Lietuvoje narkotikų vartojimas auga, antradienį spaudos konferencijoje konstatavo laikinai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) vadovės pareigas einanti Gražina Belian.
„Iš esmės narkotikų vartojimas yra padidėjęs, lyginant su ta situacija, kurią turėjome prieš penkerius metus“, – pristatydama Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenis sakė ji.
Populiariausios išlieka kanapės
Nurodoma, kad Lietuvoje narkotikus bent kartą gyvenime vartojo 14,1 proc. gyventojų. Vartojimo tendencija didesnė tarp vyrų – 21,2 proc., nei moterų – 7 procentai.
Tačiau lyginant su ES vidurkiu (29 proc.), Lietuvoje bent kartą narkotikus bandžiusių gyventojų vidurkis yra mažesnis.
„Lyginant Lietuvos padėtį su ES, narkotikų vartojimas yra dvigubai mažesnis, o lyginant moterų vartojimą tris kartus mažesnis", – sakė G. Belian.
Tiek Europoje, tiek Lietuvoje dažniausiai vartojamu narkotiku išlieka kanapės – bent kartą gyvenime Lietuvoje kanapes vartojo 13,7 proc. gyventojų, o per paskutinius 12 mėnesių 8,8 procento.
Padidėjo kokaino vartojimas
Antras pagal dažnumą vartotas narkotikas – kokainas. Jo vartojimas išaugo ir Lietuvoje. Nuo 2016 metų, kuomet Lietuvoje bent kartą bandžiusių vartoti kokainą gyventojų skaičius buvo 0,7 proc., 2021 metais jis siekė 1,8 procento. Šio narkotiko vidutinis grynumas didėjo.
„Tiesa, žiūrint Lietuvos situaciją, kokaino paplitimas čia yra kelis kartus mažesnis nei Europos vidurkis. <...> Kaip žinia, kokainas yra pasilinksminimo vietų narkotikas, naktinio gyvenimo atributas, tai per pandemiją jo vartojimas buvo sumažėjęs. Bet kalbant apie situaciją, kurią turime šiandien, tai kokaino vartojimas vėl grįžo ir vartojimas tapo didesnis, nei buvo iki pandeminio periodo“, – kalbėjo G. Belian.
Kartu ji nurodė, kad Lietuvoje amfetamino paplitimas yra mažesnis nei Europos Sąjungoje, bet esama ženklų, kad metamfetamino ir prieinamumas ir vartojimas didėja.
„Yra ženklų, rodančių, kad šis narkotikas darosi prieinamesnis ir patrauklesnis Europos Sąjungoje“, – pridūrė laikinoji NTAKD vadovė.
Tarp vartojamų narkotikų Lietuvoje MDMA (ekstazio) bent kartą gyvenime bandė 1,8 proc., per paskutinius 12 mėnesius vartojimo kiekis siekė 0,8 procento.
Specialistai taip pat teigia matantys tendenciją, kad kanapių dervos, džiovintų kanapių, kokaino, kainos išliko palyginti stabilios, o jų stiprumas, grynumas labai augo.
2020 metais Lietuvoje nuo neteisėtai įsigytų narkotikų perdozavimo mirė 47 asmenys, 50 proc. mirčių susijusios su opioidų vartojimu. Mirusių asmenų amžiaus vidurkis – 38 metai.
Į toksikologijos skyrių – su psichiatrinėmis patologijomis
Tai, kad grįžta „tradicinės“ psichoaktyvios medžiagos, iš klinikinės praktikos patvirtino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos RITS vedėja Gabija Laubner-Sakalauskienė.
„Tikrai iš pacientų matoma, kad grįžta senosios medžiagos. Panašu, kad tiek prieš pandemiją, tiek pandemijos metu visuomenė paragavo naujų psichoaktyvių medžiagų, tikrai turėjome nemažai ir tragiškų, sveikatą luošinančių įvykių tarp pacientų, ypač jaunų žmonių, su naujomis psichoaktyviomis medžiagomis, todėl grįžta senosios medžiagos, ypač kokainas“, – kalbėjo ji.
Gydytoja kartu atkreipė dėmesį, kad stipriai trinasi riba tarp legalių ir nelegalių medžiagų bei jų vartotojų pagal amžių. Be kita ko, ji sakė, kad apskritai tiksliau būtų kalbėti ne siauriau vien apie narkotikus, bet psichoaktyvias medžiagas.
„Kuo toliau, tuo labiau pastebima ir kad Lietuvoje stipriai daugėja žmonių, kurie vartoja receptinius benzodiazepinius, kitaip – raminamuosius. Ir tai nėra nelegalios medžiagos, kas patiems žmonėms susirūpinimą kelia – juk gydytojas išrašo, bet žmonių, kurie vėliau ima piktnaudžiauti šiais vaistais, daugėja“, – komentavo G. Laubner-Sakalauskienė.
Toksikologė pastebėjo, kad ir alkoholio ribojimai duoda tam tikrų išvadų, ypač kalbant jaunus žmones, iki 25 m. amžiaus.
„Jie į toksikologijos centrą patenka ne tik su ūmiomis pasekmėmis dėl vienkartinio pavartojimo, bet su komplikacijomis, psichiatrinėmis patologijomis. Nes iki 18 metų pradėtos vartoti psichoaktyvi medžiaga gali lemti tokias pasekmes kaip nuo atminties sutrikimų iki rimtų psichiatrinių ligų“, – pridūrė ji.
Naujų psichoaktyvių medžiagų – jau virš 880
Plačiau kalbėdama apie naujųjų psichoaktyvių medžiagų (NPS) paplitimą NTAKD Narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės ir rizikos vertinimo skyriaus patarėja Rasa Povilanskienė pažymėjo, kad jos ypač pavojingos dėl savo poveikio.
Specialistė priminė, kad NPS – tai medžiagos, imituojančios tradicinių, gerai žinomų narkotikų poveikį. „Tačiau lyginti jų su tradicinėmis jokiais būdais negalima, nes tai yra ženkliai pavojingesnės ir tai visiškai nežinomos medžiagos“, – pastebėjo ji.
Kiekvieną savaitę Europos rinkoje atsiranda po vieną naują psichoaktyvią medžiagą, pernai metais rinka pasipildė 52 tokiomis medžiagomis. Per visą 25 metų stebėsenos laikotarpį Europos rinkoje jau yra aptikta virš 880 naujų psichoaktyvių medžiagų.
„Daugiausiai tiek Europos rinkoje, tiek Lietuvoje vyrauja sintetiniai kanabinoidai. Tai – medžiagos, imituojančios kanapių poveikį, bet jų vėlgi lyginti su kanapių poveikiu negalima“, – sakė R. Povilanskienė.
Platina ir saldainių pavidalu
Anot specialistės, kas dar, kalbant apie sintetinius kanabinoidus, kelia nerimą – tai jų vartojimo formos. „Tikriausiai esame girdėję, kad pluoštinių kanapių banga labai siejama ir su sintetinių kanabinoidų pavojumi, nes yra pastebėta, kad Europos rinkoje vis atsiranda naujų produktų, prisidengiant, kad tai yra produktai, pagaminti iš pluoštinių kanapių arba su jų veikliosiomis medžiagomis.
Ir tai daugiausiai yra maisto produktai, kas ir kelia didžiausią nerimą, pavyzdžiui, rinkoje atsiranda tokios formos kaip guminukai ar tiesiog saldainiai, kurie yra su tetrahidrokanabinoliu ar kanabinoliu. Ir ant pakuotės vartotojai dažniausiai nebūna informuojami, kad sudėtyje gali būti sintetinių kanabinoidų. Deja, nelegalioje rinkoje tokių saldainių atsiranda vis daugiau“, – vardijo R. Povilanskienė.
Specialistė nurodė, kad dar viena žinoma populiari forma – žoliniai mišiniai su sintetiniais kanabinoidais. „Kaip mes sakome, tai – šienas, apipurkštas sintetiniais kanabinoidais, bet vėlgi į rinką patiekiami kaip kanapės. Labai dažnai nepayręs vartotojas negali atskirti, kad tai nėra gryna kanapė, o sintetinis kanabinoidas, arba – chemija“, – aiškino NTAKD specialistė.
Kita Europoje plintanti naujoji psichoaktyvi medžiaga – sintetiniai katinonai, medžiagos, imituojančios tokius stimuliantus kaip kokainas, ekstazis.
„Bet tai vėl žymiai stipresnės medžiagos, sukeliančios masinius apsinuodijimus ir didžiulį pavojų gyvybei. Ir kas dar būdinga Lietuvai – sintetiniai opioidai. Pagrindinis sintetinis opioidas, kuris yra paplitęs Lietuvoje – tai karfentanilis, kuris jau porą metų iš Lietuvos rinkos išstūmė heroiną. <...> Užtenka labai mažų kiekių karfentanilio tam, kad sukeltų apsinuodijimą ar net perdozavimą“, – sakė R. Povilanskienė.
Ji pridūrė, kad galima pasidžiaugti, jog šiandien Lietuvoje didelių problemų su NPS nėra, nes vykdoma gera kontrolė. „Bet tikrai negalima atsipalaiduoti šioje vietoje, nes rinka labai greitai keičiasi“, – pridūrė ji.
