Skanesnis maisto kąsnis ar vaiko ekskursija daliai lietuvių tampa prabanga, kurios jie sau negali leisti. Beveik kas penktas Lietuvos gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. Infliacijai įsisiautėjus šie žmonės priversti sukti galvą, ne kur saugiai investuoti santaupas, kur šią vasarą atostogauti, o ar išgalės įsigyti maisto ir patenkinti būtiniausius savo poreikius.
Specialistai sako, kad skurde gyvenantys žmonės patiria didžiulį stresą, kenčia ne tik jų sveikata, bet ir santykiai, nuotaika. O tai, pasak ekspertų, jaučiasi ir visuomenėje, todėl skurdo mažinimas turėtų būti visos visuomenės siekiamybė.
Sunkiai gyvena kas penktas, bet sunkiausia – pensininkėms
Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad kalbos apie tai, jog niekada negyvenome geriau yra nieko vertos, nes gyvenimas keičiasi, o su juo ir mūsų supratimas apie skurdą bei tai, kas yra geras gyvenimas.
„Ir Afrika negyveno geriau, nei dabar gyvena. Tą galima pasakyti apie bet kokį kraštą, bet šiaip vyksta technologinė pažanga ir visi pamažu gyvena geriau nors skurdas išlieka, todėl kalbėti apie tai būtent taip – nereikėtų“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, žmonės, net gyvendami skurde kažkaip išgyvena, nors tai nėra lengvas ar malonus gyvenimas.
„Nėra taip, kad 20 proc. pakilus kainoms žmonės ims badauti. Paskutinius dešimt metų pajamos pamažu augo, 8-10 proc. augo atlyginimai ir pensijos, nors dabar jaučiamas sustojimas ir net grįžimas atgal, nes padidintos socialinės išmokos vistiek yra mažesnės už siaučiančią infliaciją. Nėra situacija gera, bet geriau nei prieš kelis metus. Tai jei žmonės tada išgyvendavo, išgyvena ir dabar. Bet, žinoma, labai mažai gaunantys jaučia kiekvieną kainos šoktelėjimą.
Lietuvoje skursta apie 20 proc. žmonių, tai reiškia, jei vienam asmeniui tai 480, jei šeimai keturių asmenų – apie 1 tūkst. eurų. Tai tokiems žmonėms bet koks kainų augimas skaudus, nes jų pinigai baigiasi savaitę iki kito mokėjimo, todėl tą laiką reikia pratempti gyvenant iš spintelėse sukauptų kruopų“, – sakė ekonomistas.
Vidutiniokai, pasak R. Lazutkos, kenčia mažiau, nors didėjančios kainos taip pat nedžiugina.
„Jiems išeina iš ko nusipirkti aliejaus ar kruopų, bet teks taupyti kitur, tarkime, mažiau lankytis kavinėse, taupyti išvykose. Gali būti, kad taupymas prasidės net ne dėl pinigų stygiaus, o todėl kad žmonės ims bijoti dar blogesnių laikų“, – kalbėjo ekonomistas R. Lazutka.
Daugiausia kalbama apie tai, kad Lietuvoje skursta senjorai, bet ne tik jie. Anot R. Lazutkos yra skirtingos skurdo rūšys, o jį patiria ne tik seni, bet ir jauni žmonės, vaikai.
„Yra labai atšiauraus skurdo, yra ir tokio, kuris balansuoja ant ribos tarp vidutiniško gyvenimo būdo ir skurdo. Žinoma, skursta daugiausiai pensinio amžiaus gyventojai ir ypatingai moterys. Pensininkių moterų skursta apie 40 proc., kai bendras skurdo lygis Lietuvoje – 20 proc.“, – kalbėjo ekonomistas.
Neįgaliųjų padėtis taip pat sunki, ypatingai vienišų. Tie, kurie gyvena su šeima, verčiasi geriau. Skursta ir vienišos mamos, o jei turi daugiau nei vieną vaiką, kartais jos net dirbti negali, nes nėra kur palikti mažylių. Kukliai gyvena ir bedarbiai, dalis jų neskursta tik todėl, kad yra našta dirbantiems šeimos nariams. O jei bedarbis gyvena vienas, tada tikrai skursta.
Skurdas yra liūdnas ir piktas
Skurdo tyrimai yra ir praktiniai, ne tik teoriniai. Pirmiausia, žinoma, skaičiuojamos pajamos, tarkime vienam žmogui 483 eurai ir jis jau laikomas skurstančiu.
„Kaip realiai atrodo skurdas? Tai, kai žmonės negali sau leisti jokių neplanuotų išlaidų. Tarkime sulūžta automobilis ar skalbyklė, reikia remonto ir tai jau skaudžiai atsiliepia žmogaus finansams, arba išbyra dantys ir žmonės negali sau leisti eiti pas odontologą. Tai ir yra skurdas.
Žmonės taip pat neišgali kas antrą dieną pirkti mėsą ar žuvį, negali išvažiuoti atostogų, negali susimokėti sąskaitų už būstą, šiukšles. Tai labai aiškūs skurdo požymiai. Tokie žmonės paprastai turi įsiskolinimų, jiems gresia antstoliai, neišgali pasiremontuoti būsto, keisti baldų, pirkti naujesnės buitinės technikos, išleisti vaikų į ekskursijas, vasaros stovyklas. Tokių žmonių yra gana daug“, – pasakojo ekonomistas.
Žmonės, pasak ekonomisto, lieka žmonėmis, todėl turi silpnybių, nori pramogų, ar tos pačios kavos mieste. Bet dažnai gyvena nuo vieno pinigų gavimo iki kito. Toks gyvenimas kelia įtampą, žmogus tampa liūdnas.
„Skurdas turi pasekmių sveikatai, nuotaikai, lemia emocinį išsekimą, žmogus pasidaro dirglus. Tai – nuolatinė įtampa ir tai turi pasekmes žmonių darbingumui, tarpusavio santykiams, konfliktams. Skurdas tiriamas ne šiaip sau, tai nėra tik „ne itin skaniai pavalgiusio žmogaus bėda“, tai turi ir gilesnes, platesnes pasekmes visai visuomenei. Todėl verta kreipti į tai dėmesį, nesitaikstyti“, – kalbėjo ekonomistas.
Skęsta nematomi žmonės
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė sakė, kad žmonės, gyvenantys skurde jaudinasi, nes labai taupo arba skolinasi.
„Senjorai, kurie nenori niekam būti skolingi, labai taupo, stengiasi susimokėti visus komunalinius mokesčius. Dalis žmonių skolinasi iš artimųjų, skolinasi, atiduoda, tada vėl skolinasi. Dalis ima greituosius kreditus, dabar to mažiau, bet anksčiau buvo gana dažnas reiškinys. Reikėjo telefono, paimdavo paskolą, o atiduoti negalėjo. Yra kas ieško pagalbos drabužiais ir maistu, kiti augina maistą patys, pardavinėja daržoves ir vaisius, bet tai nėra tos pajamos, kurios leistų gyventi oriai“, – kalbėjo A. Adomavičienė.
Anot jos, ypatingai skursta darbo neturintieji, nors sklando legendos apie gerai iš bedarbo pašalpų gyvenančius žmones.
„Neradus darbo, žmogus, žinoma, gali kreiptis socialinės paramos, bet ji yra maža, tik 107 eurai. Tai maža suma, todėl bedarbiai yra viena pažeidžiamiausių grupių, kaip ir senjorai, žmonės su negalia, tie žmonės, kurie neturi darbinių pajamų.
Jie negali dirbti arba gali dirbti mažesniu tempu, bet darbo rinka nėra lanksti ir negali to pasiūlyti. Skursta ir vieniši tėvai, išaugo ir jaunimo skurdas, bet tai – 2020 metų statistika, pandemijos rezultatas, nes aptarnavimo sferoje dirbantys jaunuoliai tuomet neteko pajamų“, – pasakojo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė.
Ji tikino, kad skurde gyvenantys žmonės vistiek turi valgyti, rengtis, dalyvauti tam tikrame socialiniame gyvenime, o tai sunku, jei pajamos itin kuklios. Papildomi mokesčiai mokykloje ar darželyje skurde gyvenantiems tėvams tampa tikru iššūkiu, o ir paaugusių vaikų poreikiai, tarkime tokie pat drabužiai, kaip ir kitų bendraamžių, skurdesnes pajamas gaunantiems žmonėms kelia įtampą.
Skurdo specialistė sakė, kad yra ir „nematomų žmonių“, tokių, kurie negauna pajamų, paramos.
„Būna, kad žmonės išbraukiami iš užimtumo tarnybos už tam tikrus nusižengimus, jis tada negali gauti ir socialinės paramos, o be to dar yra apmokestinamas PSD mokesčiu, tiksliau, jam kapsi skola. Taip neturėtų būti, nes mes baudžiame tokį žmogų kelis kartus: išbraukiame žmonės iš užimtumo tarnybos, o paprastai tokie žmonės negeba patys ieškotis darbo, neturi interneto ir gyvena toli nuo miesto, tada mes jam neduodame jokios paramos ir dar gauna skolą už PSD.
Taip nutinka už taisyklių neatitikimą, tokie žmones gaunasi tarsi sisteminė klaida. Lengva žmogų „išmesti“ jis tarsi dingsta“, – sakė specialistė.
Dalis tokių žmonių kažkaip išgyvena, o dalis gali pasukti nekokiu keliu. Tokios situacijos kelia didžiulį stresą, o ir grąžinti tokį žmogų į visuomenę, pilnavertį gyvenimą daug sunkiau ir brangiau.
Statistika negailestinga
Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais, nepaisant pandemijos iššūkių, skurdo rizikos lygis mūsų šalyje sumažėjo 0,9 procentinio punkto ir siekė 20 proc. Kiek daugiau – 1,2 procentinio punkto sumažėjo ir absoliutaus skurdo lygis. Tačiau skurdo problemos klausimą keliančios organizacijos perspėja – džiaugtis dėl mažėjančio skurdo dar per anksti. Šie rekordinės infliacijos metai skurdo statistikos kreives gali pakreipti kita linkme.
2021 m. skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui buvo 483 eurai per mėnesį, 1 015 eurų –šeimai, kurią sudarė du suaugusieji ir du vaikai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, labiausiai skursta mūsų senjorai – praėjusiais metais skurdo rizikos lygis vyresnių nei 65-erių metų amžiaus grupėje siekė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė.
O pensininkų grupėje šis skaičius dar didesnis – 38,8 proc. Taip yra todėl, kad vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė nei skurdo rizikos riba. Pernai metais ir minimalus atlyginimas, atskaičiavus mokesčius, buvo 7,4 proc. mažesnis už skurdo rizikos ribą. Tad nieko stebėtina, kad skurdas į akis žvelgia ir dirbantiems asmenims – tokių pernai buvo 7,5 proc. Skurde gyveno 50,4 proc. darbo neturinčių asmenų.
Skurdo gniaužtuose atsidūrė ir vieniši tėvai, auginantys vaikus (32,4 proc.). Tiesa, šioje grupėje skurstančiųjų 7,3 procentinio punkto mažiau nei 2020 m. Ryškus skurstančiųjų mažėjimas ir nepilnamečių grupėje – čia skurdo rizikos lygis sudarė 17,2 proc. – 2,8 procentinio punkto mažiau nei 2020‑aisiais. Kaip rodo statistika, dažnai vienišumas didina skurdo riziką – 44,5 proc. vienų gyvenančių asmenų gyvena nepritekliuje.
Dar liūdniau atrodo absoliutaus skurdo rodikliai, kai vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį tenka 260 eurų, o šeimai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų – 546 eurai.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kad 2021-aisiais absoliutaus skurdo lygis siekė 3,9 proc. ir buvo mažesnis 1,2 procentinio punkto nei 2020-aisiais. Nors tai atrodytų santykinai nedideli skaičiai, bet už jų slepiasi 110 tūkst. šalies gyventojų.
