Parduotuvėse kainos kyla itin sparčiai, pasiūlymai nevažiuoti pigių prekių į Baltarusiją, kai kurių gyventojų sutinkami kandžiai, o diskusijos apie tai, kad reikia pradėti kaupti pinigus Ukrainos atstatymui daliai visuomenės kelia nepasitenkinimą. Žmonės jaučiasi pamiršti. Visgi, pasak tv3.lt kalbintų ekspertų, tokių balsų visuomenėje dar nėra daug, nors jų – tikėtina daugės.
Nepasitenkinimą valdžia ir jos veiksmais kelia ne tik kylančios kainos, kurių Lietuva savarankiškai negali suvaldyti, bet ir, dalies žmonių manymu, ne itin svarbūs ar skubūs darbai, kurių imasi valdantieji, arba – nekalbėjimas apie ateitį.
Politikos apžvalgininkai sako, kad dabar ima lįsti senai susikaupusios problemos, ilgai kauptas nepasitenkinimas arba nerimas dėl ateities, nes stinga valdžios vizijos, kaip gyvensime ateityje, kaip mokėsime skolas, kurių šiuo metu prisidarėme.
Neramina ir plintanti tendencija turėti tik vieną nuomonę, kalbėti tik tai, kas tinka daugumai. Pasak politologų, ima mažėti demokratijos, kai kurie žmonės pradeda bijoti kalbėti, o tai – blogas požymis valstybei.
Nusivylusių visada bus
Generolo Jono Žemaičio karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė sako, kad dalies visuomenės nepasitenkinimas valdžia ir situacija Lietuvoje nėra paprastas reiškinys, nes to šaknys – gilios.
„Visada yra žmonių, kurie pasisako prieš valdžią, kurie yra kažkuo arba viskuo nepatenkinti. Jie sako, kad viskas daroma ne mums, šalis turi krūvą problemų, o štai dėmesys užsieniui ar konkrečiai Ukrainai. Bet taip mano tik dalis visuomenės ir buvo aišku, kad tokių nepatenkintų bus. Visgi Vyriausybės reitingai nekrenta, bent jau karo pradžios reitingai tai rodo“, – tikina politologė.
Anot jos, suvokti ir net įvardyti visuomenės nusivylimą ir jo priežastis nėra taip paprasta. Tai – giluminė problema.
„Nei viena Vyriausybė tiek nepakėlė atlyginimų, pensijų ar vaikų pinigų, kiek ši Vyriausybė. Žinoma, ją verčia tai daryti buvęs geras ekonominis kilimas, o dabar ir infliacija. <...> Natūralu, kad Vyriausybė galėjo naudoti ekonominio kilimo vaisius, o ir skolinimasis yra paprastesnis. Bet visos krizės pareikalavo ir daug išlaidų.
Kainavo ir pandemija, ir nelegali migracija, o dabar kainuoja Ukraina, kur, išties, skiriama daug pinigų. Yra daug karo pabėgėlių ir tai atsilieps visoms šalims, Lietuvai taip pat. <...> Taip, atlyginimai kyla, bet kyla ir kainos. Pensininkai gauna priedeliuką, nors yra ir tokių, kurie kenčia labiau. O vidurinioji klasė gali išnaudoti galimybes, kurias atneša net sudėtingas laikas“, – svarstė specialistė.
Tiesa, pasak jos, labai nukentėjo stambusis verslas, kuriam sankcijos, embargai ir nedraugystės su Kinija tikrai pakenkė.
Mažėja demokratijos ir daugėja nepasitenkinimo
„Mane neramina tai, kad skolas, kurių prisiėmė ši Vyriausybė, kažkas vistiek turės grąžinti. Nėra kalbama, kas bus toliau. Žinoma, yra tokių žmonių, kurie gyvena šia diena. Bet yra tokių, kurie galvoja apie savo ir vaikų ateitį, todėl nekalbėjimas apie tai, kas bus toliau – neramina. Nesimato strateginio ilgalaikio aiškinimo, požiūrio, o į ką čia viskas išvirs? Kas bus? Tas neramina dalį žmonių.
O yra ir susikaupusių veiksnių poveikis mažumoms. Rusakalbiai gyventojai yra gana įbauginti. Žmonės bijo, o demokratinėje valstybėje taip neturėtų būti“, – sakė profesorė, pabrėžusi, kad šios užslėptos latentinės problemos išdavą pamatysime vėliau.
„Kai bus rinkimai, kai bus balsuojama už kažkokias kitokias partijas, čia man atrodo turi šansų Sauliaus Skvenelio ir lenkų rinkimų akcijos atstovai. Arba žmonės visai neis į rinkimus, nes procesai, kai staiga vieni galvoja teisingai, o kiti – ne, jie tokie užsisukę. Šalia finansinių dalykų atsiranda ir tokie vertybiniai aspektai.
Nes, tarkime gegužės 9-osios minėjimas ir faktas, kad kai kurie žmones bijojo ten eiti. O juk dalies jų tėvai, seneliai kariavo, lietuviai. Kai kurie žmonės savo galvose padarė perversmą, kai kurie ne. O dabar vyksta vos ne kampanija prieš visus, kurie galvoja kitaip. Nekalbant apie partnerystes ir kitus dalykus. Taigi, yra daug klodų, problemų, kurios vienaip ar kitaip iššaukia reakcijas skirtinguose sluoksniuose. Visa tai, galų gale pasimatys rinkimuose“, – įsitikinusi profesorė.
Ji sakė, kad daugėjant draudimų ar bauginimų, nepasitenkinimo visuomenėje taip pat daugėja. O draudimų per paskutinius metus tikrai būta.
„Kad ir su ta Baltarusija. Yra žmonių, kurie ten važiavo ir važiuos. Žinoma, žvalgyba teisi, verbavimo pavojus yra, bet draudimai ir bauginimai veikia priešingai. Tegul važiuoja, jei nori. Tiesiog reikia daugiau saugumo pajėgų, kad stebėtų situaciją. <...> Taigi, sudėtinga išmatuoti nepasitekinimą, tam reikia atskirų tyrimų. Visgi vienintelis dalykas, kuris tikrai krenta į akis, tai demokratijos normų stoka. Jau žmonės ima bijoti kalbėti, tas nėra gerai“, – sakė profesorė.
Problemos senos ir jų daug
Profesorius Šarūnas Liekis tikino, kad nepasitenkinimas, kurio daugėja visuomenėje, yra daugiaplanė problema. O ir kontekstas, pasak istoriko – svarbu. Tai, kaip konkreti Vyriausybė tvarkosi vienoje ar kitoje situacijoje, pasak jo, priklauso nuo daugelio dalykų. Tarkime dabar situacija, kontekstas tikrai nėra palankus.
„Galima klausti ar Vyriausybė adekvačiai ar ne tvarkosi. Ir taip, čia priklauso nuo klausimų, nes ne visi sprendžiami vienodai gerai“, – sakė jis.
Pasak Š.Liekio, situacija tikrai nėra paprasta, bet jos nelengvina, anot profesoriaus, ir vyraujantis neoliberalus požiūris į visuomenę ir valstybę.
„Kai yra karas, maras ir badas reikia stiprinti valstybę, o ne užsiimti optimizavimais, viešojo sektoriaus mažinimais ar funkcijų delegavimu. Čia karas, o čia ligoninių tinklą optimizuoti sugalvojo. Reikia kareivinėse kurtis, paaiškėja, kad jos nuo sovietiniu laikų nerenovuotos. Arba dėl tų pačių slėptuvių. Pažiūrėkite į Suomiją, ten visko yra, nes valstybė savo vietoje, o pas mus viskas chroniškai nugyvenama“, – sakė jis, patikinęs, kad tuo nesirūpinta daug metų, tikėta, kad privatus sektorius išspręs problemas visas.
Tai, pasak jo, mitas, nes gerai tvarkomos valstybinės įmonės dirba geriau, tiesiog reikia rūpesčio jomis.
„Klausimas, kaip ši Vyriausybė rūpinasi valstybe? Didina ji valstybės mūsų gyvenime ar mažina? <...> Tiesa, tai nėra dabartinė bėda, tai tendencija, daugelio Vyriausybių dalykas“, – sakė jis.
Profesorius tikino, kad augančios kainos, žinoma nemalonu, bet padaryti mes mažai ką galime, nes esame įsivedę eurą, o infliacija siaučia visur. Kitokią ilgametę finansinę politiką, pasak profesoriaus, vykdė Lenkija ir dabar tai matosi.
„Laikmetis tikrai sudėtingas, buvo Covid, dabar karas. O ir ilgalaikės visokios tendencijos kiša koją. Dabar esantys valdžioje norėjo joje būti, žinojo, kad bus sunku. Tai yra nuostatų, kompetencijų klausimas. <...> Reikia stengtis dirbti, nors tai nėra lengva, ir būtina įsiklausyti į kritiką, ko valdžia nemėgsta. Reikia ir dialogo mechanizmų, kurių trūksta“, – sakė prof. Š. Liekis.
Premjerę užgožia kitų partijų lyderiai
Politikos apžvalgininkas Saulius Spurga svarstė, kad nepasitenkinimo daugėjimas yra matomas. Atsiranda atšalimas kaimynų nelaimėms, nuovargis. Visgi didesnioji visuomenės dalis yra supratingi Ukrainos klausimu ir remia valdžios politiką tuo klausimu.
„Mes atrandame savo pačių tapatybę ir prioritetus per šiuos įvykius. <...> Žinoma, problemos nedingo, juodi debesys plaukia. Infliacija ir kitos problemos slegia, bet aš tikiuosi, kad didesnioji dalis visuomenės supranta, kad Lietuva – pasaulio dalis, o užsienio politika – mūsų ateities užtikrinimas“ – sakė jis, pripažinęs, kad pandemijos metu Lietuva nepatyrė didelio ekonominio nuosmukio, ilgą laiką turėjome augimą, gal todėl kylančios kainos ir kitos bėdos dabar atrodo tokios skaudžios.
„Dabartinė valdančioji dauguma nesugeba išviešinti savo darbų, minčių. Nei ministrė pirmininkė, nei konservatorių partijos lyderis, jie nėra ryškūs Lietuvos politikoje konstruktyvia prasme. Mes žinome, kad apsikumščiuoja su prezidentu, kad užsienio politikoje aktyvūs, bet kokie darbai, prioritetai ir sumanymai Lietuvoje – neaišku.
Čia yra ryškesni jų koalicijos partnerių vadovai, tarkime Aušrinė Armonaitė ar Čmilytė, bet jos atstovauja toli gražu ne visiems rinkėjams“, – svarstė politikos apžvalgininkas, patikinęs, kad viskas atsilieps rinkimuose. Komunikacijos su visuomenė stygius tikrai yra spraga.
Iš kur jie žino jei Lietuvoje jau visai neliko žodžio laisvės. Visi, išskyrus valdžią palaikančią mažumą yra užčiaupti.
Mažėja demokratijos? Nemažėja - demokratija Lietuvoje uždaryta. Valdžia daro ką nori, bet pabandyk sužinoti kodėl ji taip daro - vietoje atsakymo pamatysi tik vidurinį pirštą.
