Suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos šalyse, skelbia Eurostatas.
Lietuvoje infliacija siekė 16,6 proc. ir buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje, o maisto kainos augo daugiau nei 20 proc. Estijoje infliacija siekė 19,1 proc. ir buvo didžiausia. Tuo metu Latvijoje ji siekė 13,1 proc. ir buvo ketvirtoje vietoje.
Lietuva balandžio mėnesį į priekį užleido Estija. Iki tol, nuo praėjusių metų pabaigos iki kovo mėnesio, Lietuvoje fiksuota didžiausia infliacija visoje Europos Sąjungoje.
Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 8,1 proc., o vien euro zonoje – 7,4 procento.
Kainos kilo sparčiausiai, nes sparčiausiai augo lietuvių pajamos
„Su infliacijos iššūkiu kovoja ne viena Lietuva. Tai yra globalus reiškinys, kuriam didelę įtaką turi ir vasario 24 d. (tą dieną prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą – aut. past.) ir to pasekmės, kai dėl nestabilumo atsiranda ir neužtikrintumas. Nėra Europos Sąjungoje tokios valstybės, kuri nepatirtų tų iššūkių“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė.
Politiko teigimu, viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių infliacijos augimų visoje Europos Sąjungoje yra faktas, kad pastaraisiais metais mūsų šalyje itin sparčiai augo gyventojų pajamos.
„Augimas buvo gerokai didesnis nei kitose Europos valstybės. Ar žiūrėtume į darbo užmokestį, ar į įvairiais socialines išmokas. Tokio spartaus, kai kuriose vietose net dviženklio [augimo] kitos šalys neturėjo“, – tvirtino M. Lingė.
Svarbu žiūrėti į skirtumą tarp kainų augimo ir pajamų didėjimo
„Infliacija ten yra didžiausia, kur ekonomikos situacija yra geriausia ir kur pajamų augimas yra didžiausias. Tiek Estijoje, tiek Lietuvoje ekonomika nuo pandemijos pradžios yra paaugusi labiausiai.
Tose šalyse, kur nėra sugrįžta į prieš pandemiją buvusį ekonomikos lygį, ten ta infliacija yra mažiausia, nes ten mažiausiai augo žmonių pajamos, ten yra sudėtingiausia permesti išaugusias sąnaudas. <...> Mūsų šalyse tas permetimas yra sparčiausias, nes čia žmonių perkamoji galia per tuos dvejus-trejus metus padidėjo labiausiai“, – dėstė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pasak jo, reikia žvelgti ne į infliaciją, o į skirtumą tarp kainų augimo ir, pavyzdžiui, vidutinio darbo užmokesčio, vidutinės pensijos ar vidutinių disponuojamų pajamų augimo.
„Jeigu žiūrėtume į tą skirtumą, tai taip, aišku, jis Lietuvoje yra neigiamas. Bet jis yra neigiamas visose Europos šalyse. Lietuvoje yra tikslas, kad ta infliacija per daug neatitrūktų nuo darbuotojų ar apskritai namų ūkių pajamų didėjimo“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo T. Povilauskas.
Kainas kelia iš anksto
„Lietuvoje yra įsisukęs infliacinių lūkesčių toks sniego rutulys, sniego gniūžtė. Tiek prekių pardavėjai, tiek paslaugų teikėjai, kuo daugiau šnekama apie infliaciją, tuo labiau norima tas kainas didinti. Ne tik tiek, kiek padaugėjo sąnaudos, bet ir užbėgant įvykiams už akių.
Nes visi galvoja, kad kainos toliau augs. Augs medžiagų, žaliavų, energetinių resursų kainos. Labai svarbus dalykas yra, kaip tuos infliacinius lūkesčius sustabdyti ar bent jau sušvelninti, kas yra labai sudėtingas darbas“, – teigė T. Povilauskas.
Ekonomisto teigimu, kainas iš anksto didina ne tik didysis šalies verslas, bet ir žmonės, kurie užsiima individualia veikla.
„Normali logika, jei aš žinau, kad kažkas brangs ateityje, tai vietoje to, kad aš kas savaitę, mėnesį keisčiau kainodarą, aš užbėgdamas įvykiams už akių iškart padidinsiu kainą“, – aiškino T. Povilauskas.
Reaguoti turi ir vartotojai
Kitas svarbus aspektas, anot ekonomisto, žmonės vis dar perka ir vartoja iš inercijos, kylančios kainos kol kas ryškesnio poveikio lietuvių įpročiams neturėjo.
„Ar tai būtų maisto produktai, ar paslaugos. Žmonės irgi turi duoti atsaką prekių ir paslaugų pardavėjams ir teikėjams. Jeigu kaina šoktelėjo pernelyg daug, turi sumažėti jos vartojimas iki normalesnio lygio“, – teigė pašnekovas.
„Manau, kad ta reakcija buvo pakankamai lėta tiek kovą, tiek balandį. Bet dabar mes jau pradedame matyti, kad tas realus vartojimas turės pakankamai sparčiai mažėti. Jeigu kainos išaugo pernelyg daug, tai iš karto vartojimas tos prekės ar paslaugos irgi turi mažėti atitinkamai“, – pridūrė T. Povilauskas.
Norėjo duoti tiek, kiek atima infliacija
Norėdama sumažinti kylančių kainų naštą, valdžia ėmėsi sprendimų. Seimas praėjusią savaitę priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) padidintas 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Šis sprendimas suteiks papildomą 16 eurų pajamų didėjimą uždirbantiems minimaliąją mėnesinę algą (MMA), skaičiuoja Finansų ministerija.
Įstatymo projektu numatoma proporcingai didinti neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD atitinkamai iki 870 eurų ir 810 eurų.
Padidintas NPD būtų taikomas nuo 2022 m. sausio 1 d. deklaruojant 2022 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas ir apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį.
Seimo nariai taip pat pritarė biudžeto korekcijai ir skyrė 570 mln. eurų kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.
„Kai kurių priemonių poveikį pajusime tik nuo birželio 1-osios, NPD padidinimas palies netgi atbuline data, bet ir tikslas buvo, kad ypač toms jautrioms [visuomenės] grupėms tas didėjimas pajamų būtų panašus į infliacijos lygį“, – laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo M. Lingė.
Valdžia burtų lazdele nepamos
„Infliacija didele dalimi yra nulemta išorinių veiksnių. Nėra taip, kad valdžia gali paimti ir kažkokia burtų lazdele pamojavusi sustabdyti tą infliaciją“, – sakė Lietuvos Banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė.
Pasak jo, labiausiai, ką gali padaryti valdžia, tai silpninti tą skaudų infliacijos poveikį gyventojams, kurį jie patiria dėl kainų augimo, ir labiausiai orientuoti į pažeidžiamiausius – mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.
K. Tamoševičienės nuomone, antiinfliacinį paketą priėmusi valdžia laikėsi šių principų, tačiau Lietuvos Banko atstovė turėjo kritikos valdantiesiems.
„Kur mes matėme mažiau tų principų laikymąsi ir nelabai pritariame tai priemonei, tai yra pati brangiausia pasiūlyta priemonė – mažinti elektros ir dujų kainas. Šiuo atveju, mes manome, kad netgi nebūtina buvo kol kas imtis tokios horizantalios priemonės, kadangi ji tikrai brangiai kainuoja biudžetui.
Biudžetas yra mūsų visų, mūsų visų sunešti pinigai vėl išdalinami visiems, tai nėra labai socialiai teisinga ir galima buvo labiau koncentruotai orientuotis į tas grupes, kurioms tikrai pernelyg sunku tai pakelti“, – aiškino Lietuvos Banko atstovė.
Apie kainų mažėjimą kalbėti neverta
K. Tamoševičienės teigimu, artimiausiu metu neverta kalbėti apie kainų mažėjimą, tačiau metinis infliacijos rodiklis antroje metų pusėje turėtų pradėti mažėti.
„Paprastais žodžiais tariant, naftos, energijos kainos yra užkilusios į tam tikrą lygį, jos nekrinta, bet jeigu jos laikosi tame pačiame lygyje, tai tas pokytis pradeda mažėti, jos nebedidėja.
Kitą vertus, į didesnę pusę tos rizikos dabar labiausiai ateina iš maistų kainų. Balandžio mėnesį mes matėme, kad maisto kainos buvo svarbiausias faktorius, kuris lėmė Lietuvos infliacijos rodiklį. Ir į priekį ta perspektyva yra nepalanki kainoms, kadangi matome ir brangstančias trąšas, ir pašarinius produktus. Tai reiškia, kad po kurio laiko, prasisukus žemės ūkio ciklui, tai gali lemti ir kitų maisto produktų brangimą“, – teigė pašnekovė.
Be šių faktorių, anot K. Tamoševičienės, toliau išlieka didžiulis neapibrėžtumas dėl Ukrainoje vykstančio karo.
Tai tik dalis pokalbio su Mindaugu Linge, Tadu Povilausku ir Kotryna Tamoševičiene laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
