Opozicijai išėjus į parlamentinius apkasus stringa darbas Seime. Nevyksta nacionalinių susitarimų rengimas, svarbių projektų svarstymas. Šioje Seimo sesijoje taip pat, matyt, nepavyks svarstyti civilinės sąjungos, kanapių dekriminalizavimo klausimų, kol kas stringa ir sveikatos apsaugos reforma, o ir patys Seimo nariai, galimai, turės padirbėti vasarą, tikėtina, kad Seimo sesija bus pratęsta ir birželio 30-ąją nesibaigs.
Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas praėjusį antradienį svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui. Tuomet likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą ketvirtadienį.
Valdantieji, reaguodami į tai, trečiadienio rytą sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė Kęstučio Navicko atsakymams. Protestuodama opozicija jau praėjusį trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.
Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.
Imituoja rezistenciją
Politologas, profesorius Algis Krupavičius kalbėdamas apie chaosą Seime sako, kad vos pasibaigus rinkimams ryškesnę mandatų persvarą turėjo valdantieji, bet dabar klostosi tokia situacija, kad kiekvienas balsas abiejuose pusėse yra svarbus. Iš čia ir kyla chaosas bei galios žaidimai.
„Kadencija jau įpusėjo, jei žiūrėtume mandatų pasiskirstymą per kadenciją, matytume, kad dažniausiai valdantieji turi daugumą kadencijos pradžioje, ta dauguma ganėtinai ženkli, bet kadencijos eigoje valdančiųjų mandatų skaičius mažėja. Nutinka taip, kad kadencijos pabaigoje de facto turime mažumą parlamente, kaip valdančiąją.
Tai nėra pripažinta mažuma, bet faktiškai taip dažnai nutinka. Šioje kadencijoje tie procesai yra gana spartūs. Labai panašu, kad valdančiųjų ir opozicijos mandatų skaičiai išsilygina ir dėl to priimant sprendimus matysime daug derybų ir kompromisu. O dabar matome pseudo rezistenciją. Kodėl taip sakau? Nes turime 1992 metų parlamentinės rezistencijos precedentą, kai parlamentas skilo, pasidalijo ir rezultatas buvo priešlaikiniai parlamento rinkimai.
Aukščiausioji Taryba tada save paleido ir buvo surengti priešlaikiniai rinkimai. Tuometinis Sąjūdis turėjo vilties, kad būsimi rinkimai bus sėkmingi. Ši kartą, manau, iliuzijos ar tvirto žinojimo, kas bus nei valdantieji ir opozicija – neturi. Taigi, vyksta braidymas po parlamentinę pelkę“, – sakė politologas.
Anot jo, jokio realaus mechanizmo, kaip paleisti Seimą šiuo metu – nėra. Jis galėtų atsirasti, bet politikai nemėgsta rizikuoti, o nerizikavimo taktika sako, kad visi laikysis kėdžių, rinkimų anksčiau nebus, bus žaidžiami taktiniai žaidimai, kur vieną kartą laimės viena pusė, kitą – kita.
Ateitis miglota
Nuspėti, kokie bus kiti rinkimai, kuriems, regis jau imama ruoštis, ir kaip viskas dėliosis – sunkoka. Visgi akivaizdu, kad Lietuva ir aplinkinės šalys visu greičiu eina į ekonominę krizę. Todėl spėti, kaip dėliosis politinis žemėlapis – sunku. Bet, jei kritiniai reiškiniai bus labai gilūs gali atsirasti priešlaikinių rinkimų įteisinimo mechanizmas. Nors realiai, manau, tokios galimybės visgi yra menkos.
„Lietuvos partinė sistema yra 5 proc. partinė sistema, kur politinis dangus pasiekiamas peržengus tą ribą. Tada būna garantuota frakcija Seime, lyderiai gauna mandatus. Ši „sistema“ skatina fragmentaciją. Tiesa, čia yra minimalus barjeras, bet kelios partijos visada gauna daugiau balsų, tai konservatoriai, socialdemokratai, bandė ir žalieji, nors dabar jų elektoratas pabiro tarp Sauliaus Skvernelio ir valstiečių.
Abu jie peržengia 5 proc. ribą kol kas. Tai, matyt nebus tos partijos, kurios gali būti garantuotos, kad bus valdančiojoje koalicijoje. Dar kas būdinga Lietuvos politinei sistemai, tai apsivertimai. Jei šiandien turime centro-dešines valdančiąją koaliciją, tai tikimybė, kad po rinkimų valdys centro-kairė yra didelė.
Visgi, jei lenkų rinkimų akcijai būtų pavykę prasibrauti į Seimą – turėtume centro kairės koaliciją. Taigi, viskas gana trapu. Skirtys, apsivertimai yra sąlygiški, mes turime politikos lauką Lietuvoje, kuris yra susiskaldęs, o 3 partijos turi didenį šalininkų skaičių“, – kalbėjo profesorius.
Valdantieji, kaip piktas supermenas
Politologas Bernaras Ivanovas, komentuodamas situaciją parlamente tikino, kad priešlaikinių rinkimų tikimybė tikrai nėra didelė, o ir reguliarūs rinkimai jau ne už kalnų.
„Mūsų dauguma pasijuto, kaip piktas supermenas. Galvojama, kad gali viską, žaidžia gudručių žaidimus su Konstituciniu Teismu ir kitkas. Manau valdantieji galvoja, kad situacija Ukrainoje ir tai, kaip mes tvarkomės jiems bus indulgencija nuo visko. Taip, jie kalba ir daro teisingus dalykus dabar, bet bėda ta, kad kai politikas turi daugiau, kaip 50 proc. neigiamo reitingo, o kai kurie ministrai turi ir dar daugiau, tai net kalbėdami teisingus dalykus nesugeba susirinkti teigiamų taškų“, – sakė politologas, pabrėžęs, kad tais politikais, nepaisant jų pastangų ir darbų, visuomenė nepasitiki.
Apklausos, kurios dažnai yra užsakomosios, pasak politologo, klaidina tuos pačius politikus. Kai nepopuliarūs politikai kalba teisingus dalykus tai meta šešėlį net ir geriems dalykams. O tokioje situacijoje, kokia susidarė dabar Seime, pasak politologijos klasikos, dauguma visada yra kalta.
„Valdantieji net procedūriškai bando dorotis su opozicija, nors ir opozicija taip pat verta kritikos. Bet artėja savivaldos rinkimai, todėl jie turi parodyti, kad kažką daro, turi stuburą. <...> Jei jau valdantieji vadina save liberalais, tai lai gerbia mažumą, opoziciją. Nes net numatyta opozicijai tam tikros institucijos, taip padaryta ne šiaip, taip siekiama užtikrinti liberalią demokratiją. O mūsų valdžia, kad ir kas būtų pozicijoje, tos liberalios demokratijos gerbti nenori, jiems patinka policinė ar kokia kitokia valstybė. Todėl anksčiau ar vėliau vyksta tokie vat ekscesai“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Tokiose istorijose net ir menką populiarumą surenkančios partijos yra svarbios, kad ir prisimenant lenkų rinkimų akcijos sėkmę praeitame Seime.
„Pas mus manau jau dėliojama perspektyvi koalicija tarp socialdemokratų ir S. Skvernelio žmonių. Aš nemanau, kad konservatoriams pavyks išlaikyti valdžią po naujų rinkimų. Apklausomis aš nebūčiau linkęs visiškai tikėti. Konservatoriai, manau, keliaus į opoziciją, o socialdemokratai į valdžią. Nes štai dabar socialdemokratai sėdi tyliai, nieko neveikia, todėl negauna neigiamos „šviesos“. Tiesa, laiko iki rinkimų dar yra, jie niekur neskuba, nesitampo, stebi procesą iš šalies ar paleidžia kokį antro ešalono veikėją pakalbėti“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Jis svarstė, kad politikai turėtų susitarti, tiesa, kada tiksliai – nėra aišku. Kai nėra už nugaros alsuojančios visuomenės, kuri rodytų pirštu, kur yra kompromiso ribos ir kaip reikia tartis arba ne, tai politikai gaus kokių paskatinimų ir dirbs toliau.
„Manau gali tęstis iki rudens, kaip kokia vasaros pramoga, nes vistiek atostogos. Matyt taip pildys informacinę erdvę savo istorijomis, o rudenį imsis įprastinės veiklos“, – sakė politologas.
Vyt lauk LANDSBERGINI MESLA !!!
