Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagal dabartinius Aljanso gynybos planus trims Baltijos valstybėms yra numatyta leisti jas užimti prieš išlaisvinant po 180 dienų. Nuo karo Ukrainoje pradžios praėjo daugiau nei 100 dienų, taigi, pasak Estijos premjerės: „Jei palygintume Ukrainos ir Baltijos šalių dydžius, tai reikštų visišką šalių ir mūsų kultūros sunaikinimą“.
Ji pridūrė: „Tie iš jūsų, kurie buvote [sostinėje] Taline ir pažįstate mūsų senamiestį bei šimtmečius čia esančią istoriją ir kultūrą, tai visa tai būtų nušluota, įskaitant mūsų žmones, mūsų tautą“.
Jos komentarai buvo pateikti prieš kitą antradienį Madride įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame aljansas aptars savo rytinio flango gynybos planus atsižvelgiant į Maskvos invaziją į Ukrainą. Bus kalbama, kaip geriau apginti Baltijos šalis.
Estija, Latvija ir Lietuva siekia, kad dabartinė strategija, pagal kurią kiekvienoje šalyje būna maždaug tūkstantis užsienio karių, kurie veikia kaip atgrasymo apsauga ir juos keičia toks pat būrys, būtų pakeista ir, kad NATO siektų apginti kiekvieną teritorijos centimetrą nuo pirmos dienos. Tai ypatingai svarbu matant žiaurumus Ukrainoje.
Komentuodama NATO planą „prarasti ir vėliau išlaisvinti“, ji sakė, kad žiaurumai, kuriuos vykdė Rusijos kariai Bučoje ar Irpinėje mieste, įvyko praėjus maždaug 80 dienų nuo invazijos pradžios.
Premjerė pridūrė, kad kalbėjosi su Estijoje dislokuotais užsienio kariais, daugiausia iš Jungtinės Karalystės ir jie jai pasakė, kad, atsižvelgiant į dabartinius planus, kariai bus sunaikinti, jei Rusija nutars pulti. „Jiems nepatinka mintis, kad jie turėtų mirti“, – sakė estų vyriausybės vadovė.
Paklaustas apie Kallas komentarus, NATO pareigūnas atsakė, kad Aljansas „turi planų atgrasyti nuo grėsmių ir apginti visus sąjungininkus, tačiau mes niekada nesigiliname į operatyvines detales. Generalinis sekretorius aiškiai pasakė, kad atgrasymo ir gynybos stiprinimas yra vienas iš svarbiausių kitos savaitės NATO viršūnių susitikimo sprendimų“.
Jis pridūrė: „Mes padarysime viską, kad galėtume apginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą bet kuriuo metu ir nuo bet kokios grėsmės. Pritaikysime NATO pajėgų struktūrą, kur bus daugiau pajėgų aukštoje kovinėje parengtyje. Taip pat turėsime daugiau NATO priešakinių pajėgų, kad sustiprintume kovines grupes rytuose“.
Estijos premjerė prašo, kad Estijai, Latvijai ir Lietuvai būtų skirta po 20–25 tūkst. NATO karių.
Tačiau tai nereiškia, kad visi šie kariai turi būti užsieniečiai arba turės būti nuolatos dislokuoti kiekvienoje šalyje. Tūkstančiai Estijos, Latvijos ir Lietuvos karių būtų įtraukti į galbūt brigadą – nuo 3000 iki 5000 karių – šalyje dislokuotų užsienio karių, kurie laikui bėgant padidės iki dviejų brigadų.
Berlynas pasiūlė Lietuvoje sukurti „tvirtą kovinę brigadą“, kuri papildytų dabartinį apie 1000 karių batalioną, tačiau kol kas dauguma karių būtų dislokuoti Vokietijoje ir galėtų greitai persikelti į Lietuvą, jei reikėtų. Kallas apie vadinamąjį vokišką modelį sakė: „Svarbiausia, kad galėtume apsiginti nuo pirmos dienos“.
Baltijos šalys taip pat prašo išplėsti esamą oro policijos misiją regione, leisi NATO orlaiviams prireikus numušti priešo lėktuvus.
Estijos premjerė pabrėžė, kad Estija yra „didžiausia Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO rėmėja“, tačiau teigė, kad mažai tikėtina, jog Turkijos sprendimas blokuoti jų narystės siekius bus išspręstas iki kitos savaitės viršūnių susitikimo.
