Redakcija rekomenduoja

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas viešėdamas Ukrainoje pasielgė nelabai apdairiai. Politikas socialiniame tinkle realiu laiku publikavo nuotraukas, kaip Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apdovanoja Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Gavęs įspėjimą ministras nuotraukas ištrynė, nes tai kelia pavojų V. Zelenskio saugumui.

Jautresnės sveikatos žmonių, vos spėjusių atsigauti po praėjusio savaitgalio magnetinės audros, laukia naujas smūgis. Magnetinio lauko suaktyvėjimas prognozuojamas jau šį penktadienį. Specialistai įspėja, kad kai kuriems šiuo metu ypač svarbu labiau patausoti savo sveikatą. Gydytojai dar po praėjusio savaitgalio magnetinės audros pranešė apie išaugusius pacientų, ypač sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, srautus.

Kai paskutinį kartą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis suvažiavime buvo tvirtinamas šioms pareigoms, savo pasisakymą jis pradėjo pažadu, jog tai „paskutinis kartas“. Tai reiškia, kad 2025 metų pradžioje vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose veikiausiai rungsis jau kiti politikai ir jų šiuo metu priskaičiuojama apie penkis: tarpusavyje, kuriam dalyvauti pirmininko rinkimuose, veikiausiai tarsis Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas, t...

Įsisiūbavus vasarai atostogauti traukia ne tik eiliniai Lietuvos piliečiai, bet ir Vyriausybės nariai. Šią savaitę atostogauja daugiau nei pusė ministrų, nevyko Vyriausybės posėdis. Tiesa, premjerė vasaros atostogomis dar nesimėgauja, dirba ir prezidentas. O štai Seimo nariai oficialiai atostogų nė neturi, bet nevykstant parlamento posėdžiams yra išsibarstę kas kur.

Europa toliau sprendžia galvos skausmą dėl iš Rusijos tiekiamų dujų. Nors dauguma Senojo žemyno šalių pasirengusios sumažinti savo dujų poreikį, tokios yra tikrai ne visos. Štai Vengrijos atstovai keliauja į Maskvą derėtis, o premjeras Viktoras Orbanas toliau rodo palankumą Rusijai. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk aptaria besitęsiančias peripetijas dėl dujų tiekimo Europai.

Kai Lietuva pritaikė europinius draudimus sankcionuotų prekių tranzitui iš Rusijos į Kaliningradą, o Kremlius sukėlė skandalą dėl neva blokuojamo eksklavo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dangstėsi viešai neskelbtu balandžio 14 dienos Europos Komisijos generalinių direktoratų laišku, kurį iš šaltinių gavo naujienų portalas tv3.lt.

Technologijos vis labiau įsigali darbo vietose – šalyje nėra įstatymų, draudžiančių darbdaviams sekti ir stebėti savo darbuotojus. Vieni sako, kad tai – asmens teisių pažeidimas, o kiti teigia, kad darbuotojų veiklos, lankomų svetainių, vietos ir kitų sričių stebėjimas yra būdas įmonėms kurti „bendrą gėrį“. Pašnekovai atskleidžia, koks darbuotojų „sekimas“ egzistuoja Lietuvoje, kodėl taip yra daroma ir ar vertėtų tokį elgesį įvardyti nelegaliu.

Rusijos karas Ukrainoje įstrigo, abi pusės yra pakankamai išsekusios ir nevykdo aktyvių karinių operacijų. Situacija pradeda darytis panaši į 1980-1988 metų Irako ir Irano karą, o tai signalizuoja, kad konfliktas Europoje gali labai išsitęsti. Tokios nuomonės laikosi gynybos ekspertas, dr. Egidijus Papečkys.

Po 2,4 tūkst. eurų – tokią vidutinę sumą iš valstybei skolingų gyventojų sąskaitos praėjusiais metais nurašė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Jeigu pinigų sąskaitoje nėra, darbo imasi antstoliai – jie iš kito žmonių turto valstybės naudai taip pat išieško milijonus eurų. Mokesčių ar baudų nesumokėję gyventojai skaičiuojami tūkstančiais. Tačiau pasikeitus taisyklėms jie gali tikėtis, kad įsiskolinus bent šiek tiek pinigų jų sąskaitoje bus palikta.

Lietuvoje gyvenantys migrantai, uždaryti užsieniečių registracijos centruose, tapo puikia aukso gysla asmenims, norintiems uždirbti iš Lietuvos teisės nežinančių, lietuviškai nesuprantančių ir pažinčių neturinčių užsieniečių. Migrantai skundėsi, kad Liberalų sąjūdžiui priklausantis teisininkas Simonas Rėksnys paima pinigus už pažadą išrūpinti „žalią kortelę“, leidžiančią išeiti iš registracijos centro, bet nesuteikia žadėtų paslaugų, neatsako į užklausas.

Karas Ukrainoje vyksta daugelyje frontų, vienas jų – žvalgybinis. Ir čia, pasak ekspertų, jis nuožmus, nors ir tylus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kelias dienas iš šalies saugumo tarnybos vado posto atleido seną savo bičiulį. Šis neteko darbo, nes nesusitvarkė, neišgaudė visų išdavikų ir kolaborantų, privisusių didelėje ir gyvybiškai svarbioje struktūroje. Išdavikai ir kolaborantai, pasak ekspertų, tarsi vėžys graužia Ukrainą.

Nuo rugpjūčio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze kviečia pasiskiepyti dar daugiau gyventojų. Vis dėlto specialistai primena, kad tai nėra prievolė visiems, juo labiau kad nepasitarus su gydytoju to savarankiškai pačiam padaryti ir nepavyks. Kita vertus, visuomenė raginama dar visiškai neatsipalaiduoti, mat pandemijos kol kas dar niekas neatšaukė.

Nepaisant vėl augančių COVID-19 skaičių, prieš gerus 2 metus Lietuvą ir pasaulį užklupusi pandemija po truputį slopsta ir nebeturėtų panardinti į karantininį sąstingį bei paralyžiuoti sveikatos sektoriaus. Bent taip mano Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius ir patikina, kad šiuo metu medikai dirba maksimaliai ir stengiasi sutrumpinti dėl buvusių ribojimų išilgėjusias eiles.

Baltarusija yra „karo aikštelė“ Rusijai, bet savo karių į frontą nesiunčia. To, pasak ekspertų, nenori nei Baltarusijos diktatorius, nei karininkai, nes kariuomenė nepasiruošusi, o kariai nenori kariauti svetimame kare. Tiesa, Baltarusijoje Rusija tvarkosi, kaip išmano, todėl gali būti tik neilgo laiko klausimas, kada teoriškai laisva, bet praktiškai okupuota šalis taps oficialiai Rusijos provincija. O tada ir karas gali būti neišvengiamas.

Lietuvoje iš viso beliko 1505 migrantai, gyvenantys penkiuose užsieniečių registracijos centruose, dar 37 žmonės panaikinus judėjimo ribojimus gyvena savo pasirinktose vietose, informavo Vidaus reikalų ministerija.  Palyginimui, liepos 1 dieną penkiuose užsieniečių registracijos centruose gyveno 2415 migrantų, tuomet buvo pranešusi ministerija. Tai reiškia, kad per dvidešimt dienų iš centrų pasišalino daugiau nei devyni šimtai asmenų.

Kylantys susirgimų COVID-19 skaičiai, specialistų teigimu, neturėtų taip gąsdinti, mat kol kas nepastebima, kad nauji omikrono variantai nulemtų sunkesnes ligos formas ar mirtis. Visgi šeimos gydytojai susiduria su kita realybe ir sako, kad pacientams kyla daug neaiškumų, ar būtina sergant atvykti į polikliniką. Be to, daug patogiau būtų grįžti į nedarbingumo išdavimus nuotoliniu būdu.

Jeigu mūsų šalis nesiims jokių priemonių, tai ir taip menkos pensijos ateityje bus dar mažesnės, palyginti su būsimais atlyginimais. Tad Lietuvos netrukus laukia ne itin populiarūs sprendimai. Norint, kad dabartinis darbuotojų ir iš jų mokesčių mokamų pensijų gavėjų santykis išliktų toks pats, pensinį amžių Lietuvoje reikėtų ilginti iki 72 metų arba didinti „Sodros“ įmokas. Be to, reikėtų keisti ir dabartinę tvarką, kai pensiją gyventojai gali gauti ir nesulaukę pensinio amžiaus.

Europoje kyla nerimas dėl artėjančio rudens. Kas laukia, jei Rusija užsuks dujų kranelį? Senasis žemynas žiemą šals, o gyventojų piniginėse dėl pakilusių kainų švilpaus vėjai? Kol europiečiai neramiai laukia dramų dėl dujų atomazgos, Ukrainoje V. Zelenskis atleido du ištikimus bendražygius.

Romų tautybės moterys, užsukusios papietauti į kavinę Jonavoje, išgirdo, kad „čigonai yra kiaulės, visur prišiukšlina, todėl direktorius neleidžia jų aptarnauti“. Jos tikina, kad negražius žodžius sekė tokie pat veiksmai, mat joms ėmus prieštarauti dėl tokios diskriminacijos, iš virtuvės išpuolė vyras, kuris prieš jas smurtavo.

Komentuodamas susiklosčiusią situaciją dėl Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimo transportuojant sankcionuotas prekes iš Rusijos į Kaliningradą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pilnai neatsako į du klausimus, kurie galėtų padėti suprasti situaciją. Opozicija savo ruožtu tariasi dėl galimos interpeliacijos G. Landsbergiui, kuri galbūt padėtų atsakyti į daugelį kylančių klausimų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungos sankcijas tiesiogiai įgyvendina ne Vyriausybė, o konkretūs fiziniai ar juridiniai asmenys. Šiuo atveju tai buvo „Lietuvos geležinkeliai“, kurie ir informavo klientus iš Rusijos apie pradedamas taikyti sankcijas.

Prieš kelias dienas Lietuva iš Briuselio gavo nesmagių žinių dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą. Premjerė Ingrida Šimonytė nedžiugiai pakomentavusi šį sprendimą pasakė, kad Lietuva vykdys tai, ką paliepė Briuselis. Tiesa, plačiau komentuoti, aiškintis ar bent jau atskleisti daugiau detalių apie šį sprendimą Vyriausybės vadovė nepanoro.

Lietuva jau balandžio mėnesio viduryje buvo informuota, kad Europos Komisija ketino pateikti papildomas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningrado sritį, bet nesulaukusi šių gairių pritaikė sankcijas nuo birželio 17-osios dienos plienui ir geležiai, o nuo liepos 10-osios – cementui, alkoholiui, prabangos ir kitoms prekėms.  Naujienų portalui tv3.lt tai patvirtino Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

Sveikatos politikai ir visuomenė, panašu, akli milžiniškam skauduliui sveikatos sektoriuje, konstatuoja medikai. Nors visuomenė senėja ir pacientų slaugos poreikiai tik auga, Lietuvoje katastrofiškai trūksta slaugytojų. Pažymima, kad situacija dėl nežmoniškų krūvių ir apverktinų algų jau dabar yra tokia siaubinga, kad labai greitai gali nebepadėti ir dideli sprendimai.

Istorikai, kalbėdami apie Rusiją sutaria, kad tai – kitokia šalis, civilizacija, kuriai nepriklauso ir kurios nesupranta ukrainiečiai ar kitų tautų žmonės. Tiesa, patys rusai, jų istorikai savo šalį mato tik kaip didžią imperiją, istoriją interpretuoja taip, kaip jiems patogu, o istorinius naratyvus – vagia ir perdirba.

Tai, kad mažesnė rajono ligoninė gali būti patraukli vieta dirbti ir galbūt dar geresnė erdvė nei dideliame mieste realizuoti save, įrodo gydytojo Alfredo Hofmano pavyzdys. Kėdainiuose jau daugiau nei dešimtmetį besidarbuojantis ortopedas traumatologas šypsosi neslėpdamas, kad per tiek laiko ir jis pacientus pakankamai gerai pažino, ir jie – jį patį.

Nauji omikron subvariantai, auginantys naują susirgimų bangą tiek Vakarų Europoje, tiek ir Lietuvoje, greičiausiai nesukelia sunkesnės ligos eigos. Tačiau mokslininkai pažymi, kad sulig nauju sergamumo pakilimu didėja tikimybė užsikrėsti pakartotinai tiek jau persirgusiems ar pasiskiepijusiems žmonėms. Be kita ko, esama duomenų, kad pakartotinis susirgimas gali būti net sunkesnis. Anot specialistų, COVID-19 susirgimai staiga ėmė augti dėl išplitusių užkrečiamesnių BA.4 ir BA.

Baltarusijoje opozicijai prijaučiančių ar tiesiog nepriklausomų sociologų apklausos buvo laikomos tabu. Visgi apeiti draudimus galima, tai ir padarė du baltarusių sociologai. Ir nepaisant skirtingų jų apklausos metodų, rezultatai turi daug bendro. Abiem apklausų atvejais dauguma respondentų (atitinkamai 85 ir 85,1 proc.) nenorėtų, kad Baltarusijos kariuomenė prisijungtų prie Rusijos karo Ukrainoje, rašo Jamestown Foundation.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį kaip reikiant užsipuolė valdančiuosius dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą pasakiusi, kad Lietuvos politikai užsienio politikos srityje nesugeba priimti strateginių politinių sprendimų, blaškosi, komunikuoja apgailėtinai bei slepiasi už Europos Komisijos nugaros, vietoje to, kad tiesiai pasakytų apie pasiektą sutarimą su partneriais dėl tranzito. Visą procesą ji pavadino kinkadrebių partijos šokimu politiniame balete.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, netyla pacientų skundai ir nusivylimas, kad nebėra prieinami vaistai, prie kurių jie buvo pripratę. Todėl norėdami tęsti gydymą įprastais medikamentus, jų turės įsigyti patys. Vaistų gamintojai sako žinantys, kas padėtų pakeisti situaciją. Tuo metu ministerijos pozicija nepajudinama – ji sako, kad kitas tos pačios veikliosios medžiagos vaistas yra puikus pasirinkimas.

Lietuvai pradėjus taikyti europines sankcijas ir iš Rusijos į Kaliningradą nebepraleidus sankcionuotų prekių, tokių kaip plienas, geležis, cementas ir alkoholis, Europos Komisija išaiškino, kad geležinkeliu prekės vis tik turi važiuoti, tik šalys narės turi stebėti, kad prekių kiekis neviršytų pastarųjų 3 metų transportavimo vidurkių. Kitaip tariant, kad sankcijos nebūtų apeinamos.  Daugelis politikų ir ekspertų tai pavadino Lietuvos diplomatine nesėkme.

Spaudimas Lietuvai atblokuoti prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningradą kilo ne tik iš Rusijos, bet ir iš Briuselio. Tai turėtų būti sustabdyta, o spaudimas turėjo būto nukreiptas į rusus, siekiant iš jų išsimušti Odesos deblokavimą, rašo lenkų dienraštis „Gazeta Wyborcza“. Pasak dienraščio, vietoje to, kad Briuselis reikalautų arba patarinėtų Lietuvai sušvelninti toną ir leisti tam tikrų sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą, jie galėjo tai išnaudoti, kaip naudingą diplo...

Diskusijose dėl Europos Sąjungos sankcionuotų prekių judėjimo iš Rusijos į Kaliningradą padėtas taškas. Europos Komisija pateikė išaiškinamąjį dokumentą, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais, nes sankcijų reglamentuose aiškiai išskiriamas prekių importo ir gabenimo draudimais sausumos keliais.

Besitęsiantis Kaliningrado tranzito klausimas toliau kelia daug diskusijų. Ar Lietuva neparuošė partnerių galimam Rusijos atsakui? Ar realu tikėtis kažkokio rimtesnio Kremliaus atsako, nei retoriniai pagrasinimai? Apie tai diskusija naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“. Naujausiame epizode portalo tv3.lt žurnalistai Eglė Samoškaitė, Jūratė Važgauskaitė ir Vilmantas Venckūnas aptaria ne tik toliau daugybę klausimų keliantį Kaliningrado klausimą, bet ir Jungtinės Karalystės pre...

Rusijai nerimstant dėl Kaliningrado sričiai taikomų sankcijų ir grasinant imtis mistinių priemonių prieš Lietuvą, saugumo ir gynybos specialistai sako, kad grėsmė Lietuvai šiuo metu nepadidėjo. Viskas todėl, kad pavojus mums buvo iškilęs dar 2014 metais ir nuo to laiko nemažėjo.

Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys į Ukrainą vyksta itin dažnai. Atsargos karininkas veža humanitarinę pagalbą, susitinka su ukrainiečiais atsargos karininkais, dalijasi su jais patirtimi. Ukraina, pasak gynybos eksperto, dabar yra vieta kur vyksta nenusakomi žiaurumai, bet tuo pat metu yra ir vilties spindulių.  Kalbama, kad ukrainiečių specialiųjų operacijų pajėgų karius ruošia lietuviai instruktoriai.

Nors užsikrėtimų koronavirusu skaičiai akivaizdžiai kyla ir Lietuvoje, ekspertai to dar nebūtų linkę vadinti nauja banga. Tiesa, jie neslepia – naivu būtų tikėtis, kad artėjant rudeniui naujų atvejų skaičius imtų mažėti. Visgi dėl ko aiškiai sutariama – dabar pats laikas pasirūpinti revakcinacija nuo pasaulyje toliau cirkuliuojančio viruso. Specialistų aiškinimu, atvejai sparčiai kyla ne tik Europos šalyse, bet kitur pasaulyje, nes keičiasi paties viruso subvariantų dominavimas.

Praėjusią savaitę Seimas nedidele balsų persvara priėmė ilgai diskutuotą sveikatos priežiūros įstaigų reformą. Vis tik šeimos gydytojų ir opozicijos neįtikina ministerijos pažadai, kad paslaugų prieinamumas gyventojams pagerės. Patys pacientai gi konstatuoja, kad jau dabar sistemoje vyrauja visiškas chaosas ir žmonės tik bus dar labiau stumiami rinktis privačią mediciną.

Vasario 27 d., praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Rusijos pajėgos pradėjo operaciją, siekdamos užgrobti Čornobajevkos oro uostą netoli Chersono Juodosios jūros pakrantėje, rašo „Foreign Affairs“.  Chersonas buvo pirmasis Ukrainos miestas, kurį rusams pavyko užimti, jis yra netoli Krymo, todėl Černobajevkos aerodromas buvo svarbus kitam puolimo etapui. Tačiau viskas klostėsi ne pagal planą.

Pastaruoju prekių ir paslaugų kainų augimas Lietuvoje viršija 20 proc. Ne visos išmokos didėja tokiu pačių tempu, tad dalies gyventojų realios pajamos traukiasi. Paskelbus kitų metų šalies ekonomikos raidos scenarijų, aiškėja, kiek pensijos didės nuo kitų metų pradžios. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad jos galėtų kilti beveik dešimtadaliu. Tačiau gali būti, kad didinimas bus spartesnis.

Kaliningrado pavadinimas šiomis dienomis kaitina ne vieną diskusiją. Rusija skundžiasi ir meluoja, o pasaulis atsargiai vaikšto aplink. Regionas, regis, Rusijai labai svarbus, nors šias vokiškas žemės rusai valdo vos daugiau nei 60 metų. Istorikai sako, krašto istorija skaudi ir sunki, ir dabar ten yra likęs tik šešėlis to, kas anksčiau buvo klestintis regionas.

Nors vasara dar neįpusėjo, vis garsiau kalbama apie prasidedančią naują susirgimų COVID-19 bangą. Pirmieji jos ženklai – jau ir Lietuvos statistikoje. Tiesa, specialistai ramina, kad tokio niūraus kaip pernykščių metų scenarijaus greičiausiai pavyks išvengti. Kita vertus, yra ir nerimą keliančių viruso ypatybių. Specialistai konstatuoja, kad nauja atvejų banga neišvengiamai ateis, o jos pirmi ženklai matomi jau dabar.

Kaliningrado sankcijų dilema sukėlė ne tik politinę, bet ir komunikacinę krizę Lietuvoje. Ir ji, pasak specialistų, atslinko pirmiau ir buvo gana nuspėjama. Tai, kad Rusija panaudos savo propagandos ruporus apšaukti Lietuvą nebūtais dalykais, buvo aišku iš anksto, nes jie gaudo kiekvieną progą paskleisti savo „tiesą“. Tai, kad nesugebėjome laiku ir taikliai atskirti – jau darosi tendencija.

Vieno iš dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje būtų galima išvengti, jei gyventojai nedelstų laiku dėl ligos pasitikrinti profilaktiškai. Profesorius Gediminas Kiudelis pasakoja, kad paprastas tyrimas leidžia vienu metu ne tik diagnozuoti storosios žarnos vėžį, bet iškart ir atlikti gydomuosius veiksmus. Storosios žarnos vėžys – vienas iš penkių dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Kasmet šalyje diagnozuojama apie 1400 šio vėžio atvejų ir kasmet ši liga nusineša apie 800 gyvybių.

Europa prieš Maskvą panaudojo precedento neturintį ekonominių sankcijų arsenalą. Viskas tam, kad susilpnintų Rusijos ekonomiką ir priversti Vladimirą Putiną baigti karą Ukrainoje, rašo Politico. Rusija tikina, kad sankcijos jos neveikia, bet joms pradėjus kąsti rimčiau rusai pradės trokšti uždraustų prekių, kurios yra būtinos karinei ir vidaus ekonomikai. Kremlius taip pat norės papildyti savo karo skrynią pajamomis iš produktų, kuriems taikomos sankcijos – nuo ​​anglies ir naftos iki ikrų.

Nors Lietuvoje itin išpopuliarėjo tradicinių cigarečių pakaitalai – kaitinamojo tabako prietaisai ir elektroninės cigaretės – medikai primena, kad nėra patikimų įrodymų, jog tai galėtų padėti mesti rūkyti. Juo labiau jie įspėja, kad bet kokio pobūdžio rūkymas yra žalingas sveikatai ir yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys.  Specialistai konstatuoja, kad rūkymas sukelia apie 80–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų.

Viena iš Hoholivo gatvių – mieste, esančiame į rytus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo – pavadinta XIX amžiaus rusų poeto Michailo Lermontovo vardu. Lermontovas niekada nesilankė Ukrainoje, ir tik keli jo eilėraščiai liečia ukrainietiškas temas.

Per pandemiją ūgtelėjęs gyventojų mirtingumas sukėlė nerimo tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei. Ir nors dalis žmonių įsitikinę, kad prie išaugusio mirtingumo nemažai prisidėjo ir laiku nesuteiktos sveikatos paslaugos, komentuodamas apibendrintus mirtingumo duomenis profesorius Mindaugas Stankūnas šios prielaidos nepalaiko ir beda pirštu į kitas priežastis.

Kilus sąmyšiui dėl sankcijų taikymo daliai prekių, keliaujančių į Kaliningradą, Lietuva atsidūrė spąstuose. Rusija yra nepatenkinta draudimais, o Europos Komisija, kuri prižiūri sankcijų taikymą – mėtosi. Pasak specialistų, gali nutikti taip, kad Lietuva neteks teisės spręsti, kokios prekės keliauja per jos teritoriją. O tai būtų tikra dovana Rusijai.