Redakcija rekomenduoja

Kiekvienas darbuotojas, uždirbantis maždaug 1 tūkst. eurų ar didesnį atlyginimą, už sąžiningai mokamus mokesčius neturi gauti nė 1 euro daugiau, nei gauna iki šiol. Panašu, kad tokios pozicijos laikosi Finansų ministerija, pasiūliusi pakeisti gyventojų pajamų apmokestinimą. Registruotomis įstatymo pataisomis ji siekia nustatyti visiškai kitokią neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką.

Vyriausybė neatmeta galimybės grįžti prie privalomo dalies darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19, pasitelkiant Darbo kodekso pakeitimus. Anot darbdavių atstovų, su premjere Ingrida Šimonyte kalbėta apie privalomą medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojų skiepijimą. Tiesa, nei darbdaviai, nei darbuotojai nesutinka, kad šis žingsnis būtų pasiektas keičiant Darbo kodeksą.

Vaikams grįžus į ugdymo įstaigas ir kolektyvus ne tik epidemiologai su nerimu seka ten fiksuojamus koronaviruso židinius. Vaikų gydytojai stebi jau kurį laiką nematytą tendenciją – grįžta kitos infekcinės ligos, kurias įsisukusi COVID-19 pandemija buvo nustūmusi į šalį. Jau prieš kurį laiką vaikų gydytojai dalinosi įspėjamosiomis žinutėmis apie kitose šalyse stebimą ne tik koronaviruso, bet ir kitų infekcinių ligų augimą. Šios tendencijos jau ryškėja ir Lietuvoje.

Seime pamažu skinantis kelią diskusijoms dėl alkoholio pardavimo švelninimo, grupė parlamentarų siūlo dar labiau griežtinti prekybą alkoholiu. Seimo nariai siūlo keisti prekybos alkoholiu tvarką rugsėjo 1-ąją.  Dabartiniai įstatymai draudžia prekiauti alkoholiu rugsėjo 1-ąją.

Žlugus Sovietų Sąjungai Rusijos karinės pajėgos buvo ypatingai nustekentos, tačiau tai jau seniai praeitis. Rytų kaimynė iš esmės sugebėjo įgyvendinti didžiąją dalį suplanuotos ginkluotųjų pajėgų reformos, o tai reiškia, kad šalia rytinių NATO sienų yra valstybė, kurios pajėgos gali be jokio ypatingo pasiruošimo iškart kariauti du su puse karo ir kuri jau sukūrė atskirą karinę finansinę sistemą, kad galėtų mokėti atlyginimus kariams tikro karo atveju.

Norintieji būti „atleisti“ nuo COVID-19 skiepo ir gauti galimybių pasą atakuoja šeimos gydytojus dėl tą įrodančios pažymos. Nors galimybių pasas savaime tokiems žmonėms nepriklauso ir jie tik gauna nemokamo testavimosi galimybę, gydytojai įspėja, kad neretai tokių dokumentų norintiems žmonėms tenka nusivilti.  Operacijų vadovo sprendimu numatyta, kad nemokamai testuotis galimybių pasui gali nėščiosios ar žindančios moterys. Taip pat tie, kurie turi įrašą apie kontraindikacijas skiepui.

Vyriausybė pritarė 100 eurų išmokomis skatinti nenoriai besiskiepijančius senjorus. Tuo metu šeimos gydytojams rengiama mėnesio akcija: už įtikintą pasiskiepyti vyresnį nei 75 m. asmenį – po 30 eurų. Nors medikai turi abejonių, ar vyresni pacientai dabar ims ir plūstels skiepytis, tačiau sutinka, kad tokia išmoka – daug mažesnė suma nei gydymo reanimacijoje išlaidos.

Prastėjant koronaviruso situacijai šalyje, vis daugiau kritikos sulaukia ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasigirsta kalbos apie interpeliaciją ne tik A. Dulkiui, bet ir pačiai Vyriausybės vadovei.

Migrantų atstūmimas nuo Lietuvos sienos iš tiesų vyksta kiek kitaip nei tai viešai pristato Vidaus reikalų ministerija ar pasieniečiai. Nors oficialiai teigiama, kad migrantai gali pasiprašyti prieglobsčio ambasadose arba sienos perėjimo punktuose, taip pat sakoma, kad pasieniečiai priimdami sprendimą išstumti nelegaliai sieną kirtusius migrantus įvertina asmenų pažeidžiamumą, bet realybė yra kitokia.

Nors į sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pusę skrieja ne viena kritikos strėlė, opozicijos nuomonės dėl ministro likimo išsiskiria. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis sako, kad į skandalų sūkurį įsisukęs ministras turėtų prisiimti atsakomybę, o socialdemokratai mano, kad situacijos suvaldymas yra svarbesnis nei ministro galva. Pastaruoju metu A. Dulkys ir visa Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateko į ne vieną nemalonią situaciją.

Trečiadienį patvirtinta daugiau nei 2,5 tūkst. naujų koronaviruso atvejų. Vyriausybė šią savaitę taip pat pateikė keletą siūlymų pandemijos valdymui. Siūloma senjorus skatinti vakcinuotis mokant jiems 100 eurų išmokas, kalbėta ir apie privalomo kai kurių profesijų atstovų vakcinaciją, mokamus darbuotojų testus. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kol kas tokių ribojimų, kaip judėjimo ar mokyklų uždarymas, Vyriausybė nesvarsto.

Rusijai būdinga prūsiška karybos kultūra, kuri yra visiškai nebūdinga Vakarams, todėl mes dažnai nesuprantame Maskvos užmačių ir veikimo būdo. Tokiai kultūrai natūralu orientuotis vien į tikslą. Jeigu atsiranda kažkas, kas trukdo siekti tikslo, tas „kažkas“ turi būti pašalintas. Taip Rusijos karinį ir politinį veikimo stilių apibūdina atsargos majoras, nepriklausomas analitikas Daivis Petraitis. Vakarų kariniams ir politikos veikėjams taip pat įprasta mąstyti „win-win“ kategorijomis.

Jau antrus metus gyvenant COVID-19 pandemijos ritmu turbūt ne vienas susimąsto, kada gi ji galėtų baigtis. Nors šiuo metu fiksuojami rekordiniai atvejų skaičiai ir artimiausiems mėnesiams ekspertai nežada nieko gero, neatmetama, kad jau kitąmet galima tikėtis mažiau suvaržyto gyvenimo. Nors kai kur, pavyzdžiui, Danijoje, COVID-19 jau dabar pripažintas sezonine liga, specialistai neslepia, kad bet kuriuo atveju protrūkių įvairiuose pasaulio kampeliuose dar kurį laiką išvengti nepavyks.

Politikai dažnai apie savo darbus kalba pagražintai, tačiau stengiasi išlaikyti vieningą komunikacijos liniją: bent jau neprieštarauti tam, ką pasakė anksčiau. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė kalbėdama apie Vyriausybės galimybes daryti įtaką energijos išteklių kainoms vartotojams tokios taisyklės nepritaikė.

Lietuvoje prastėjant koronaviruso situacijai, Vyriausybė įvedė naujus ribojimus – rekomendacija dėvėti kaukę virto įpareigojimu. Ekspertai pažymi, kad trūko komunikacijos, kad ir vakcinuoti žmonės gali nešioti virusą, o galimybių pasas negali visiškai sugrąžinti į kažkada įprastą gyvenimo kasdienybę.

Nors įsibėgėjus ketvirtajai COVID-19 bangai vis garsiau prabylama ir apie sunkiai koronavirusu sergančius vaikus, gydytojai visgi akcentuoja, kad ši liga savo sunkia forma graso tik nedidelei jų grupei. Tačiau jie kartu įspėja, kad koronavirusas vaikams gali pasireikšti labai skirtingai – netgi imituoti chirurgines pilvo ligas. Kaip portalui tv3.lt pasakojo LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas, ši COVID-19 banga išsiskiria tuo, kad tenka gydyti daugiau vaikų.

Netrukus po to, kai tapo socialdemokratų lydere, Vilija Blinkevičiūtė užkariavo reitingų lentelę. Tiesa, tai nėra pirmas kartas jos karjeroje, kai rinkėjai apie šią politikę turi ryškią – arba labai teigiamą, arba labai neigiamą – nuomonę.

EBPO Lietuvai pateikė 43 rekomendacijas kaip pagerinti padėtį aplinkosaugoje. Bene didžiausias dėmesys taršiausiam sektoriui šalyje – transportui. Valdžia svarsto, kaip be automobilio savo gyvenimo neįsivaizduojančius lietuvius iš jo išlaipinti. Savivaldybės tikina, kad viešojo transporto modernizavimui reikia skirti milžiniškų lėšų.

Seimas netrukus imsis alkoholio ribojimų pakeitimų. Dalis valdančiųjų siūlo panaikinti valstiečių įvestus draudimus dėl reklamos, amžiaus ir pardavimo laiko. Tačiau koalicijoje girdisi ir tam prieštaraujančių balsų. Siūloma palikti dabar galiojančius ribojimus, o ateityje galbūt juos net griežtinti ir neleisti alkoholiu prekiauti savaitgaliais.

Nors ruošiamos ligoninių tinklo pertvarkos vizija pristatyta dar vasarą, nepaisant ministro vizitų į kiekvieną savivaldybę, tiek joms, tiek ligoninėms vis dar lieka daug neaiškumų. Vieni reformos laukia ir norėtų greičiau žinoti, kur kokios paslaugos bus teikiamos, kiti gi sako jaučiantys primygtinį spaudimą jungtis į neaiškius darinius, kurie gali paslaugas nuo gyventojų tik nutolinti.

Jeigu norėtumėte jau lapkritį gauti naują vienišo asmens išmoką, atitinkamą prašymą „Sodrai“ turėtumėte pateikti iki spalio pabaigos. Naujovę įteisinantis įstatymas įsigaliojo tik nuo liepos, tačiau vos per 3 mėnesius naujos išmokos jau paprašė arti 100 tūkst. gyventojų. Ši išmoka bus mokama tik nesituokusiems ar išsiskyrusiems asmenims, tad sutapimas ar ne, palyginti su praėjusiais metais, ištuokų Lietuvoje šiemet padaugėjo.

Su keliomis krizėmis vienu metu besidorojanti Ingridos Šimonytės Vyriausybė iš visų opozicijos pusių sulaukia kritikos ir dėl pandemijos valdymo, ir dėl migrantų situacijos, dėl švietimo, ekonomikos, kainų ir kitų klausimų. Maža to, dalis opozicionierių šią Vyriausybę vadina „viena silpniausių Lietuvos istorijoje“. Tačiau politologai ir ekonomistai nemato objektyvių priežasčių tokiai kritikai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pateikė pirmąjį Lietuvos aplinkosaugos vertinimą ir pateikė mūsų šaliai 43 rekomendacijas. Tarp jų galima rasti ir „meduolių“, ir „botagų“. EBPO ragina daugiau investuoti į viešąjį transportą, padėti naujų mokestinių naštų nepakeliantiems gyventojams, tačiau ir siūlo branginti dyzeliną, panaikinti PVM lengvatą centriniam šildymui ir panaikinti nemokamas automobilių stovėjimo vietas prie darbo.

Lietuva iš Afganistano gelbėjo mūsų kariams padėjusius vertėjus ir jų šeimas, jeigu prireikia, šalys suorganizuoja skrydžius su apsauga kaliniams, tačiau psichikos negalią turintis lietuvis Artūras pusę metų yra įstrigęs Indijos užsieniečių registracijos centre. Paranoidine šizofrenija sergančio lietuvio oro linijų bendrovės neįleidžia į lėktuvą, nes vyras dėl ligos elgiasi keistai, kabinėjasi prie praeivių.

Vaikus skiepyti būtina ne vien dėl to, kad juos gali užklupti sunkus multisisteminis uždegiminis sindromas ar varginti pokovidiniai reiškiniai, bet tam, kad jie galėtų mokytis kontaktiniu būdu. Tokią svarbiausią žinutę kalbėdamas apie vaikų vakcinaciją nuo COID-19 iškėlė Kauno klinikos Vaikų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas.

Jau dvi savaites neturintys imunitetą įrodančio dokumento gyventojai negali lankytis didelėse būtinųjų prekių parduotuvėse, kavinėse, grožio salonuose ir kitose prekybos bei paslaugų vietose. Kai kuriems gyventojams tai nė motais – bando visais įmanomais būdais prasmukti pro apsaugos darbuotojus parodant svetimus galimybių pasus. Prekybos centrų atstovai papasakojo, ką tenka patirtis apsaugos darbuotojams.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikai konstatuoja liūdną realybę – pastarosiomis savaitėmis stipriai išaugus pacientų srautams kai kada patekti į ligoninės priimamąjį gali užtrukti ir kelias valandas. Pačios gydymo įstaigos patvirtina, kad situacija šiandien ypač kaista dėl kovidinių pacientų, tačiau dar nėra kritiška, kad tektų rūšiuoti ligonius.

Kritikuojamas ar ne, bet galimybių pasas tebėra svarbus įrankis Lietuvoje. Būtent su šiuo dokumentu šalies gyventojai gali gauti didelę dalį paslaugų, kurios neprieinamos jo neturintiems. Tačiau kaip ilgai ši sistema bus veiksminga? Specialistai įžvelgia du scenarijus, pagal kuriuos Lietuvoje galimybių pasas taptų bevertis. Maža to, dalis jų įspėja, kad su galimybių pasu gyventojai gali per daug atsipalaiduoti ir jaustis viruso neįveikiami.

Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.

Regint tuščius koridorius poliklinikose nesiliauja tautiečių piktinimasis, neva atėjus pandemijai medikai nustojo dirbti ir užsidarę kabinetuose tik geria kavą. Patys šeimos gydytojai sako, kad tenka tik apgailestauti girdint tokius žodžius, mat jie tempia ir taip gerokai didesnį krūvį. Ne gana to, prie ilgesių eilių prisideda ir patys pacientai.

Prekybininkai teigia, kad stipriai vėluoja į Lietuvą turinčios atvykti prekės, kurios yra pagamintos Kinijoje. Nors tokia situacija susidarė dėl įvairių priežasčių, prekybos tinklų atstovai vieningai teigia – Kinijoje pagamintų produktų kaina neabejotinai kils. Apie prekių iš Kinijos vėlavimą ir brangimą naujienų portalo tv3.lt aktualių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Pigu.lt“ generalinis direktorius Dainius Liulys.

Valdančioji dauguma konservatorių suvažiavime demonstravo itin geras nuotaikas: politikai jaučiasi beveik jau suvaldę Lietuvai iššūkių keliančias krizes, visuomenės nuomonės reitingus paskelbė nesvarbiais ir jau matuojasi pergalės vainiką 2024 metų Seimo rinkimuose. Savo ruožtu prieš dieną paskelbtos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad iš visų Vyriausybės ministrų teigiamu reitingu pasižymi tik du ministrai.

Rusija praktiškai be jokių didelių kaštų įsitvirtina Baltarusijoje, gilėja abiejų šių valstybių karinė integracija, o Lietuvai ir NATO tai reiškia Rusijos karinių pajėgų priartėjimą prie savų sienų. Pasak tarptautinio saugumo eksperto ir konfliktų valdymo specialisto Gražvydo Jasučio, po 2020 metų prezidento rinkimų Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka neteko galimybės manevruoti tarp Vakarų ir Rusijos, todėl yra priverstas susimokėti už Maskvos paramą.

Lietuva nesiekia pyktis su Rusija, Baltarusija ar Kinija, mūsų valstybė siekia telkti demokratines valstybes, mat demokratijos pasaulyje pralaimi ne dėl to, kad stiprėtų diktatoriai, o dėl to, kad jos laiku neparemia viena kitos. Taip Lietuvos elgseną užsienyje aiškina Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Laisvės partijos pirmininkės Aušrinė Armonaitė sako, kad Partnerystės įstatymas anksčiau ar vėliau bus priimtas. Tai ji pareiškė dalyvaudama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavime Vilniuje, kuriame sakė sveikinimo kalbą. „Žmogaus teisės ir progreso siekis jau yra tapę Vakarų civilizacijos tradicijos neatimama dalimis.

Lietuva pirmą kartą atsidūrė tarptautinės migracijos žemėlapyje kaip kanalas, per kurį galima nelegaliai patekti į Europą. Už tai tenka „dėkoti“ diktatūriniam Baltarusijos režimui. Iki tol Europoje dėl to labiausiai kentėjo valstybės, turinčios sieną, einančią Viduržemio jūros linija. Paprastai pasaulyje migruoti – legaliai ir nelegaliai – linkę ne patys skurdžiausi gyventojai, o tie, kurie gali bent susimokėti už kelionę.

Skirtingoms pasaulio šalims skirtingai sekasi kovoti su COVID-19 pandemija ir skiepyti savo gyventojus. Lietuva pilnai kol kas paskiepijo kiek daugiau nei pusę savo gyventojų, todėl šalyje tebeveikia įvairūs apribojimai, maža to, dar kalbama ir apie jų griežtinimą. O kaip elgiasi valstybės, kurių pasiskiepijimo rodiklis panašus į Lietuvos? Lietuvoje visos populiacijos pilno paskiepijimo rodiklis siekia 57,9 proc.

Lietuvoje pandeminė situacija tik blogėja, nors jau yra sukurtas geriausias vaistas – skiepai, daugeliu atvejų apsaugantys nuo komplikacijų ar mirties. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų patriarchas Vytautas Landsbergis mano, kad padėtis negerėja, nes nėra skiepų nuo durnumo, bet abejoja, ar ir šie padėtų, nes ir tuomet atsirastų filosofų, aiškinančių apie laisvę būti durnam.

Lietuvoje augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, daugėjant mirčių ir pildantis ligoninių lovoms, Vyriausybė imasi naujų veiksmų kovoje su pandemija. Ministrų kabinetas kitą savaitę priims sprendimus, kurie pirmiausia lies privalomą kaukių dėvėjimą viduje. Visgi, jei tai neduos teigiamų rezultatų, valdžios akys turėtų nukrypti į srautus masiniuose renginiuose.

Vėstant orams į Lietuvą neteisėtai atvykę migrantai iš palapinių po truputį keliami į šiltesnes stovyklas, bet Druskininkų pasienio užkardoje didelėje palapinėje įkurdinti žmonės tikriausiai bus priversti kęsti šaltį iki spalio vidurio. Tai paaiškėjo antradienį, kai Druskininkų pasienio užkardos vadas Andrius Beloručkinas sulaukė skambučio, informuojančio, jog planuotas migrantų perkėlimas iki spalio pradžios neįvyks. Stringa stovyklų įrengimai.

Vaikų gydytojams kelia nerimą nauja tendencija – vis daugiau COVID-19 sergančių vaikų tampa priklausomi nuo deguonies.  Kaip žurnalistams penktadienį pasakojo VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė, nerimą kelia atsirandantys ypač sunkiai sergantys vaikai. „Atsiranda vaikų, kurie yra priklausomi nuo deguonies. Tokios situacijos realiai dar nebuvo pandemijos laikotarpiu. Tai kelia nerimą, nes atsiranda ypač sunkiai sergančių vaikų.

Dėl gausėjančio COVID-19 pacientų srauto ligoninėse vėl auga įtampa. Pildantis lovoms kai kurie medikai pripažįsta, kad vis dažniau šmėkštelėja kitą kartą ir garsiai užduodamas klausimas: kokiam pacientui, likus vienai laisvai reanimacinei lovai, reikėtų teikti pirmenybę – pasiskiepijusiam 70-mečiui ar neskieptam 30-mečiui?  Be kita ko, apie galimą pacientų rūšiavimą prabilo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Augant kovidinių pacientų skaičiams jau tenka riboti kitas sveikatos paslaugas ne tik kai kuriose didžiosiose šalies ligoninėse, bet ir regionuose. Ypač sudėtinga situacija Vakarų Lietuvoje, kuri su ketvirtosios bangos kilimu susidūrė pirmiausiai. Anot ligoninių vadovų, nors prireikus ne kovidu sergantys pacientai perkeliami į kitas įstaigas, situacijai blogėjant dalis paslaugų gyventojams tiesiog gali būti nebeteikiama.

Lietuvos pensininkai su nerimu laukia žiemos. Anot jų, daugeliui pensijos jau nebeužteks susimokėti už pabrangusį šildymą, elektrą, vaistus ir maistą. Jie laukia didesnių pensijų ir nesvarbu, kokiu keliu jos bus didinamos. Tačiau ekonomistai kritikuoja valdžios siūlymą pensijas didinti visiems – sukaupusiems ir nesukaupusiems būtiną darbo stažą.

Lietuva vėl pateko į juodosios COVID-19 statistikos sąrašus. Vasaros viduryje galėję džiaugtis viena geriausiai valdomų situacijų Europos Sąjungoje, šiandien mirštamumu nuo koronaviruso lenkiame kitas šalis, o naujų užsikrėtimų infekcija rodiklis kasdien tik auga.

Dabartiniai kasdieniai užsikrėtimų COVID-19 skaičiai pranoko pernykščius šimtais kartų, o lovos ligoninėse pildosi taip pat sparčiai. Ar tai reiškia, kad, kaip ir pernai rudenį, šiemet vėl išvysime visuotinį karantiną? Ekspertai nebemato karantino prasmės ir vietoj to siūlo imtis dar griežtesnių priemonių prieš nevakcinuotus gyventojus. Atvejų skaičius jau pranoko pernykštį Šių metų rugsėjo 17 dieną Lietuvoje pranešta apie 1211 naujus COVID-19 atvejus, 7 parų vidurkis – 1019 atvejų.

Darbas už socialines pašalpas Lietuvoje yra itin toleruojamas reiškinys, nors savo pobūdžiu ne skatina asmenis įsilieti į darbo rinką, o kaip tik užrakina pašalpų spąstuose ir didina pažeidžiamumą. Jeigu savivaldybės rinktųsi įdarbinti pašalpų gavėjus bent dalimi etato, jie ne tik įgytų darbinių įgūdžių, bet ir būtų drausti socialiniu draudimu. Tačiau dauguma jų verčiau moka pašalpas, bet reikalauja atlikti viešuosius darbus: pjauti žolę, ravėti gėlynus, tvarkyti aplinką ir panašiai.

Nors nesiliauja diskusijos dėl reikiamybės nuo COVID-19 skiepyti įvairaus amžiaus vaikus, gydytojai patvirtina, kad statistiškai mažieji šia infekcija išties serga rečiau ir lengviau. Tačiau kartu jie įspėja, kad nerimą kelia ne tik vėlesnės viruso pasekmės vaikų sveikatai, bet ir poreikis juos skiepyti dėl kolektyvinio imuniteto. Vaikams grįžus į kolektyvus ypač nuogąstaujama dėl spartesnio koronaviruso plitimo.

Valdžia priėmė didžiulius Kelių eismo taisyklių (KET) pokyčius. Nuo kitų metų atsiras nauji kelio ženklai, šviesoforai viešajam transportui bei specialios gatvės dviratininkams. Susisiekimo ministerija tikisi, kad tai prisidės prie eismo saugumo, tačiau ekspertai įspėja – jei KET pakeitimai nebus gerai paaiškinti visuomenei, keliuose gali kilti chaosas.