisakyti kaupimo. Nepaisant to, be savo sutikimo jie ir vėl įtraukiami ir privalo atiduoti dalį savo algos. Net ir tuo atveju, kai iki pensijos liko visai nedaug ir papildomas kaupimas vargiai apsimokės.

Ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos kontekste nepasitenkinimą reiškia ir medicininės reabilitacijos įstaigų atstovai. Jie teigia, kad dar šiemet pasikeitus tvarkai pacientai priversti stoti į eiles, o ir toliau planuojami pokyčiai kėsinasi sugriauti dabar gerai veikiančias įstaigas. Ministerija gi ragina be reikalo nekelti dramos ir tikina, kad viskas – dėl paslaugų kokybės ir pacientų labui.

Karo Ukrainoje fone vis daugiau kalbama ir apie Lietuvos parengtį panašioms grėsmėms. Buvo prabilta apie šalies rezervo situaciją, gydymo įstaigų parengtį, keliami klausimai ir dėl specialių medikų apmokymų. Vis tik spaudžiamas pasiaiškinti, ką dėl to jau yra suplanavęs, ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad per kelias savaites nenuveiksi to, į ką kiek pro pirštus buvo žiūrima 30 metų.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį ir šeštadienį vieši Lenkijoje. Ekspertai pažymi, kad nors Lietuvos kaimynės valdantieji turėjo geresnį ryšį su buvusiu prezidentu Donaldu Trumpu, karas Ukrainoje viską pakeitė. Anot jų, Lenkijai šioje situacijoje tenka ypatingas vaidmuo, o JAV prezidento vizitas – reikšmingas įvykis ne tik Lenkijai, bet ir Lietuvai.

Jau greitai vos pajutus koronaviruso simptomus gali nebereikėti iškart skubėti į mobilųjį punktą ir privalomai izoliuotis griežtai numatytą dienų skaičių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė planuojanti keisti COVID-19 ligos statusą ir su šiuo virusu elgtis panašiai kaip gripu. Tokius planus Seimo Sveikatos reikalų komitete šią savaitę pristatė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.

Nors atrodytų, kad visuomenės dėmesys COVID-19 pandemijai nublanko, specialistai konstatuoja, jog situacija šalyje gerėja labai iš lėto. Ypač ji trapi atrodo žvelgiant į kitose šalyse stebimą naują omikrono bangos pakilimą. Nors Vyriausybė vis garsiau žada apie dar daugiau ribojimų atlaisvinimą, kiti gi ragina dar kurį laiką į situaciją žvelgti pro padidinamąjį stiklą. Dar visai ką tik skelbta apie Kinijoje dėl COVID-19 protrūkių karantinuojamus milijoninius miestus.

Nors gyvename vis laisviau ir COVID-19 ribojimų mažėja vos ne sulig kiekviena savaite, apsilankyti vaikų šventėje darželyje vis dar negalintys tėveliai piktinasi dvigubais standartais. Koncertai su daugiatūkstantine minia šiuo metu gali vykti ne didesnių apribojimų, tačiau kasdien bendraujančių vaikų tėveliai dalyvauti darželio šventėje negali.

Anksčiau pripažintam kaltu už smulkų kyšininkavimą gydytojui prof. Kęstučiui Strupui yra panaikinta gydytojo chirurgo ir abdominalinio chirurgo licencija.

Kilus karui Ukrainoje daugelis gyventojų susirūpino, kur slėptųsi oro atakų atveju. Valdžia ramina, kad nors kolektyvinių apsaugos statinių užtektų mažiau nei pusei šalies gyventojų, apsaugą kitokio tipo pastatuose rastų visi lietuviai. O štai viena vilnietė apžiūrėjo arčiausiai jos namų esančias saugojimosi vietas ir nustebo. Vienos jau seniausiai privatizuotos, kitų šeimininkai net nenutuokia, kad nelaimės atveju pas juos sugūžėtų daugybė žmonių.

Rusijai užpuolus Ukrainą į Lietuvą atvyko tūkstančiai nuo žūties bėgančių ukrainiečių. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jiems bus suteikiama laikinoji apsauga. Tai statusas, kuris paprastai suteikiamas metams ir gali būti pratęsiamas dar metams. Tačiau tokį statusą įgiję žmonės Lietuvoje galėjo gauti tik socialines pašalpas ir kompensacijas už šilumą ar vandenį, jeigu yra neturtingi, bet daugiau nieko.

Lietuva jau turi nusistovėjusią rinkimų sistemą, tačiau politikai pribrendo šiokioms tokioms permainoms. Darbo grupė iš valdančiųjų ir opozicijos parengė Rinkimų kodeksą, kuris turės konstitucinio įstatymo statusą, vadinasi, jį bus sunkiau transformuoti. Pats pagrindinis dalykas, kad politikai nori pažaboti visuomeninius rinkimų komitetus, Lietuvoje galinčius dalyvauti tik savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose.

Imperatyvaus skiepijimosi nuo COVID-19 politika, panašu, turėjo ir neigiamų vaisių. Medikai įspėja, kad jau krito vakcinavimo apimtys nuo kitų infekcinių ligų, dėl ko sveikatos sistemos laukia nauji iššūkiai. Viena didesnių rizikų – sulaukti naujo tymų protrūkio. Dar pirmais pandemijos metais netrūko prognozių apie ateityje gresiančias didesnes bėdas dėl kitų infekcinių ligų suvaldymo. Panašu, tokios prognozės tampa realybe.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turės didžiulės įtakos žaliavų trūkumui, todėl Lietuvoje gali stoti pramonė, stagnuos statybų sektorius, išaugs nedarbas, gyventojai mažiau vartos, tačiau totalinės krizės nebus, nes pasaulis dėl Ukrainos karo nepanikuoja, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas. M. Dubnikovas dalyvavo Seimo Ateities komiteto surengtoje diskusijoje apie karą ir Lietuvos raidos tendencijas.

Nors suvaržymų dėl pandemijos Lietuvoje lieka visai mažai, ne vienas laukia dar likusiojo ribojimo – privalomų kaukių – atsisakymo ar bent jau didesnio sušvelninimo. Specialistai sutinka, kad anksčiau ar vėliau kaukės nebebus privalomos, tačiau tai greičiausiai nutiks dar ne artimiausiomis dienomis. Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį pareiškė, kad dar klausimas dėl kaukių gali būti persvarstytas dar iki kovo pabaigos.

Karui Ukrainoje nesiklostant taip, kaip tikėjosi Rusija, Vladimiras Putinas pagalbos galėjo kreiptis į Kiniją, pranešė Jungtinės Valstijos. Tai būtų gera žinia Vakarams ir ypač Ukrainai, nes parodytų, kad rusai artėja prie savo galimybių ribos. Bet kartu tai būtų ir bloga žinia, jeigu Kinija nutartų tapti gelbėjimosi ratu Rusijai.

Stringant naujų vaistų vertinimui Lietuvos gyventojai nesulaukia jiems būtino gydymo. Šiuo metu net 83 proc. Europos vaistų agentūros užregistruotų naujų vaistų nėra prieinami mūsų šalies pacientams. Vietoj to ligoniams tenka vartoti kelių medikamentų derinius arba net vykti vaistų ieškoti svetur. Naujų ir inovatyvių vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašą Lietuvoje stringa.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo įrodymų prispausti rusai sako, kad kariauti Ukrainoje jų šalis negali, nes „Rusija niekada nieko neužpuolė“. Bet tai mitas, kuriuo tiki nebent nesidomintys Rusijos istorija. Ši „nekaringa“ šalis per 400 metų savo teritoriją padidino net 7 kartus, ne kartą dalyvavo kaimyninių šalių padalijimuose, o XX amžiuje – akiplėšiškose aneksijose.

Rusijai užpuolus Ukrainą, branduoliniai ginklai jau buvo paminėti, kai autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti branduolinių pajėgų parengties lygį. NATO šalių atstovai vengia tiesioginio įsitraukimo į karą Ukrainoje, nenustato virš šios šalies neskraidymo zonos, nes tai reikštų ne ką kita, o susidūrimą su branduoline valstybe – Rusija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė strateginę klaidą pradėdamas karą Ukrainoje. Jis neapskaičiavo politinio šalies nusiteikimo ir gana naiviai manė, kad ukrainiečiai rusų karius pasitiks su gėlėmis, rašo Foreign Affairs.  Jis taip pat neįvertino JAV, Europos Sąjungos ir daugybės kitų, kad ir tolimų, šalių pasipiktinimo. JAV ir jos bendražygiai susitarė dėl griežtų ir iki šiol nematytų sankcijų, Maskvai tai jau kainuoja itin daug.

Karui Ukrainoje įgaunant vis naujas siaubingas formas girdisi balsų choras, kaltinantis NATO nenoru kištis. Ukrainiečiai nori „neskraidymo zonos“, lietuviai karą komentuojantys nuo sofos – NATO kareivių Ukrainoje. Visgi specialistai sako, kad nei to, nei to greičiausiai nebus. Ir dėl paprastos priežasties, Ukraina nėra NATO narė, ir ji, geriau nei kas kitas žino, kad pažado ginti Aljansas nedavė. Bet duoda ginklų. Daug, kasdien.

Vienas ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos uždavinių – vystyti ambulatorines, dienos stacionaro paslaugas tam, kad žmonės be reikalo nebūtų guldomi į ligonines. Neatsitiktinai pokyčiai žadami ir stiprinant šeimos gydytojo komandas į jas įtraukiant atvejo vadybininkus. Jie padėtų užtikrinti sunkių pacientų sveikatos priežiūrą. Šie pokyčiai pristatyti šią savaitę surengtoje nuotolinėje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konferencijoje.

Koordinuojant planus, kaip būtų galima padėti Ukrainai ir į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams, dėmesys atkreiptas ir į pačios Lietuvos rezervą ekstremalioms situacijoms. Valdžia pripažįsta, kad šiuo metu dalies priemonių trūksta, bet tikina besirūpinanti rezervo papildymu. Seimo Sveikatos reikalų komitete aptariant medicininę pagalbą Ukrainai ir iš šalies bėgantiems žmonėms iškeltas ir pačios Lietuvos apsirūpinimo ekstremalioms situacijoms klausimas.

Gerėjant epidemiologinei situacijai valdžia priima vis daugiau atlaisvinimų. Štai nuo kovo 5 d. atšauktas draudimas lankyti artimuosius ligoninėse. Vienintelė privaloma sąlyga lieka būtinai dėvėti respiratorių. Visgi nustatyti lankymo tvarką teisę palikus ligoninės vadovui, ne visos įstaigos skuba keisti dabartines taisykles. COVID-19 ligonius gydančios ligoninės pažymi, kad nors pandeminė situacija šalyje ir gerėja, virusas niekur nedingo.

Rusijai su Baltarusija užpuolus Ukrainą Seimo sprendimu nuo kovo 11 dienos pusiaunakčio visoje Lietuvoje įvedama nepaprastoji padėtis. Šiuo metu nustatyta, kad ji truks iki balandžio 20 dienos imtinai.

Finansinių technologijų startuolis „Revolut“, Lietuvoje turintis keturias įmones, galimai gali būti siejamas su Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir JAV sankcijų sąrašuose atsidūrusiu uzbekų kilmės rusų verslininku, oligarchu Ališeriu Usmanovu, o „Revolut“ įkūrėjo tėvas yra „Gazprom“ dukterinės įmonės direktorius, rodo portalo tv3.lt turimi duomenys.

Vilnietė Rūta skundėsi, kad su karščiuojančiu vaiku atskubėjusi į šeimos kliniką grįžti namo buvo priversta su ašaromis akyse. Moteris teigė, kad už tokiose situacijose įprastai nemokamai atliekamus kraujo tyrimus jos buvo paprašyta susimokėti. Klinika pažymi, kad tokie tyrimai valstybės gali būti kompensuojami tik tada, kai yra paskiriami gydytojo. Tiesa, pernai buvo pasitaikęs atvejis, kai įstaiga mokestį už sveikatos paslaugas vis tik paėmė nepagrįstai.

Karui Ukrainoje kasdien darantis vis karštesniam jos gynėjams reikia ginklų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo „ginklų, o ne pavežėjimo“, o daugelis Europos ir ne tik, šalių – atsiliepia. Į Ukrainą plūsta prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė, šaunamieji ginklai, liemenės. Tiesa, jei kristų teisėta šalies valdžia ir prasidėtų partizaninis karas, kiltų etinė dilema, nes NATO dirba tik su vyriausybėmis, sako ekspertai.

Agresiją prieš Ukrainą vykdančios Rusija ir Baltarusija netrukus gali sulaukti ir teisinio atsako. Tarptautiniai teismai sulaukia vis daugiau kreipimųsi dėl Maskvos ir Minsko nusikaltimų, o atsakomybėn patraukti norima ir šių režimų diktatorius – Vladimirą Putiną ir Aliaksandrą Lukašenką. Teisės profesorius teigia, kad sunku atsakyti, kiek gali trukti teisinis procesas prieš diktatorius ir pabrėžia, kad namų darbus turi atlikti ir agresiją patirianti Ukraina.

Televizijos ekranuose Vladimiras Putinas šiomis dienomis atrodo itin vienišas. Galima net pamanyti, kad jis vienas veda šalį į karą su Ukrainą, karą, kuriuo baisisi visas likęs pasaulis, rašo BBC. Visgi Putinas nėra vienas, vos dieną prieš paskelbiant karą Ukrainai jis suorganizavo choreografiškai tikslų savo pasirodymą su artimiausiais patarėjais, žmonėmis, kurie lydi jį kiekviename žingsnyje. Saugumo taryboje visi sėdėjo, klausė ir vaidino jiems priskirtus vaidmenis.

Savo akimis karo baisumus regėjęs gydytojas, majoras Vilius Kočiubaitis, dalindamasis jau daugiau nei prieš 10 metų dalyvautų karo misijų Afganistane patirtimi, sako labiausiai suvokęs vieną dalyką. „Nieko nėra brangesnio už žmogaus gyvybę – ar vaiko, ar ji net priešo, ar savo paties“, – sako jis. Nors šiuo metu V. Kočiubaitis užsiima ramesne šeimos gydytojo praktika, už jo pečių – ilgametė darbo skubiosios pagalbos skyriuje ir karo medicinos gydytojo patirtis.

Karo neramumams purtant Ukrainą turbūt dažnas pagalvojo, kaip pačiam tektų išgyventi atsidūrus panašioje situacijoje. Specialistai primena, kad svarbu namuose ne tik turėti būtinųjų vaistų ir medicinos priemonių, bet ir žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Apie tai portalui tv3.lt sutikęs papasakoti Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius pažymi, kad pirmosios pagalbos teikimo specifika karo ir taikos metu kiek skiriasi, tačiau kartu galioja ir tie patys principai.

Įvykiams Ukrainoje iš įprastų vėžių išmušus daugelio gyvenimą, dažnas išgyvena gerokai padidintą įtampą, nerimą, virstantį net pykčiu. Psichiatras Martynas Marcinkevičius konstatuoja, kad pabėgti nuo viso to šiandien neįmanoma, tačiau pažymi, jog negalima leisti emocijoms aklai savęs užvaldyti ir ragina nukreipti jas tinkama linkme.

Prieš dvejus metus kaip gaisras įsiplieskusi pasaulinė pandemija jau šį pavasarį gali leisti atsipūsti. Mokslininkė Aurelija Žvirblienė ramina, kad ir omikronas netrukus turėtų išsikvėpti, ir savo darbą padaryti šylantis oras.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako labiausiai bijantis, kad patirdama nesėkmę po nesėkmės Rusija Ukrainoje pradės „kiliminį bombardavimą“, tai yra pradės masiškai šluoti miestus ir civilius gyventojus. Tai pastatytų Vakarų valstybes į situaciją, kai visuomenės masiškai pradėtų reikalauti ką nors daryti, todėl natūraliai kiltų klausimas ir dėl neskraidymo zonos, ir dėl kitokio pobūdžio pagalbos Ukrainai.

Rusijos planuotas „žaibo karas“ Ukrainoje nepasiteisino, todėl šiuo metu puolimas yra lėtesnis, bet nuožmus. Kremlius taiko žiauresnę strategiją, kuri paliečia vis daugiau civilių gyventojų. Ukrainiečių Ekonominio atsigavimo centras ir „Civitta“ parengė analitinę medžiagą, kuriame aptaria paveikiausias spaudimo priemones Rusijai bei potencialiai įmanomus karo Ukrainoje scenarijus.  Šią analitinę medžiagą perdavė Ukrainos viešųjų ryšių bendruomenės savanorė Marina Solovjova.

Rusai prieš Vladimiro Putino režimą masiškai neprotestuoja dėl kelių priežasčių: visaapimančio ir ilgai trunkančio propagandos poveikio žmonių mąstymui, baimės patirti sankcijas, polinkio į konformizmą bei netgi manymo, jog niekas į piliečių nuomonę neatsižvelgs. Kremliui pradėjus brutalų karą Ukrainoje kai kuriuose Rusijoje miestuose prasidėjo protestai, bet jie nepalyginami su tais, kurie buvo regėti Europos sostinėse.

Baltarusijoje sekmadienį vyko referendumas, kuriuo Minsko diktatorius Aliaksandras Lukašenka ne tik užsitikrino valdžią daugiau nei dešimtmečiui į priekį, bet ir įteisino galimybę šalies teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Ekspertai spėja, kad šio spektaklio A. Lukašenkai prireikė dėl ne vienos priežasties ir įtaria, kad referendumo rezultatai gali būti žinutė, kokie yra tolesni jo ir Vladimiro Putino planai.