Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovė Soneta Brinienė Seime vykusios konferencijos metu pristatė pagrindines priemones, kurios prisideda prie galimybės jaunoms šeimoms įsigyti būstą.
Ragina keltis į regionus
„Pirmoji priemonė – finansinės paskatos teikimas jaunoms šeimoms įsigyjančioms būstą regione“, – sakė ministerijos atstovė.
Pasak jos, šios priemonės tikslas padėti jaunoms šeimoms, nevertinant jų pajamų dydžio ir turto vertės, įsigyti pirmąjį būstą Lietuvos regionuose.
„Taip prisidedant prie regionų atsigavimo, socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo, emigracijos prevencijos ir, be kitą ko, demografijos skatinimo“, – dėstė ministerijos atstovė.
S. Brinienė tvirtinimu, reikalavimai, norint gauti šią paramą, nėra labi sudėtingi. Paramos gali prašyti šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba vaiką, kuriam yra nustatyta nuolatinė globa, ir yra iki 36 metų.
Jeigu norima gauti paramą, nė vienas jaunos šeimos narys negali būti turėjęs nuosavo būsto arba turimas būstas nebetinkamas gyventi dėl per mažo ploto ar yra nusidėvėjęs.
Kitas reikalavimas – teritorija, kur būstas bus įsigijimas. Ministerija finansavimą skiria įsigyti toje teritorijoje, kurioje vieno kvadratinio metro normatyvinė vertė yra ne mažiau kaip 65 proc. mažesnė už maksimalią vieno kvadratinio metro normatyvinę vertę.
Šeima taip pat turi deklaruoti savo turtą, kad savivaldybės įsitikintų, kad jauna šeima prieš tai neturėjo būsto, o pats naujasis būstas neturėtų būti įsigijimas iš artimųjų, šeimos narių ir giminaičių.
Finansinė paskata yra teikiama skiriant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti arba jaunos šeimos prašymu – pradiniam įnašui padengti perkant arba statant būstą.
„Jaunos šeimos dažnai neturi to taip reikiamo pradinio įnašo tam, kad gautų kreditą būstui įsigyti“, – pastebėjo S. Brinienė.
Pasak jos, valstybės subsidijuojamas būsto kreditas negali viršyti 87 tūkst. eurų ribos.
„Tai nereiškia, kad būsto vertė negali būti didesnė. Tai reiškia, kad šeima gali įsigyti ir didesnės vertės būtą, tiesiog pati subsidija skaičiuojama būtent nuo šios maksimalios sumos“, – teigė ministerijos atstovė.
Pagal šeimos tipą skiriasi ir subsidijų dydžiai. Jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa skiriama 15 proc., jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa – 20 proc., du vaikus – 25 proc., tris ar daugiau vaikų – 30 proc. Ministerijos atstovė pažymėjo, kad padidėjus šeimai, tai yra gimus vaikams, galima kreiptis dėl papildomos subsidijos.
Tad maksimali finansinė paskata, kurią gali gauti jauna šeima – 26 tūkst. eurų.
Parama paskatino susilaukti vaikų
S. Brinienė pabrėžė, kad kuo toliau, tuo labiau matomos ryškios paramos gavėjų augimo tendencijos, ženkliai auga ir papildomos subsidijos prašymai, kai jaunai šeimai gimsta vaikas. Pavyzdžiui, jei 2018 m. pagrindinę subsidiją gavo 118 gavėjų, o papildomą – apskritas nulis, tai 2021 m. pagrindinę paramą gavo 1580 gavėjų, o papildomą, gimus vaikui, dar 420.
„Nebūtų visiškai teisinga sakyti, kad būtent finansinės paskatos dėka šeimos pradėjo susilaukti vaikų, bet kad finansinė paskata paskatino ar turėjo šiokios tokios įtakos, matyt, nebūtų klaida šitaip teigti“, – kalbėjo S. Brinienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2019 metais atliko finansinės paskatos teikimo stebėseną, buvo apklausiamos jaunos šeimos, kurios buvo pasinaudojusios finansine paskata ir didelė dalis jaunų šeimų, beveik 70 proc. teigė, kad be finansinės paskatos nebūtų įsigijusios būsto.
„Tam tikra dalis šeimų teigė, kad būtent finansinė paskata paskatino susilaukti vaikų“, – pridūrė S. Brinienė.
Kompensuoja ir nuomą, ir būsto įsigijimą
Kita ministerijos siūloma paramos būstui forma – parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. S. Brinienės teigimu, šią priemonę sudaro keturios skirtingos formos – pradedant nuo mažiausias pajamas gaunančių šeimų.
„Mažiausias pajamas gaunančios šeimos gali pretenduoti į socialinio būsto nuomą. Šiek tiek didesnes ar ir mažesnes pajamas gaunančios šeimos gali pretenduoti į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, kada šeima išsinuomoja rinkoje fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantį būstą ir gauna dalinę <...> kompensaciją“, – pasakojo ministerijos atstovė.
Aukščiausia paramos pakopa – parama būstui įsigyti. S. Brinienė pripažįsta, kad šeimos buvo nuskriaustos, nes subsidija buvo tik 10 proc. dydžio, tačiau nuo šių metų sausio 1 d. subsidijų dydžiai lygus tiems, kurie skiriami įsigyjant būstą regione.
Reikalavimai, norint gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, anot S.Brinienės, nėra sudėtingi. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama šeimoms, kurių deklaruoto turto vertė ir pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių ir kurie neturi nuosavo būsto arba jis yra netinkamas gyventi.
Bus ir naujų priemonių
Pasak S. Brinienės, jau suplanuotos ir naujos būsto prieinamumui didinti skirtos priemonės. Iš ES fondų planuojamos investicijos į socialinių būstų neįgaliesiems ir gausioms šeimoms plėtrą – už 90 mln. eurų ketinama įsigyti apie 1,1 tūkst. būstų.
EBPO 2021–2022 m. atlieka tyrimą apie būsto prieinamumo tematiką. Pasak S. Brinienės, įvertinus šio tyrimo rezultatus, planuojama nustatyto ilgalaikes būsto prieinamumo vystymo kryptis. Jos dienos šviesą turėtų išvysti 2024 m. pradžioje.
