Redakcija rekomenduoja

Mirusių artimųjų pelenus po kremavimo bus galima ne tik laidoti kapavietėse, kolumbariumuose, išbarstyti pelenų barstymo lauke kapinėse, bet ir atsisveikinti su mirusiojo pelenais upėse bei Baltijos jūroje, tik ne arčiau nei 5 kilometrai nuo kranto. Barstyti kremuotų mirusiųjų pelenų nebus galima prie gyvenamųjų vietovių ar paplūdimių.  Tokiam Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė Seimas.

Gyventojai nenustoja skųstis dėl prie medikų kabinetų netirpstančių eilių. Tuo metu nuo perteklinio biurokratizmo dūstantys šeimos gydytojai primena, kad eilės mažėtų, jei būtų peržiūrima siuntimų išrašymo ir paslaugų apmokėjimo tvarka. Ministerija gi tikina, kad reformuojant sveikatos sistemą permainų imsis ir čia.  Štai žmogus susilaužė koją, tačiau norėdamas ją išgydyti turi papildomai į šeimos gydytoją kreiptis net dėl 7 siuntimų.

Nors laiku įvykęs profilaktinis sveikatos patikros vizitas pas gydytoją gali padėti aptikti ligą ir net išgelbėti gyvybę, vis dar mažuma skuba pasinaudoti šalyje veikiančiomis programomis. Politikai jau kurpia planus, kad galbūt tokie patikrinimai turėtų būti privalomi darbuotojams arba jų atsisakius tektų susimokėti didesnę draudimo įmoką. Visgi kartu pažymima, kad norint taikyti bet kokias nuobaudas pati valstybės sistema turėtų veikti kaip laikrodukas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia didelius pokyčius dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo. Teigiama, kad po reformos gerės prieinamumas pas gydytojus, mažės eilės, o paslaugų kokybė gerės. Visgi kai kurie abejoja, ar naujos didelės investicijos ir ateityje planuojamos sutaupyti lėšos tikrai pasitarnaus pacientų sveikatos labui.

Kai tarp Moldovos ir Ukrainos įsispraudusiame prorusiškame Padniestrės regione nugriaudėjo keletas sprogimų, Europoje kilo nauja susirūpinimo banga. Moldovoje ir Padniestrėje žmonės ėmė pakuotis lagaminus ir svarstyti apie bėgimą. Daug kas ėmė baimintis, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali peržengti Ukrainos sienas. Tai neliudytų nieko gero, problemų kiekis galėtų išaugti geometrine progresija.

Kaliningrado srities geografinė padėtis ir jos militarizavimas visuomet buvo galvos skausmas Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Taip yra dėl to, kad jeigu kraštutiniu atveju Rusija norėtų inicijuoti konvencinį susidūrimą su NATO, tai pirmiausia iš Baltarusijos ir Kaliningrado pusių užvertų Suvalkų koridorių, kartu blokuotų priėjimą iš jūros pusės, o tai lemtų, kad apginti Baltijos šalis Aljansui taptų sudėtingiau.

Šiemet pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją turės visi jos vartotojai Lietuvoje. Viena dalis gyventojų tai turės padaryti jau iki birželio vidurio, o kita – iki gruodžio. Nepasirinkus tiekėjo, už elektrą teks mokėti 25 proc. antkainį. Be to, jos tiekimas iš viso galės būti nutrauktas. Kad ir kokį tiekėją pasirinks gyventojai, veikiausiai už elektrą jie bus priversti mokėti daugiau, nei moka dabar.

Pandemija rimsta, tačiau neišdildomą žymę ji palieka tiek gyventojams, tiek medikams. Juos šis laikotarpis užgulė ne tik didesniu pervargimu, bet ir dabar grįžtančiais neinfekcinėmis ligomis sergančiais pacientais. Naujo nerimo pagimdė ir ruošiama sveikatos įstaigų pertvarka. Profesorius Andrius Macas nuogąstauja, kad daliai paslaugų atsidūrus toliau nuo namų, kai kurie žmonės gali į savo sveikatą numoti ranka.

Rusija ne tik užpuolė Ukrainą, žudo ir terorizuoja piliečius, bet ir naikina Ukrainos ekonomiką, kuri šiais metais gali susitraukti apie 45 proc. Tokį efektą iš dalies lemia Ukrainos atkirtimas nuo Juodosios jūros, per kurios uostus šalis eksportuodavo savo produkciją. Todėl šaliai tenka ne tik kariauti, stengtis stumti priešą iš savo teritorijos, bet ir ieškoti produkcijos eksporto kelių.

Įgyvendinus planuojamą sveikatos įstaigų pertvarką ir siekiant daugiau paslaugų teikti neguldant pacientų į ligonines daugiau žmonių prireiks pavėžėjimo paslaugų. Kaip tai bus užtikrinta – šiuo metu bene aktualiausias gyventojų keliamas klausimas.

Kylančios kainos neaplenkė ir vaistinių – nors kompensuojamųjų vaistų kainos ir turi griežtai reguliuojamas „lubas“, vis tik dalis gyventojų skundžiasi iš vaistinės išeinantys vis tuštesne pinigine. Neatmetama, kad taip nutinka ne tik įsigijus vaistų, bet ir prekių krepšelį papildant brangesniais maisto papildais ar kitomis priemonėmis. Be kita ko, dalis gyventojų kišenes tuština pirkdami jiems įprastus, bet nekompensuojamais tapusius vaistus.

Didžiuosiuose miestuose labai trūksta būstų nuomai, o tai kelia galvos skausmą ne tik nuo karo bėgantiems Ukrainos gyventojams, bet ir nuolat Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Šių metų sausio mėnesį Vilniuje buvo galima rinktis iš maždaug 2500 būtų nuomai, o šiuo metu tokių belikę apie 400. Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius pastebi, kad naujo būsto pardavimo rinkoje yra drastiškas pasiūlos sumažėjimas.

„Žinokit, čia ne juokas, kad Baltarusijoje gali tave supakuoti, jeigu išeini su baltomis kojinėmis raudonais dryžiukais“, – sako lietuvė Ligita, kuri ilgus metus gyveno Baltarusijoje, bet turėjo su vyru sprukti, kai kaimyninės šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka pradėjo didžiules represijas prieš savo piliečius dėl masinių protestų. Ligita Baltarusijoje dirbo lietuvių bendruomenėje, mokė vaikus ir suaugusiuosius lietuvių kalbos.

Kai svarstoma, kodėl iš tiesų prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, tenka prisiminti šaltą geopolitinę logiką. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Kremliuje viskas buvo paskaičiuota taip: Kyjivas paimamas per keletą dienų, šalyje pastatoma prorusiška vyriausybė, o po poros savaičių NATO sulaukia ultimatumo, kad visi amerikiečiai, priešakinių pajėgų batalionai bei oro policijos misijos mauna lauk iš visų valstybių į Rytus nuo Berlyno.

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukiama ekstremali situacija. Nuo tada keisis ne tik kaukių dėvėjimo, bet ir pacientų lankymo taisyklės. Tuo metu testą dėl ligos bus galima atlikti su šeimos gydytojo siuntimu. Jis spręs ir dėl izoliacijos laiko.  Pokyčius pristačiusi sveikatos apsaugos viceministė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė konstatavo, kad susirgimų skaičiai Lietuvoje toliau mažėja, todėl ir galima atšaukti ekstremalią situaciją.

Neadekvatus informacijos vertinimas Rusijai jau kainuoja Ukrainoje, kurioje ji tikėjosi greitos pergalės. Vietoje kelių dienų karo ir raudonų gvazdikų, Kremlius gavo didžiulį Ukrainos pasipriešinimą, sekinančias sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, galimą Švedijos ir Suomijos įstojimą į NATO bei Vakarų apsisprendimą tiekti ginkluotę Ukrainai. Jau net ir sunkiąją.

Baltarusijai surengus tūkstančių migrantų antplūdį į Lietuvą, ši šalis labai aktyviai naudojo techninės žvalgybos priemones prieš sieną saugančius Lietuvos karius bei pasieniečius. Tai reiškia, kad Baltarusija perėmė dalies mobiliojo ryšio telefonų komunikacijų metaduomenis ir juos naudojo, siekdama daryti psichologinį poveikį, o identifikavusi konkrečius pasienyje dirbusius pareigūnus siuntė grasinančius pranešimus iš suklastotų paskyrų.

Lietuvos medikų misijai Ukrainoje gerokai įpusėjus ten dirbantys specialistai vieningai kartoja – jų nenustoja stebinti karo purtomos šalies gyventojų vidinė stiprybė. „Šitie žmonės patyrė tiek sunkumų, jie yra visiems pavyzdys, kaip reikia nepasiduoti“, – sakė slaugytojas Vytautas Plučas. Medikai tikina, kad, jei tik galėtų, nė akimirkos nesuabejotų ir liktų padėti ukrainiečiams dar ilgesnį laiką. Manau, kad iš jų paėmiau didžiulę patirtį.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska sako, kad Lietuva yra viena iš lyderiaujančių valstybių, kurios siekia, kad Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimai būtų ištirti, o kaltininkai nubausti. Jos teigimu, tai ilgas ir sudėtingas procesas, tad kada galėsime išvysti jo rezultatą ministrė nesiėmė spėlioti. Visgi E. Dobrovolska patikino, kad yra daugybė būdų, kaip paversti realybe scenarijų, kad Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka atsidurtų teisiamųjų suole Hagos tribunole.

Valdantiesiems nusprendus laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokesčio tarifą centralizuotam šildymui atgaline tvarka, atrodė, kad gyventojams tai bus didelis, nors ir laikinas, palengvėjimas. Tačiau labiausiai nepasiturintys gyventojai naudos gavo sąlyginai mažiau nei visi kiti centralizuoto šildymo vartotojai, nes laikinai sumažėjus PVM tarifui, sumažėjo ir jų gaunamos kompensacijos už šilumą. Vilnietė Edita pasidalijo mamos sąskaita už kovo mėnesį.

Europos Parlamento narys, buvęs premjeras Andrius Kubilius prieš keletą savaičių lankėsi Ukrainoje ir savo akimis matė sugriautus pastatus, sunaikintą okupantų karinę techniką ir atkasinėjamas masines kapavietes. Jis inicijavo pasaulinį politikų tinklą, kurio tikslas įtikinti valstybes, kad tai nėra tik Ukrainos karas. A. Kubiliaus nuomone, karas Ukrainoje išmokė Vakarų pasaulį skaudžios pamokos, ką reiškia draugystė su autoritariniais režimais.

Marinos Ovsianikovos protestas tiesioginiame Rusijos propagandinės laidos eteryje nebūtinai yra tik nuoširdus protestas arba tik Kremliaus gudriai sugalvoto plano dalis. Taip sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius. Jo teigimu, Rusijos propagandos mašina karo metu patyrė lūžį, tačiau reikės dar didesnio sukrėtimo, kad Kremlius įvykius Ukrainoje įvardytu karu, o nebe specialiąja operacija.

Būsimieji gydytojai – apimti nerimo. Seimo darbotvarkėje išvydę siūlomas įstatymo pataisas dėl privalomo atidirbimo baigus valstybės finansuojamas rezidentūros studijas jie kraupsta nuo sovietmetį menančių metodų. Politikai gi ragina žiūrėti tiesai į akis – situacija dėl medikų stygiaus regionuose katastrofiška, todėl ir sprendimai drastiški.

Nors Vakarai jau siunčia Ukrainai sunkiosios ginkluotės, tačiau kol kas ukrainiečių ginkluotosios pajėgos dar nėra pajėgios vystyti reikšmingo puolimo prieš rusus. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas rusai turi apytiksliai trijų savaičių langą, kol Vakarų atsiųsta ar siunčiama ginkluotė taps konkrečiu ukrainiečių pajėgumu. Per šias tris savaites Rusija gali bandyti pasiekti kokių nors laimėjimų, kad Vladimiras Putinas pasijustų bent kiek geriau.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Vakarai paskelbė sankcijas Maskvai ir Minskui bei tiekia ginkluotę Ukrainai. Tačiau Ukraina nuolat kartoja: to per maža! Ginklų reikia daugiau, greičiau ir labiau tinkamų atlaikyti rusų antpuolį. Dar vienas Ukrainos reikalavimas – nustoti finansuoti karą mokant už gamtines dujas ir naftą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 plitimo grėsmės. Kartu su tuo nebelieka ir prievolės dėvėti kaukes, izoliuotis net gavus teigiamą koronaviruso testo rezultatą. Nuo šiol COVID-19 ligos profilaktika ir gydymas bus perkelti į bendruosius imunoprofilaktikos ir gydymo algoritmus, nebeliks reikalavimo privalomai izoliuotis, dėl viso to spręs gydytojas.

Kalėjime Rusijoje šiuo metu įkalinto opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas mano, kad kiekviena diktatūra gali žlugti trimis skirtingais būdais, tačiau Kremliaus pradėtas karas prieš Ukrainą vieno iš jų tikimybę dramatiškai padidino. Pasak L. Volkovo, nors Vladimiro Putino režimo eižėjimo ženklų nėra labai daug, bet būtent šio scenarijaus tikimybė šiuo metu yra išaugusi.

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų, kyla klausimas, kada mūsų šalis išsivaduos ir nuo rusiškos elektros. Politikai ir ekspertai teigia, kad Lietuva pastaraisiais metais mažino priklausomybę nuo Kremliaus šioje srityje, tačiau visiškai išsivaduoti neleidžia neužbaigtas sinchronizacijos projektas. Visgi jie gyventojus ramina: jei Kremlius savavališkai atjungtų Lietuvą nuo iš Maskvos valdomo energijos žiedo, paprastas vartotojas to net nepajustų.

Lietuvis Povilas Stankūnas pastaruoju metu keliauja į Ukrainą apmokyti karių naudotis žvalgybiniais dronais ir išspausti iš jų maksimalią naudą. Tokiuose mokymuose susipažįstama, kaip apgauti arba apeiti priešo radarus, kaip išžvalgyti priešo pozicijas dieną ar naktį, jie pasitelkiami ir artilerijos ugnies koregavimui.

Nors pandemija ir slopsta, šeimos gydytojai priversti suktis kaip bitės – sumažėjus sergančiųjų koronavirusu į dienos šviesą visu „gražumu“ išlenda įprasti, tačiau lėtines ligas labiau užleidę, taip pat – ir karo įsigąsdinę gyventojai. Šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis gi apgailestauja, kad dalis pacientų įprato tik prie nuotolinių konsultacijų.

Orus sunkia liga sergančiojo išėjimas ir jo kokybiška slauga – vis dar itin opi ir gausybe skaudulių apimta tema Lietuvoje. Nors dauguma apklaustųjų mirties sako norintys sulaukti namie, slaugyti ligonį apsiėmę patys artimieji susiduria su daugybe iššūkių. Be kita ko, gyventojų netenkina slaugos paslaugų kokybė, prieinamumu, pokyčiams brautis į priekį sunkina ir pačių medikų požiūris į beviltiško paciento priežiūrą.

Rusija toliau keršija Ukrainai už nuskandintą laivyno pasididžiavimą „Moskva“. Skelbiama, kad kartu su laivu į jūros dugną nukeliavo ir jo kapitonas, ir didžioji dalis įgulos. Ir tuo metu nebuvo jokios audros – kaip savus bando įtikinti Kremlius. Maskva raketomis apšaudo Kyjivą ir Lvivą. O Mariupolyje skelbia užėmusi vieną iš ten esančių plieno gamyklų – tiesa, ne tą, kurioje okupantų atakas vis dar atlaiko Ukrainos gynėjai.

Skambinama pavojaus varpais – slaugytojų trūkumas šalyje darosi kritinis, galintis privesti ir prie nepataisomų medikų klaidų. Maži atlyginimai, neadekvatus krūvis, ilgos darbo valandos, sveikatą žalojančios darbo sąlygos – tik dalis problemų, kurios slaugytojus vis dažniau veja į užsienį arba pagreitina sprendimą išeiti užtarnauto poilsio.

Rusai dar nepajuto Vakarų sankcijų poveikio. Daliai žmonių Rusijoje nė motais, kad dėl sankcijų jie negalės skraidyti į Vakarus ar išsiimti daugiau pinigų užsienio valiuta, nes nei jie skraidė anksčiau, nei matė tiek pinigų vienoje vietoje. Prekių parduotuvėse taip pat yra, nors kainos kandžiojasi. O jeigu sankcijų poveikis pasijus skaudžiau, tai dėl to paprasti rusai apkaltins ne Vladimiro Putino režimą ir jo pradėtą karą Ukrainoje, bet pačius Vakarus.

Buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad tokios tragedijos, kokią matėme Bučoje, atveria akis Vakarams dėl Rusijos žiaurumo, o tai leidžia teikti dar didesnę paramą Ukrainai. Visgi, jo teigimu, Vakarų šalys turi tiesiogiai įsitraukti į konfliktą Ukrainoje, o sutriuškinus Rusiją, ją reikia izoliuoti, kad Kremlius nesugalvotų grasinti ir mūsų regionui.

Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje, o Lietuvai tai būtų labai pozityvi pasekmė, mano tarptautinio saugumo ekspertas ir konfliktų valdymo specialistas Gražvydas Jasutis.

Ukrainai sulaikius sprukti pasirengusį oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kremlius greičiausiai siekė pasodinti į valdžią Kyjive žaibo karo sėkmės atveju, prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė išmainyti jį į Ukrainos karo belaisvius, esančius Rusijoje. V. Medvedčukas yra stambi žuvis Ukrainoje, kurioje politikos ir verslo susiliejimas nieko nestebina. Jis yra vienas stambiausių oligarchų, kurio turtas vertinamas 620 mln. dolerių.

„Aš tikrai neišvykčiau, likčiau Lietuvoje su vyru. Šeimos jaunimu pasirūpintų“, – apie neviešą privalomą veiksmų planą karo Lietuvoje atveju sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkė Edita Janušienė. Kalbėdama į diktofoną, ji neužsimena, kad kaip ir kai kurie kolegos ar daugybė kitų lietuvių, savo namuose yra apgyvendinusi nuo mirties grėsmės bėgusius ukrainiečius. Ne tik iš jų VMI viršininkė žino apie padėtį rusų užpultoje šalyje, nes telefonu pabendrauja ir su kolegomis joje.

Jei į priėmimo skyrių skubate vos pajutę kokį įtartiną negalavimą ar simptomai atsirado pamiršus išgerti vaistus, paūmėjus lėtinei ligai, labai gali būti, kad vis tik jums reikia ne skubiosios pagalbos, o vizito pas šeimos gydytoją. Tokiais atvejais nuskubėjus į ligoninę ne tik reikia būti pasiruošus palaukti galbūt net kelias valandas, bet ir už paslaugą susimokėti iš savo kišenės. Medikai konstatuoja, apie 30 proc.

Kiekvienas Ukrainos, Rusijos ar Vakarų lyderių pasisakymas apie karą yra po padidinamuoju stiklu. NATO lyderiai jau daugiau nei mėnesį dažnai kartoja apie nenorą, kad karas išplistų už Ukrainos teritorijos ir apie galimą atsaką Rusijai, jei ši peržengtų dar vieną „raudonąją liniją“. Ekspertai teigia, kad nedetalizavimas, koks tas atsakas būtų, yra dar vienas Vakarų ginklas prieš Kremlių, o nuolatinis kartojimas, kad tiesiogiai NATO į karą Ukrainoje nesikiš – baimės, kad Vladimiras Putinas panaud...

Jaunosios gydytojų kartos atstovas Martynas Gedminas įsitikinęs, kad norimą pokytį sveikatos sistemoje pirmiausia turi pradėti nuo savęs. Į regioną išvykęs dirbti vyras neslepia, kad nuolatos tenka atsimušti į sąstingio ir griežtos hierarchijos sukaustytą sistemą. Tačiau ligoninės vadovo pareigas užimantis gydytojas nestokoja entuziazmo rajoną paversti patrauklia vieta dirbti ir gyventi.

Žinia apie garsiam šalies gydytojui Kęstučiui Strupui panaikintą chirurgo licenciją visuomenę ir medikų bendruomenę padalino į kelias stovyklas. Vieni teisina mediką, įtardami, kad taip tik siekiama susidoroti su tokiu profesionalu, kiti gi sveikina už principingą ministro laikyseną. Visgi dar kiti siūlo žiūrėti daug giliau ir kritikuoja politikų neveiksnumą iš pašaknų raunant įsisenėjusią kyšių problemą. Apie tai, kad prof.

Lietuva buvo viena iš valstybių, kuri ragino uždrausti Rusijos ir Baltarusijos vilkikų tranzitą Europos Sąjungos keliais. Vežėjai tikina, kad Rusija gali pradėti taikyti veidrodines sankcijas ir neleisti Lietuvos vilkikų tranzito. Ir jei Rusijos rinką lietuviai jau pamiršo, dėl šių sprendimų Lietuvos vežėjams nepasiekiamomis gali tapti kitos itin geidžiamos rinkos.

Europos vadovai paskelbė apie penktąjį sankcijų Rusijai paketą, kuriuo draudžiama importuoti iš Rusijos anglis ir kitą kietąjį iškastinį kurą, išskyrus kai kuras išimtis Rusijos laivams užkertamas kelias patekti į Europos uostus, taip pat Rusija ir Baltarusija nebegalės vežti prekių Europos keliais, nebus galima į Rusija eksportuoti aukštųjų technologijų prekių, iš Rusijos importuoti medienos, cemento ir panašiai.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, o ypač paaiškėjus žiaurumui prieš civilius gyventojus, Europos Sąjungos valstybės susiduria su realybe: joms šiaip ar anaip reikės atsisakyti rusiškų energijos išteklių arba reikšmingai sumažinti priklausomybę nuo jų. Penktuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga ketina drausti anglies importą iš Rusijos, o Europos Parlamentas ketvirtadienį pasisakė už tai, kad būtų nutrauktas ir naftos bei gamtinių dujų importas.

Rusija pergrupuoja pajėgas ir ruošiasi naujam smūgiui. Ekspertai teigia, kad Kremlius stengsis pasimokyti iš klaidų, kurias padarė per pirmąjį karo Ukrainoje mėnesį ir išsilaižyti patirtas žaizdas. Pasak jų, Rusija dabar telkia naujus karius, tam naudodami ir slaptą mobilizaciją, atnaujina karinę įrangą, atkuria logistinius kanalus. Rusijos pagrindinis dėmesys dabar daugiausiai bus nukreiptas į Donbaso puolimą, o ukrainiečiai apsiginti nuo naujos plataus masto atakos turi dvi dienas.

Neskubantis ateiti šiltas pavasaris ir apslūgusi omikrono banga pas gydytojus atgina vis daug sergančiųjų gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Specialistai nuogąstauja, kad daugelyje vietų kaukėms likus tik kaip rekomendacijai sergančiųjų gripu gali dar padaugėti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) dar prieš kelias savaites pranešė, kad sergamumas gripu šalyje išaugo daugiau nei 3 kartus.

Paskutiniuoju sankcijų Rusijai paketu Europos Sąjunga ketina atsisakyti anglies importo iš Rusijos, tačiau vis neprieinama prie naftos ir dujų importo draudimo. Rusijai tai būtų skaudžiausia sankcija, bet nelabai maloni ir Europai. Energetikos ekspertas Romas Švedas pasakoja, kad sprendimas atsisakyti energijos išteklių iš Rusijos priklausys nuo politinės valios, technologinių sprendimų ir ekonominio veiksnio.

Šaltojo karo metais amerikiečiai Sovietų Sąjungos atžvilgiu taikė sulaikymo strategiją, kurios tikslas buvo užkirsti kelią bet kokio pobūdžio sovietų ekspansijai karine, ekonomine ar ideologine prasme. Dabar, kad ir kaip baigtųsi Kremliaus sukeltas karas Ukrainoje, Vakarams vėl reikės ilgo laikotarpio strategijos Rusijos atžvilgiu.