Lietuvos socialinių mokslų centro daktaras Daumantas Stumbrys, kalbėdamas apie gimstamumo kaitą Lietuvoje, atkreipė dėmesį į suminį gimstamumo rodiklį, tai yra kiek vidutiniškai tenka vaikų vienai 15–49 m. amžiaus moteriai. Pasak jo, šis rodiklis į rekordines žemumas buvo nukritęs maždaug prieš 20 metų, kai vienai moteriai teko 1,2 vaiko.
„Dabar jis šiek tiek aukštesnis, bet pastaruosius metus mes matome tam tikrą korekciją. Ji pastebima ypač paskutiniais metais, tai siejama ir su pandemija, su tam tikru neapibrėžtumu.
Manau, kad ir dabartinė situacija aplinkinėse šalyse, turiu omenyje, Rusijos karą prieš Ukrainą, irgi didina tam tikrą neapibrėžtumą, kuris veikia šeimų, moterų ir vyrų sprendimus susilaukti vaikų. Esant neapibrėžtai situacijai dažnai tas sprendimas yra atidedamas“, – Seime suorganizuotoje mokslinėje konferencijoje „Lietuvos demografinės situacijos tendencijos viešosios politikos kontekste“ pasakojo D. Strumbrys.
Neišsiskiriame, kaip nykstanti šalis
Visgi jis pabrėžė, kad Lietuvoje fiksuojamas suminis gimstamumo rodiklis yra artimas visos Europos Sąjungos vidurkiui.
„Mes šioje vietoje neišsiskiriame kaip šalis, kuri nyksta, mažėja vien dėl išskirtinai mažo gimstamumo“, – sakė D. Stumbrys.
Visgi mokslininkas pastebėjo, kad Lietuvoje itin stipriai sumažėjo reproduktyvaus amžiaus moterų Lietuvoje. 15–49 m. amžiaus moterų Lietuvoje per pastaruosius tris dešimtmečius sumažėjo beveik du kartus – nuo 923 tūkst. 1990-aisiais iki 574 tūkst. 2021-aisiais.
„Tai veikia ir absoliučiai gimusių vaikų skaičių“, – pasakojo D. Stumbrys.
Visgi jis pabrėžė, kad labiau gimstamumą veikia ne tai, kad moterys gimdo mažiau vaikų, o tai, kad gimdančių moterų yra mažiau.
„Pirmiausia norėčiau akcentuoti emigracijos aspektą, kadangi emigruoja darbingo, reproduktyvaus, jauno amžiaus žmonės, šeimos. Kitas svarbus veiksnys – šiandien į reproduktyvaus amžiaus moterų grupę patenka ir tos moterys, kurios gimė 2002 metais, kai buvo itin mažas gimstamumas. Mes turime pakankamai mažas kartas ateinančias į reproduktyvų amžių“, – aiškino demografas.
Lietuvoje gimstamumas mažėja jau 60 metų
Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos socialinių mokslų centras profesorė Aušra Maslauskaitė atkreipė dėmesį, kad mažėjantis gimstamumas nėra pastarųjų metų tendencija, Lietuvoje gimstamumas mažėja nuo 1960-ųjų.
Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad didžiausią „duobę“ gimstamume Lietuva pasiekė 1990–2002 m. laikotarpiu, po kurios gimstamumas ryškiau kilo iki 2016-ųjų.
„Pasiekėme ribą, kuri atrodė pakankamai komfortiškai ES ir ne tik ES šalių kontekste“, – Seime suorganizuotos mokslinės konferencijos metu pasakojo A. Maslauskaitė.
Profesorė pažymėjo, kad pastaraisiais metais Lietuva vėl išgyvena gimstamumo rodiklių kritimą.
„Klausimas, kur šita recesija mus nuves“, – sakė ji.
Pasak A. Maslauskaitės, daugelio politikų ir visuomenės akyse gerėjantys gimstamumo rodikliai susiję su įvairiais politiniais sprendimais, pavyzdžiui, vaiko priežiūros atostogų tvarkos pasikeitimu, kuris įvestas 2008-aisiais.
„Iš demografinės pusės galime sakyti, kad yra ne taip“, – aiškino A. Maslauskaitė.
Mokslininkės teigimu, duomenys rodo, kad gimstamumas Lietuvoje pradėjo sparčiai mažėti dabartinių 65-ečių moterų kartoje.
„Tai tų moterų, kurios gimdė vaikus dar sovietmečio pabaigoje. <...> Galima sakyti, kad gimstamumo lygis Lietuvoje praėjus tris dešimtmečius svyravo apie 1,7 vaiko. Realiai tie gimstamumo rodikliai neišgyveno dramatiškos kaitos, kaip dažnai mes galėtume daryti išvadą žvelgdami į tuos periodinius rodiklius“, – teigė A. Maslauskaitė.
Išsilavinusios moterys norėjo daugiau vaikų, nei jų susilaukė
Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad gimstamumo rodikliai skyrėsi ne tik tarp skirtingų kartų moterų, bet ir pačių kartų viduje. Pavyzdžiui, 1970–1979 m. moterų, kurios jau perkopė savo 40-ies 50-ies metų jubiliejus, kartoje matomi didžiuliai skirtumai pagal išsilavinimą.
„Mes matome, kad mažiausiai vaikų susilaukė moterys su universitetiniu išsilavinimu ir su kiekviena mažesne išsilavinimo grupe tas atotrūkis ji auga.
Kodėl? Mes galime iš karto manyti, kad universitetinį išsilavinimą turinčios moterys yra kažkokios specialios, jos nori mažiau vaikų, jos vertybiškai kažkaip kitaip nusistačiusios, mažiau orientuotos į šeimą. Iš tikrųjų ne“, – pasakojo A. Maslauskaitė.
Pasak jos, statistika rodo, kad aukštesnio išsilavinimo moterys nebuvo nusistačiusios prieš daugiau vaikų, kaip tik, norėjo susilaukti daugiau vaikų, tačiau norai neatitiko realybės ir susilauktų vaikų skaičius neatitinka tų lūkesčių, kuriuos šios moterys kėlė prieš kurdamos šeimą.
„Matome, kad didžiausias atotrūkis tarp norėto ir susilaukto vaikų skaičiaus yra tarp moterų su aukštuoju išsilavinimu“, – teigė ji.
Daugiau antkapių nei lopšių?
Visgi A. Maslauskaitė mažėjantį gimstamumą suvokti kaip tam tikros raidos rezultatą.
„Šeima keičiasi, šeima vystosi, tai vyksta tiek dėl išorinių, tiek dėl vidinių dalykų“, – teigė mokslininkė.
Pasak jos, jei į besikeičiančius demografinius rodiklius žvelgiame kaip į nuosmukį ar krizę, toks įsivaizdavimas mus laiko pririšęs prie nostalgiško įsivaizdavimo apie praeitį, kurioje dažnu atveju mes net nebuvome.
„Tai neretai stumia mus į kolektyvinę paniką ir, drįsčiau teigti, užkerta kelią ieškoti pagrįstų sprendimų“, – sakė A. Maslauskaitė.
Pasak jos, tokie dalykai nėra nauji. Mokslininkė pasidalino 1896 m. viename Prancūzijos leidinyje pasirodžiusia fraze: „Daugiau antkapių nei lopšių! Štai jas laukia Prancūzijos ateityje, jei mes tučtuojau nesiimsime efektyvių šeimos politikos priemonių.“
„Mes galime labai skirtingai suvokti, ką mes matome demografiniuose dalykuose. Mes nesame unikalūs su savo tokiais per daug jausmingais, ekstremaliais vertinimais. Aš agituočiau šiuos vertinimus padėti į stalčių ir ieškoti šiek tiek konstruktyvesnių sprendimų“, – teigė A. Maslauskaitė.
Moterys gimdo vėliau ir dažniau gauna motinystės išmoką
Kaip pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė, šiandien moterys gimdo ir gauna motinystės išmoką vėlesniame amžiuje, kai jau būna įgijusios motinystės socialinio draudimo stažą.
„2005 m. motinystės išmokos gavėjų vidutinis amžius buvo 25 metai, šiais metais – 31 metai. Tai rodo, kad tokio amžiaus moterys jau būna labiau įsitvirtinusios darbo rinkoje ir įgijusios daugiau darbo stažo, kurio reikia motinystės išmokai gauti“ – sako „Sodros“ ekspertė.
Pernai išmoką gavo 24,8 tūkst. žmonių. Beveik visi, 95 procentai, vaiko priežiūros išmokos gavėjų rinkosi išmoką gauti dvejus metus. 23,5 tūkst. pasirinko gauti išmoką dvejus metus, o 1,3 tūkst. – vienus metus.
