Dalia Grybauskaitė: Putinas trept kojele, o Vakarai iškart – krūpt

Šiuo metu Vakarai yra pasirinkę antrąjį variantą, tačiau procesas vėluoja, todėl Rusija lėtai graužiasi priekin ir abi pusės, tarp jų ir Ukraina, patiria didžiulius žmogiškuosius ir technikos nuostolius.

„Prasidėjus karui derybos nevyksta, vyksta karas. Nuo pat karo pradžios sakiau, kad V. Putiną galima sustabdyti tik mūšio lauke. O tai reiškia tiesiogiai įsitraukiant arba foot on the ground, kaip mes vadinam, arba tiekiant adekvačią reikalingą modernią ginkluotę. Taigi buvo pasirinktas kol kas antrasis kelias, bet jis vyksta vėluojant, teikiant nepakanakamai modernią ir efektyvią ginkluotę ir to padarinius matome dabar: Rusija lėtai, bet stumiasi rytinėje dalyje į priekį ir abi pusės, tarp jų ir ukrainiečiai, turi didžiulius žmogiškuosius ir technikos praradimus“, – interviu LRT radijui teigia D. Grybauskaitė. 

Skambučiai Putinui – tai skambučiai teroristui

Politikė įvertino ir dalies Vakarų politikų bandymus vis dar kalbėtis su Ukrainą užpuolusios Rusijos prezidentu. D. Grybauskaitė teigia, kad dabar gali kalbėti atvirai, nes nebeina jokių pareigų. Skambučius V. Putinui ji įvertino kaip skambučius teroristui ar žmogžudžiui ir sako, jog niekaip kitaip to vertinti negalima. 

„Pasakysiu tiesiai, kadangi dabar galiu tiesiau ir atviriau kalbėti, nes neužimu pareigų ir tiesiai sakau: skambučiai teroristui, žmogžudžiui ir agresoriui taip turi būti ir vertinami: kaip skambučiai teroristui“, – pabrėžė kadenciją baigusi prezidentė. 

Kaip žinoma, nuolatinį ryšį su V. Putinu stengiasi palaikyti Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. 

D. Grybauskaitė įžvelgė nemažai Vakarų reakcijos į agresiją paralelių su 1937-1939 metais, kai Europos šalys nuolaidžiavo Vokietijos nacių lyderiui Adolfui Hitleriui: „Deja, Europa nepasimokė iš savo klaidų prieš ir per Antrąjį pasaulinį karą, po Antrojo pasaulinio karo, taip vadinamo ^altojo karo metu. Matome, kad tos klaidos vėl lenda ir dygsta kaip pupos ar grybai po lietaus iš naujo ir iš naujo, reikia vėl aiškinti, vėl priminti istorines paraleles, mūsų patirtis. Tuo užsiimame visi mūsų regione, turime aiškinti tai toliau“.

Kalbėdama apie Vakarų sankcijas Rusijai ji pripažino, kad tai yra politinis reagavimo į karą būdas, tačiau vien ekonominėmis sankcijomis Rusijos nepaveiksi, nes pati valstybė ir jos žmonės gali daug ištverti. D. Grybauskaitė darė prielaidą, kad dėl ginčų taikant sankcijas Vakarai, tiksliau Europos Sąjunga, patiria reputacinę žalą, o pačios sankcijos yra skylėtos. 

„Sankcijos iš principo yra politinė bausmės demonstracija, ką mėgina daryti demokratinės Vakarų valstybės ir mes. Deja, Rusijos vien ekonominėmis sankcijomis nepaveiksi, nes Rusija gali iškentėti labai dideles ekonomines sankcijas, kaip ir jos žmonės. Todėl to tiesioginio efekto iš karto, be abejo nebus. Tuo labiau, kad tos sankcijos ir skylėtos, ir ne iš karto įvedamos, ir su tokiais negražiais viešais ginčais bei pasistumdymais. Toks vaizdas, kad jos daugiau mums, Vakarams, gėdos pridaro ir tos reputacinės žalos nei tos naudos. Bet finale, aišku, šiaip ne taip sutariame, įvedame. Aišku, tos visos sankcijos didesne dalimi veiks vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje“, – sakė D. Grybauskaitė. 

Įžvelgia Vakarų bailumą bei krūpčiojimą

Atsakydama, kodėl Vakarai negeba greitai reaguoti, pavyzdžiui, greitai tiekti ginkluotės Ukrainai, kadenciją baigusi prezidentė pastebėjo, kad šiuo metu Europoje dominuoja dairymasis per petį, bijojimas savo šešėlio, krūpčiojimas. 

Šiek tiek duodame daugiau tos ginkluotės, jau šiek tiek geresnės, po truputėlį įsidrąsiname. Bet vėl, tik V. Putinas trept kojele ir mes krūpt iš karto, va ir krūpt iš karto.

„Matyti, kaip lyderiai kažką atsistoję mėgina išstenėti, pasiaiškinti, vietoje to, kad priimtų drąsius sprendimus padedant kaimynei... Juk Ukraina kovoja tai ne tik dėl savęs, o dėl visos Europos saugumo. Tai absoliučiai tiesioginė Europos lyderių pareiga. Deja, matome tokį, kaip įvardinčiau, netgi bailumą. Ir šitas kartojasi nuo karo pradžios, kartojasi ir dabar. Šiek tiek duodame daugiau tos ginkluotės, jau šiek tiek geresnės, po truputėlį įsidrąsiname. Bet vėl tik V. Putinas trept kojele ir mes krūpt iš karto, va ir krūpt iš karto. Tai išties toks nuolaidžiavimas, toks bijojimas priimti sprendimus kainuoja kraują, kainuoja didžiulius žmonių praradimus Ukrainoje, kainuoja Vakarams reputacinę žalą, o tuo naudojasi V. Putinas. Jis mato bailumo apraiškas, jis mato tokį neapsisprendimą ir toliau daro, ką nori“, – teigia D. Grybauskaitė. 

Pasak kadenciją baigusios prezidentės, baili Vakarų reakcija buvo stebima ir po įsiveržimo į Gruziją 2008 metais, ir po Krymo aneksijos 2014 metais. Anot D. Grybauskaitės, tokiu krūpčiojimu Vakarai užaugino V. Putino agresiją. 

D. Grybauskaitė aptarė ir planuojamą NATO viršūnių susitikimą, kuris birželio mėnesio pabaigoje vyks Madride. Lietuva tikisi, kad Aljanso narės tinkamai sureaguos į Rusijos agresiją Ukrainoje ir sustiprins rytinio flango apginamumą. Šiuo atveju tikimasi pereiti nuo agresoriaus atgrasymo prie visiško pasirengimo gintis agresijos atveju, o tam reikia didesnių nuolaltinių pajėgų vietoje, taip pat tinkamos oro gynybos. 

„Manau, kad didžiąją dalį tų saugumo priemonių gausime, galbūt šiek tiek kitokia forma nei mes įsivaizduojame. Bet svarbiausia yra tą spaudimą (taikyti), kad Baltijos šalys ir Lenkija, visas tas rytinis NATO flangas, turi būti rimtai apginamos. Jei anksčiau kalbėjome apie atgrasymą, tai dabar jau šitą reikia pamiršti, dabar jau turi būti užtikrintas apginamumas. Manau, kad NATO tam yra pribrendusi, sprendimai bus priimami. Kiek pilnai visas sąrašėlis mūsų išstatytų pageidavimų bus patenkintas, galbūt nėra taip svarbu todėl, kad svarbiausia, kad būtų užtikrintas ne tiek kiekis, bet apginamumo kokybė, tai yra įrangos kokybė, priešlėktuvinė gynyba, kas yra labai svarbu, ir netgi gal svarbiau už žmonių kiekį Lietuvos arba viso rytinio flango žemėje“, – teigė D. Grybauskaitė. 

Kalbėdama apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje, kadenciją baigusi prezidentė sakė esanti įsitikinusi, kad Ukraina tikrai taps kandidate į Europos Sąjungos nares ir vėliau taps visateise nare. Prancūzijos prezidentas E. Macronas yra užsiminęs, kad Ukrainai tam gali prireikti keliolikos metų. 

„Žinote, nenorėčiau komentuoti kai kurių šalių vadovų, kurie taip pat skambinėja, kur nereikia, kiek nereikia ir kada nereikia. Tai Ukraina pati spręs, kaip greitai ji taps Europos Sąjungos nare, kaip greitai atsistatys. Svarbiausia dabar, kad pasibaigtų karas, atstatome tada visi kartu Ukrainą ir Ukrainos ateitis tikrai bus Europos Sąjungoje. O kiek metų ir kiek tai vyks ne prancūzams spręsti“, - mano kadenciją baigusi prezidentė.