Ukrainiečiai kariaujančioje šalyje žvalgo patys ir gauna daug informacijos iš Vakarų sąjungininkų, tai, pasaka ekspertų – galima prilyginti pagalba ginklais.
Padeda ir to neslepia
Rusijos žvalgyba Ukrainoje taip dirba taip pat aktyviai, todėl kariauja Ukrainoje ne tik kareiviai, bet ir žvalgai. Pasak dienraščio „The New York Times“ JAV Ukrainai suteikė žvalgybinės informacijos, kuri padėjo likviduoti bent 12 Rusijos armijos generolų ir paskandinti kreiserį „Maskva“.
Pasak amerikiečių žurnalistų, šviežia žvalgybinė informacija yra JAV prezidento Joe Bideno siekis ukrainiečiams perduoti kuo naujesnę žvalgybinę informaciją ir padėti lokalizuoti galimus taikinius, padėti nustatyti Rusijos kariuomenės judėjimą ir sužinoti Rusijos planus Donbase. Tiesa, žvalgybos šaltiniai atsisakė patikslinti, kiek tiksliai Rusijos generolų žuvo dėl amerikiečių perduotos informacijos.
JAV taip pat perduoda daug informacijos ukrainiečiams, kuri yra susijusi su Rusijos kariuomenės judėjimu arba stovėjimu, o dar tiksliau, su jų kariuomenės mobilių štabų buvimo vietomis, nes šias rusai keičia labai dažnai. Šią geografinę informaciją ukrainiečiai, manoma, palygina su savo turimais nuklausytais pokalbiais ir suseka bei likviduoja vyresniuosius Rusijos armijos karininkus.
Žvalgybinių duomenų dalijimasis, kas nėra savaime suprantama ar dažnai naudojama, yra viena iš JAV pagalbos Ukrainai dalių. Efektyvi žvalgybinė informacija karo lauke ukrainiečiams suteikia galimybe kovoti daug geriau, gal taip, kaip jie patys negalėtų.
Tiesa, JAV administracija nenori atskleisti, kokiu būdu renka informaciją apie Rusijos kariuomenės judėjimą ar buvimo vietą, bet neslepia, kad pagal Ukrainai prasidėjo dar prieš prasidedant aktyviems karo veiksmams.
JAV gynybos sekretorius Lloyd J. Austinas yra pasakęs, kad amerikiečiai padeda ukrainiečiams, nes „nori matyti Rusiją tokią susilpninta, kad ji nebegalėtų padaryti to, ką padarė Ukrainai“. JAV teigia, kad informacija yra teikiama tam, kad „ukrainiečiai galėtų ginti“, tikslo sunaikinti kuo daugiau rusų generolų – nėra.
Tiesa, smūgis į mobilų štabą netoli Iziumo, kur manoma lankėsi Rusijos generalinio štabo vadovas Valerijus Gerasimovas buvo įvykdytas be JAV žvalgybos pagalbos, nežinoma ar padėjo kitų valstybių žvalgyba ar šiam smūgiui įvykdyti užteko savos informacijos.
Amerikiečiai ir kiti artimi Ukrainos sąjungininkai žvalgybinę informaciją teikia nuo pat karo pradžios, tarkime apie Gostomelio oro uosto puolimą buvo žinoma iš anksto, jam ruoštasi, nors kova ten buvo žiauri. Žvalgybai padeda ir patys aukšti rusų karininkai, jie mėgsta kalbėti nesaugiomis linijomis, o tai – tikra dovana užsienio žvalgyboms.
Karo lauke žvalgoma ir žemėje, ir ore
Tarptautinių santykių ir saugumo specialistas Gražvydas Jasutis sako, kad žvalgyba karo metu yra svarbi, o dalijimasis informacija, kad ir su sąjungininkais, ne visada yra paprasta užduotis.
Informacijos rinkimas karo metu, pasak eksperto, įvairialypė užduotis, ji renkama pasitelkiant technologijas ir seną, bet patikimą metodą – agentus. Tiesa, visa informacija kruopščiai tikrinama, lyginama, nes kiekviena smulkmena – svarbi.
„Informacija, žinoma, gaunama ir iš žmonių, belaisvių ar agentų, bet tai nėra vienintelis ar pagrindinis informacijos šaltinis. Didelė dalis informacijos gaunama iš OSINT, tai taip pavadinamieji viešieji arba atvirieji šaltiniai. Čia ukrainiečiai dirba tiktai gerai, efektyviai renka informaciją iš socialinės medijos, kitų viešų vietų. Kitas būdas yra IMINT arba vaizdinė žvalgyba, kai informacija renkama su dronų, satelitų pagalba, fotografuojama. Šis žvalgybos būdas padeda rasti ir identifikuoti priešo buvimo vietą, matyti karių judėjimą. Tai dažniausiai daroma su nepilotuojamų skraidyklių pagalbą, tie patys garsieji Bayraktar dronai sėkmingai dirbantys Ukrainoje“, – pasakojo specialistas.
Anot jo, Vakarų šalys ir partneriai būtent tokios informacijos Ukrainai teikia gana daug. Dar vienas žvalgybos būdas MASINT, tai itin aukšto technologinio lygio žvalgyba ir nežinia ar Ukrainoje šiuo metu tokia naudojama.
„Tokios įrangos turi nedaug šalių, na, žinoma, amerikiečiai turi. Tai žvalgybos būdas, kai naudojami lazeriai, akustika, vibracijos ir pagal tai renkama informacija, perimamos audio žinutės, kurios siunčiamos, kad ir infraraudonųjų spindulių pagalba.
Tai – aukšto lygio technologijos, nežinau, kiek jos Ukrainoje naudojamos. Kas tiktai ten naudojama, tai GEOINT, arba geografinės vietovės žvalgyba. Žiūrima į vietovę, pagal, tarkime video ar nuotraukas gali nustatyti tikslią priešo buvimo vietą. Taip pat dar yra SIGINT arba signalų žvalgyba, kai siekiama perimti pokalbius, vykstančius per radiją ar satelitinius telefonus. Na, o paskutinis žvalgybos rinkimo būtas yra kai informacija renkama kibernetinėje erdvėje“, – pasakojo saugumo specialistas.
Informacija yra ginklas
Pasak G. Jasučio, visi šie informacijos rinkimo būdai gali būti panaudoti patvirtinti arba paneigti informaciją.
„Tarkime, gaunate žinią iš agento, kad ryt iš Chersono pajudės priešų dalinys, pasitelkiate porą kitų žvalgybos būdų, nuklausote pokalbį ar pamatote drono darytas nuotraukas ir jau galite sulyginti viską, priimti sprendimus“, – tikino specialistas.
Dabar plačiai kalbama apie tai, kad Vakarai dalinasi žvalgybine informacija su Ukraina, to neneigia ir JAV, tai matosi ir karo rezultatuose. Visgi informacija dalijamasi ne šiaip sau, o ir galimas daiktas, kad ji teikiama ne visa, ją duodant siekiama tam tikrų savų tikslų.
„Yra šalys, kurios tikrai dalijasi informacija ir to neslepia. Labai artimos Ukrainos partnerės taip pat informacija dalijasi. Tiesa, kiek jos noriai ta informacija dalijasi, net vykstant bendroms operacijoms, priklauso nuo interesų, kuriuos viena ar kita valstybė turi.
Žvalgybinė informacija gali būti jautri, ji gali daryti įtaką tai valstybei, kuri ją turi. Taigi, gali būti, kad dalis informacijos nėra teikiama ir ne dėl provokacijos, o dėl informacijos nutekėjimo galimybės, tarkime. Nutekėjus informacijai poveikis gali būti daromas tai valstybei, kuri tą informaciją suteikė. Žinoma, kuo glaudesni ryšiai ir kuo daugiau bendrų interesų, tuo daugiau informacijos dalybos“, – svarstė G. Jasutis.
Jis taip pat aiškino, kad bendraujant su saugumo tarnybų atstovais paaiškėja, kad informacija dalijamasi turint tikslą. O žvalgybinės informacijos pasidalijimas gali būti vertinamas, kaip karinė parama.
„Ta parama gali turėti įvairias formas, o informacija, kuri panaudojama kariniams tikslams, identifikuojant karinį taikinį, yra parama. Kaip, tarkime, buvo su kreiseriu „Maskva“, kuris buvo identifikuotas pasinaudojant partneriu suteikta informacija, taigi, tai – karinė parama“, – sakė specialistas.
Kova vyksta ir tarp žvalgybų
Informacijos viešinimas, kaip tai vyko prieš prasidedant karui Ukrainoje, pasak saugumo specialisto, taip pat buvo tikslingas.
„Taip, galimai, buvo daroma norint perspėti, kad planai yra žinomi, pasiruošimas – vyksta. Galbūt buvo siekiama sukelti nepasitenkinimą Rusijoje, gal tikėtasi, kad žmonės sureaguos. O gal siekta mobilizuoti savo šalies (šiuo atveju JAV) piliečius, nes vėliau sekė paramos tiekimas Ukraina, o tam reikia piliečių sutikimo, jei tai demokratinė šalis. Na ir žinoma, buvo siekta pranešti apie galimą pavojų, tas ir buvo padaryta“, – svarstė G. Jasutis.
Specialistas tikino, kad žvalgybinė informacija, ypatingai tiksli, yra labai svarbi. Puikus to pavyzdys, Rusijos planai Kijevą užimti per 48 valandas.
„Tokia buvo rusu žvalgybinė informacija. Dėl to rusai net logistiškai nebuvo pasirengę, neturėjo užtektinai degalų. Taip įvyko dėl blogos žvalgybos. Pabandė apžioti didelį pyrago gabalą ir geros žvalgybos informacijos nebuvimas sukliudė jų planams, taigi – žvalgybos informacija dažnai gali tapti lemiamą. Žinoma, pačiame mūšio lauke kiek kitaip, bet net ten informacija padeda laimėti ar sumažinti aukų skaičių“, – kalbėjo specialistas.
Jis pripažino, kad Ukrainoje aktyviai veikia ne tik ukrainiečių ar Vakarų partnerių žvalgyba, bet ir rusiškoji, vyksta žvalgybų karai, agentų periminėjimai, naudingų žmonių paieška arba naikinimas, taip pat – technologinis šnipinėjimas. Karas, dar viena žvalgybų kovos aikštelė, kurioje jos kaunasi taip pat aršiai, kaip kariai mūšio lauke.
