Redakcija rekomenduoja

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pateikia naują Aljanso rytinio flango gynybos planą, nes yra pripažįstama, kad tiek karių, kiek yra dabar  – nepakanka, rašo  „Financial Times“. NATO generalinis sekretorius „Financial Times“ sakė, kad naujasis karinis planas, dėl kurio bus susitarta kasmetiniame aljanso lyderių susitikime šią savaitę, drastiškai pagerins Aljanso rytinių sienų gynybą, nukreipdamas dėmesį nuo bet kokios invazijos atgrasymo į visišką Aljanso gynybą.

Lietuviams vis dar nenoriai einant tikrintis sveikatos profilaktiškai, politikai svarsto, ar nereikėtų imtis griežtesnių priemonių, tarp jų – ir finansinių nuobaudų. Šeimos gydytojai taip pat nebeslepia apmaudo – jiems jau atsibodo įtikinėti pacientus ateiti pasitikrinti.  Nors šalyje veikia net 5 prevencinės sveikatos patikros programos ir tam valstybė skiria milijonus, pagal jas pasitikrinančių gyventojų srautai nedžiugina nei gydytojų, nei sveikatos politikų.

Aplinkos ministerija pakeitė želdynų plotų normas ir perpus sumažino minimalų atskirųjų želdynų plotą. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto vystytojai ir savivaldybės naujai projektuojamose kvartaluose galės palikti mažiau ploto žalumai, nei iki šiol įpareigojo teisės aktai. Opozicija naująją tvarką vadina skandalinga ir ketina imtis veiksmų.

Praėjus kiek daugiau nei metams po mobingo skandalo ir Lietuvą sukrėtusios Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybės įstaiga pagaliau turi nuolatinį vadovą. Mindaugas Pauliukas tvirtina, kad ligoninė nėra vien kėdė, į kurią ryžosi sėstis, o visa bendruomenė, su kuria būtina kalbėtis priimant svarbius sprendimus.

Ukrainos tautinės tapatybės stiprėjimas per pastaruosius tris nepriklausomybės dešimtmečius yra svarbus ir nepakankamai ištirtas istorinis reiškinys, turėjęs atgarsių toli už Ukrainos sienų, rašo Atlantic Council. Tai pakeitė politinį klimatą didžiojoje buvusio sovietinio pasaulio dalyje ir padėjo pakurstyti šiandieninę Šaltojo karo stiliaus konfrontacijos tarp Rusijos ir Vakarų atmosferą.

Baimė dėl ministerijos stumiamos reformos, nesibaigiantis maustymas dėl algų, darbo krūvių didinimas, perdegimas ir miglotos ateities perspektyvos – įsiaudrinusi medikų bendruomenė vieną po kitos beria įsisenėjusias ir naujai akyse užgimstančias problemas. Nors ministras Arūnas Dulkys nenustoja tvirtinti, kad pokyčių visam tam išspręsti ir reikia, patiems gydytojams viskas panašėja lyg į eilinę įgudusio lošėjo apgavystę žongliruojant kauliukais.

„Pasigendu ambicijų“, – taip apie šiandieninį Vilnių sako buvęs meras Artūras Zuokas. Politikas pažėrė kritikos dabartiniam miesto vadovui Remigijui Šimašiui, taip pat paaiškino, kodėl Vilniuje dar neiškilo nacionalinis stadionas. Pokalbyje aptarėme ir skyrybas su buvusia žmona Agne bei įsiplieskusius jausmus septyniolika metų jaunesnei smuikininkei Augustai Jusionytei.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad ir kultūros sferoje Lietuva, karo Ukrainoje akivaizdoje, yra Vakarų moralinis kompasas ir budintoja. Ministro teigimu, nemažai dar turime padaryti ir patys, diskutuodami apie sovietinius balvonus, kurie, nors ir simbolizuoja okupanto agresiją, iki šiol stūkso kai kuriuose miestuose.

Estija būtų ištrinta iš žemėlapio, o istorinis jos sostinės centras sulygintas su žeme, jei būtų laikomasi dabartinio NATO plano apginti šalį nuo bet kokio Rusijos puolimo, teigia estų ministrė pirmininkė. Tai ji sakė „Financial Time“.  Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagal dabartinius Aljanso gynybos planus trims Baltijos valstybėms yra numatyta leisti jas užimti prieš išlaisvinant po 180 dienų.

Žinia, kad pradedamas riboti tam tikrų prekių tranzitas į Kaliningradą sukėlė sąmyšį. Rusija ėmė grasinti skaudžiomis pasekmėmis, lietuviai nejaukiai muistytis, nes tranzitas į Kaliningradą yra jautri tiek mūsų, tiek Rusijos vieta. Europos Sąjungos politikai, žinodami, kad tai ES sankcijų dalis, Lietuva ėmėsi palaikyti tik įsisiūbavus žodžių karui, o rusiškoji propaganda pykčių spjaudosi ne tik Rusijoje, bet ir užsienio žiniasklaidoje.

Lietuva gali sulaukti traukinių su tūkstančiais migrantų iš Maskvos, todėl saugumo situacija nuo praėjusios migracijos krizės ne pagerėjo, o pablogėjo, teigia vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Kilus sujudimui dėl dalies prekių gabenimo į Kaliningradą draudimo, Rusija reagavo audringai. Lietuva savo ruožtu sako tik taikanti Europos Sąjungos (ES) priimtas sankcijas. Politikos apžvalgininkams ir daliai politikų nesuprantama, kodėl taip pyksta Rusija, nes embargas taikomas tik plienui ir betonui, o ir įsivežti šias prekes galima kitais keliais. Tiesa, situacija gana nemaloni, nes Kaliningradas, pasak specialistų, jautri vieta tiek rusams, tiek mums.

Nerimstant aistroms Seime ir tebesitesiant visuomenės susipriešinimui dėl civilinės partnerystės įstatymo ir kitų, konservatyvesnių pažiūrų žmonės erzinančių dalykų, žibalo į ugnį pila ir teismo sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą 11-osios Akto signatarų klubo narei Zitai Šličytei už jos įžeidžius ir tam tikrą žmonių grupę žeminančius pasakymus Kovo 11-osios minėjime.

Su Algirdu Sysu susitikome Seime, kitą dieną po jo sugrįžimo iš Ukrainos. Socialdemokratas karo niokojamoje šalyje lankėsi kartu su kitais „United for Ukraine“ (U4U) pasaulinio parlamentarų tinklo nariais. Kyjive, Bučoje, Borodiankoje aplankę parlamentarai išvydo karo žiaurumus savo akimis. A. Sysas sako, kad nei jo, nei kitų mūsų regiono parlamentarų įtikinėti nereikia, ir taip supranta realią situaciją.

Lietuvoje mokamos vaiko priežiūros išmokos priklauso nuo mamos arba tėčio buvusio darbo užmokesčio, o ligos ir motinystės įmokas „Sodrai“ moka visi dirbantys gyventojai, išskyrus dirbančius su verslo liudijimais ar smulkius ūkininkus. Kitaip tariant, sistema yra draudiminė, kai žmonės, mokėdami įmokas, draudžiasi nuo netikėtų dalykų. Tačiau Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sako, kad dabartinei sistemai trūksta logikos, ji išsigimė.

Rusija yra fašistinė, atvirai genocido kalba kalbanti valstybė, kurios radikalizavimosi ir imperinių planų nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti didžiosios Europos kaimynės, ypatingai Vokietija.  Na, o vokiečiai liko nejautrūs Ukrainai todėl, kad vis dar gydosi istorines žaizdas ir jaučią amžiną kaltę prieš rusus, akademinėje diskusijoje apie Rusijos praeitį ir dabartį sakė Jeilio universiteto profesorius ir žinomas istorikas Timothy Snyderis.

Ketvirtadienį valdančioji dauguma ir opozicija kartu išklausė prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, o po jo vėl pasuko skirtingomis kryptimis. Taip tęsiasi praėjusią savaitę prasidėjęs opozicijos protestas, kurio metu jos atstovai nedalyvauja Seimo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose.

Žemės ūkio ministerija nusprendė atnaujinti savo įvaizdį: neskelbiamos apklausos būdu už 10 tūkst. eurų panoro įsigyti naują logotipą ir stiliaus knygą. Pats pirkimas nebūtų itin išsiskiriantis, išskyrus vieną keistą faktą – nors privalo, ministerija ilgą laiką nepaskelbė sutarties su laimėtoju Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir tai padarė tik sulaukusi užklausos iš žiniasklaidos.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Kalbą vertinusios ekspertės pažymėjo, kad nors šalies vadovo kalba buvo žymiai per ilga, akcentai ant užsienio ir saugumo politikos aktualijų buvo sudėlioti tinkamai. Tačiau G. Nausėdos kalboje ekspertes nustebino kitas dalykas – bene skambiausia beveik valandą trukusios kalbos nata buvo paskirta sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

Iš Lietuvos pakilęs, kelias valstybes perskridęs ir Bulgarijoje nutūpęs orlaivis mūsų šalyje buvo parduotas trims atvykusiems bulgarams, iš kurių vienas savo šalyje yra teistas. Orlaivis buvo parduotas už apytiksliai 24 tūkst. eurų, nors jo techninė apžiūra pasibaigusi 2014 metais, pats orlaivis buvo įkeistas, rodo portalo tv3.lt surinkti neoficialūs duomenys.

Opozicijos pasiūlytas antiinfliacinis planas Nr. 2 šiuo metu nėra reikalingas, nes dabartiniai gyventojų vartojimo tempai rodo, jog žmonės gana gerai prisitaiko prie augančių kainų ir į infliacijos šoką žvelgia nelabai baimingai. Tokios nuomonės laikosi bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečią kartą skaito metinį pranešimą Seime, kuris šia proga užmiršo savo nesutarimus – valdantieji ir opozicija metinio pranešimo susirinko paklausyti į vieną salę, nors pastaruoju metu posėdžiavo atskirose vietose. Savo kalbą šalies vadovas pradėjo nuo didžiausių iššūkių, kurių sulaukė Lietuvos gyventojai, o pirmieji akordai neapsėjo be Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje, mat tai sudrebino Europos saugumo pamatus.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.

Seime vykstanti kova tarp valdančiųjų ir opozicijos įgauna vis liūdnesnes formas. Vieni boikotuoja darbą parlamento salėje ir komitetuose, kiti kaltina opoziciją paralyžiuojant visą parlamentą ir reikalaujant nerealių dalykų. Politologai sako, kad vyksta galios žaidimai ir opozicija nori parodyti rinkėjams, kad turi stuburą, o valdantieji, kaip ir daugelis prieš tai, ignoruoja politinę mažumą ir lipa jiems ant galvos.  Opozicijai išėjus į parlamentinius apkasus stringa darbas Seime.

Karas Ukrainoje iš namų išgynė daugiau, kaip septynis milijonus žmonių. Jie išsibarstė visoje Europoje. Priimti, apgyvendinti ir išleisti nuo karo bėgančius vaikus į mokyklą, o jų tėvams rasti darbą nėra lengva užduotis, būtent apie tai buvo kalbėta Tarptautinės migracijos organizacijos surengtoje konferencijoje Vilniuje.  Ukrainos kaimyninės šalys, tokios, kaip Lenkiją, Čekija ar Moldova sulaukė didžiausio pabėgėlių antplūdžio, Lietuva taip pat priėmė apie 60 tūkstančių ukrainiečių.

Ne visi gyventojai išėję į pensiją palieka darbus. Dalis jų nori prisidurti prie pensijos, tad toliau dirba. Savarankiškai dirbantys gyventojai piktinosi, kad nėra aišku, ar jie turi ir toliau mokėti „Sodrai“ mokesčius, ar yra nuo jų atleidžiami. Pasirodo, vieni įmokų gali išvengti, o kitiems tenka atiduoti dešimtadalį vidutinės pensijos.

Specialistai gerų žinių neturi – narkotikų vartojimas Lietuvoje auga. Nors itin daug nerimo šiandien kelia naujosios psichoaktyvios medžiagos, kurios šiandien platinamos ir saldainių pavidalu, gydytojai konstatuoja, kad šalyje stebimas „tradicinių“ narkotikų atgimimas. Be kita ko, ypač jaunų žmonių atžvilgiu alkoholio draudimai duoda savo „vaisių“ – vis daugiau jų į toksikologijos skyrius pakliūna su rimtomis psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmėmis.

Reaguodami į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ruošiamą gydymo įstaigų reformą šeimos gydytojai kaip reikiant nuogąstauja, kad pacientams bus apribota galimybė gauti jiems reikiamas sveikatos paslaugas. Medikai įspėja, kad jei reformos architektų planai taps realybe, eilės tik ilgės, o paslaugų kokybė prastės. Gydytojai pabrėžia pritariantys, kad pokyčiai sveikatos sistemoje yra reikalingi, tačiau planuojama reforma, jų manymu, turi rimtų trūkumų ir kelia daug klausimų.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ po beveik septynerių metų pertraukos tapo teigiama. Ekspertai siūlo kol kas nepanikuoti ir nedramatizuoti. Visgi siunčia perspėjimą – pigių pinigų era baigėsi. Tačiau, atrodo, lietuviams tai nė motais. Kol kitų euro zonos valstybių gyventojai jau galvoja, kaip būtų galima taupyti infliacijai mušant rekordus, mūsų tautiečiai vasarą ketina leisti per pandemiją sukauptas lėšas dideliems pirkiniams.

Nors ministerija dar tik ruošiasi detaliau braižyti Seime judančios sveikatos įstaigų pertvarkos eskizus, gyventojai skundžiasi jau dabar atsiduriantys beviltiškoje situacijoje. Štai vilnietė Rūta negali atsistebėti, kad po vyrui atliktos stuburo operacijos sanatorinis gydymas jam nepriklauso, o į būtinas procedūras siūloma važiuoti troleibusu. Rūta (vardas pakeistas ir žinomas, – aut. past.

„Ostpolitik“ dabar yra „Lostpolitik“. Daugelį metų Vokietija buvo neginčijama bloko lyderė bloke, tai yra Europos Sąjungoje. Berlynas buvo Vidurio ir Rytų Europos tautų balsas ir raumenys, vieta kur jie ieškojo globos, patarimų ir kartais aiškių nurodymų, rašo Politico.  Dažnai, kai Briuseliui reikėdavo sukioti rankas, būtent Vokietija įtikindavo Lenkiją, Vengriją ar kitas šalis dalyvauti „programoje“ ir neišsišokti.

Karas Ukrainoje grasina pasauliniu badu, bet kai kurių Vakarų pasaulio vadovų širdžių ir protų – nepasiekia. Jiems, pasak politikos apžvalgininkų, Ukraina yra vis dar tolima šalis, kurios karas kainuoja brangiai, grasina nestabilumu, bet neskauda tiek, kad nesiūlytų jo baigti su dideliais teritorijų praradimais arba „išsaugotu Putino veidu“. Savo ruožtu Rytų ir Vidurio Europos valstybės karą jaučia labai aštriai ir jo alsavimas verčia imtis ne tik skubių sprendimų, pagalbos Ukrainai, bet ir nes...

Pacientai jau patys daro savo reformą – 50 proc. jų didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių, ypač mažų ir vidutinių, sveikatos paslaugų išvažiuoja į kitas gydymo įstaigas. Taip kritiką dėl aistras keliančių ruošiamų permainų sveikatos sektoriuje atremia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis pažymi, kad negalima būti akliems skaičiams ir laukti, kol ligoninės užsidarys pačios.

Nors persiplėšk. Taip būtų galima apibūdinti Vakarų valstybių dilemą. Paskelbti Europoje embargą rusiškai naftai, gabenamai tanklaiviais, buvo vertybiškai teisingas sprendimas, bet naftos kaina dėl to nekris, o gal net ir kils. Jeigu kils – tuomet Rusijai bus visai neblogai, nes daugiau pinigų pateks į jos biudžetą. Bet bent jau Europa nefinansuos ukrainiečių žudymo.

Mumyse dar daug sovietmečio, bet jo likučius bandome išpurtyti kas kaip mokame. Vieni griebiasi smurto ar savidestrukcijos, kiti – vėliavų, kryžių ir mitingų už kažką, ko tiksliai nesupranta, na, o treti rašo knygas ir stengiasi suvokti dalykus, kurių beveik neprisimena. Pasak mokslininkų, tyrinėjančių sovietmečio atspindžius dabartyje, mes jau suprantame savo žaizdas ir pamažu atsiveriame, nors kelias iš sovietinių pinklių ir nėra lengvas.

Pandemijos metu tik augęs gyventojų nerimas duoda savo „vaisių“ – lietuviai ne tik neatsisakė „velnio lašų“ ir atvykdavo į ligoninę sunkios būklės po ilgalaikio alkoholio vartojimo, bet ir toliau augo raminamųjų vaistų vartojimas. Gydytojai įspėja, kad ši priklausomybė itin klastinga, mat išsivysto greitai, o atsikratyti jos ne taip paprasta. Ne vienus metus Lietuva linksniuojama kaip viena benzodiazepinų, t. y. raminamųjų arba migdomųjų vaistų, vartojimo lyderių Europoje.

Rusijai pareiškus, kad ji nori atšaukti prieš daugiau nei trisdešimt metų pasirašytą sutartį dėl Lietuvos nepriklausomybės, teisės ekspertai ir istorikai patikino, kad norų – neužtenka. Sutartis, kuri yra pasirašyta su Lietuva, yra paprasčiausiai neatšaukiama, o istorijos atgal atsukti ir atgaivinti Sovietų Sąjungą taip pat negalima.

Pasklidus žiniai apie augančias palūkanų normas, pasigirdo svarstymų, kaip tai gali pakeisti nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai sako, kad artimiausiu metu didelių sukrėtimų laukti neverta, tačiau kitąmet būsto kainos gali mažėti. Visgi tai nebūtinai reikštų geras naujienas. Anot ekspertų, mažėjančios NT kainos gali rodyti, kad žmonės nebesusitvarko su paskolomis, didėja nedarbas, o tai priartintų Lietuvą prie 2008–2009 m. krizės scenarijaus.

Pabradės užsieniečių registracijos centre gyvenantis migrantas savaitę laiko fiksavo, ką gauna valgyti kiekvieną dieną. Iš nuotraukų galima spręsti, kad maisto kiekis nėra pakankamas, sočiai pavalgyti migrantams neišeina, o parduotuvės šiame registracijos centre nėra, papildomai nusipirkti maisto neįmanoma. Kad maisto de facto už grotų laikomiems žmonėms gali nepakakti, neoficialiai patvirtina ir Pabradės užsieniečių registracijos centro atstovai.

Vaiko priežiūros sistemos kaita, kai tėčiai bus pastūmėjami mažiausiai du mėnesius eiti vaiko priežiūros atostogų be vaiko mamos, nes, priešingu atveju, šeima neteks išmokų už tuos du mėnesius, lygių galimybių ekspertų yra vertinama iš esmės teigiamai. Taip norima pro truputį mažinti moterų atsakomybę už šeimą ir didinti vyrų įsitraukimą.

Fašizmas, kaip idėja, niekada nebuvo nugalėtas. Tai neracionalumo ir smurto kultas, kurio negalima nugalėti argumentais. Kol nacistinė Vokietija atrodė stipri, europiečiai ir visi kiti buvo gundomi fašizmu, „NY Times“ nuomonių skiltyje rašo Jeilio universiteto profesorius ir knygų apie fašizmą bei totalitarizmą autorius Timoty Snyderis.  Fašizmas buvo nugalėtas tik Antrojo pasaulinio karo mūšio laukuose.

Karas Ukrainoje gali iššaukti badą pasaulyje, bent taip mano specialistai stebėdami kylančias grūdų kainas ir užminuotus kelius jiems išvežti. Turtingos valstybės, tokios kaip Kinija, superka grūdus ir dar labiau kelia jų kainą, o mažiau išteklių turinčios ir nuo grūdų importo priklausomos, su neviltimi stebi kasdien vis blogėjančią situaciją.  Tiesa, įtampą grūdų rinkoje ir daugelio šalių visuomenėse būtų galima sumažinti iš Ukrainos išgabenus ten užstrigusius 20 mln.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas interviu naujienų portalui tv3.lt teigė, kad jo nejaudina nei kritika naujam partijos logotipai, nei raginimai išmesti iš partijos vadinamuosius agroliberalus. Politikas tikina, kad nors Lietuva per 32 nepriklausomybės metus padarė labai daug dėl įvairių gyventojų grupių gerovės didinimo, visiškai nieko nepadarė dėl nesusituokusių porų, tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių.

Karas Ukrainoje priminė senai žinomas tiesas – partizanų veiksmai labai erzina okupantus. Ukrainiečiai prisimindami senųjų partizanų kovas prieš sovietus Vakarų Ukrainoje ir pritaikydami naujas taktikas baugina priešą Chersone, Melutopolyje ir kituose rusų okupuotose miestuose. Ukrainiečiai, kaip ir lietuviai, tikrai žino, ką reiškia kovoti su okupantais, kovotojų  istorijos iki šiol gyvos ir pasakojamos, o dabar ir kaip niekada aktualios.

Dar 1991 m. buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis siekė sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei užkirsti kelią Ukrainos ir Baltijos valstybių nepriklausomybės paskelbimui, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Šios detalės minimos naujai paskelbtose bylose, kurios buvo paimtos iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyvo.

Pandemijos atgarsius lydinti baimė dėl karinių neramumų, naujos sveikatos reformos vėjai, grįžę sunkesnių būklių pacientai ir išliekančios eilės – įvardydama tik dalį šiandienos rūpesčių Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorė Jelena Kutkauskienė neslepia, kad įtemptas laikotarpis nesibaigia. „Deja, bet dabartiniai infrastruktūriniai pajėgumai riboja mūsų galimybes teikti paslaugas“, – sako ji.

Karas Ukrainoje jau tris mėnesius nedingsta iš televizijos ekranų ir politikų kalbų, visgi kasdien jam skiriama vis mažiau dėmesio. Žmonės, pasak specialistų, nuo karo ima pavargti. Nuovargis kankina tiek ukrainiečius, tiek karą per televiziją stebinčius vakariečius. Bet užvis labiausiai, regis, pavargo kai kurie Vakarų politikai, raginantys atiduoti Rusijai tai, ką ši okupavo ir baigti šį karą. Bent kuriam laikui.

Taivano egzistavimas ilgą laiką buvo pagrįstas strateginiu neapibrėžtumu: Kinija salą laiko savo dalimi, bet de facto Taivanas veikia kaip nepriklausoma valstybė, tik neturi plataus diplomatinio pripažinimo pasaulyje.

Kaip žmones paveiktų, jeigu jie už nieką, be jokių išankstinių sąlygų gautų po 500 eurų per mėnesį – kiekvienas pensininkas, vaikas, dirbantis žmogus, bedarbis, turtuolis ar vargšas? Vieni mano, kad tai paskatintų kūrybingumą ir verslumą, kiti – kad ištvirkintų žmones, o treti laikosi pozicijos, jog po kurio laiko tie 500 eurų žmonėms atrodytų tarsi 0 eurų. Bazinių socialinių pajamų idėja kartas nuo karto išlenda kaip viena galimybių išsivysčiusiose visuomenėse panaikinti skurdą, bei atskirtį.