Redakcija rekomenduoja

Nors kelios pastarosios savaitės, kai COVID-19 plitimas sulėtėjo, epidemiologus nuteikia viltingai, jie įspėja, kad atsipalaiduoti dar anksti. Pabrėžiama, kad viruso elgsenos prognozuoti neišeina, todėl ir šį atoslūgio metą ragina išnaudoti didesniam susitelkimui – pasirūpinti skiepais ir teikti pirmenybę nuotoliniam darbui.

Dirbę ir įmokas mokėję darbuotojai, nusprendę išeiti iš darbo, šiek tiek pailsėti ir ramiai paieškoti geresnės vietos gali labai nustebti. Valdžia mano, kad naujo darbo reikia ieškoti dirbant, o ne būnant bedarbiu. Todėl pasiūlė pataisas, pagal kurias per pirmuosius 6 mėnesius primygtinai siūlys kvalifikaciją ir patirtį atitinkantį darbą, net jeigu siūlomas atlyginimas sudarys tik 60 proc. buvusios algos, bet ne mažiau nei minimalus atlyginimas. Ir asmuo nelabai galės atsisakyti.

Valdžia grįžta prie privalomų skiepų nuo koronaviruso darbuotojams, dirbantiems sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo sektoriuose, taip pat galbūt viešajame administravime ir profesinėje karo tarnyboje. Toks siūlymas buvo pristatytas pirmadienį Trišalėje taryboje.   Kartu siūloma leisti darbdaviams priimti sprendimą dėl privalomos vakcinacijos darbuotojams nuo COVID-19, net jeigu tai nesusiję su aukščiau paminėtais sektoriais.

Leidus paankstinti revakcinaciją nuo COVID-19 daugiau žmonių suskubo pasirūpinti sustiprinamąja skiepo doze. Tačiau daliai gyventojų kilo klausimas, kokio gamintojo vakciną trečiai ar antrai skiepo dozei rinktis būtų geriausia?  Paklaustas, kokią vakciną – to paties ar kito gamintojo – būtų geriau rinktis revakcinacijai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, prof.

Vyriausybė priėmė griežtesnę galimybių paso tvarką – nuo gruodžio jis bus reikalingas nuo 12 metų amžiaus, įvestas ir galimybių paso galiojimo laikas. Konservatorė Jurgita Sejonienė tikina, kad priemonės tikslingos ir reikalingos. Politikė taip pat siūlo plėsti 100 eurų išmokos už skiepą priemonę, nes, anot jos, viskas, kas skatina vakcinaciją, yra pateisinama. Tuo metu Vytenis Povilas Andriukaitis negaili kritikos valdžiai.

Nuo gruodžio 1 d. periodiškai tikrintis nuo koronaviruso įpareigoti darbuotojai už testus mokės patys. Tokį sprendimą neseniai patvirtino Seimas. Ar galėtų ir kalbos apie mokamą COVID-19 gydymą neskiepytiems asmenims virsti realybe? Diskusijos apie mokamą gydymą nuo COVID-19 skiepytis atsisakiusiems žmonėms viešojoje erdvėje gyvos jau kurį laiką. Štai praėjusią savaitę pirmasis pasaulyje apie tokį sprendimą pranešė ir Singapūras.

4-asis NATO sutarties straipsnis. Lapkritį apie jo aktyvavimą dėl migrantų krizės kalba vis daugiau Europos šalių, tarp jų – ir Lietuva, Latvija ir Lenkija.

Nepaisant įtemptos situacijos ligoninėse dėl COVID-19 pacientų, šiandien gyvename paskutinėmis pandemijos stadijomis, konstatuoja virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas. Taip pat jis teigia, kad kitais metais, o gal – ir greičiau, greičiausiai galėsime atsisveikinti ir su privalomomis kaukėmis. Genominis epidemiologas dr. G. Dudas „Žinių radijo“ eteryje pasakoja, kodėl virusai taip „mėgsta“ šikšnosparnius ir ar galima panašių pandemijų tikėtis ateityje.

Lietuvoje jau prieinamos purškiamos gripo vakcinos vaikams. Nors kitose šalyse tokios vakcinos nėra naujovė, pas mus jos taikomos pirmą kartą. Gydytojai pažymi, kad tai – tokia pat efektyvi gripo profilaktikos priemonė kaip ir įskiepijama vakcina. Ypač ji patogi psichologiškai, mat nebereikia baimintis adatos dūrio. Šalyje jau atsiranda poliklinikų ar privačių kabinetų, skelbiančių apie galimybę pasiskiepyti purškiama gripo vakcina.

Norma tapęs alkoholizmas ir vagystės darbe, nepasitikėjimas valdžia ir aplinkiniais, slapukavimas ir gyvenimas su dvigubu dugnu. Taip daugeliui atrodė sovietinė kasdienybė.

Nuo tokių istorijų pabaigos gali praeiti kad ir dešimt metų, bet jos niekad neužsimiršta. Psichologai prie didžiausių gyvenimo iššūkių priskiria artimųjų mirtis, patirtą prievartą, sunkias ligas, negalią ar darbo netekimą, bet retai mini sulaikymą, bandymą sutrypti reputaciją, teisėsaugos institucijų mėsmalę, kurioje žmonės gali suktis daugybę metų. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, lobistas Andrius Romanovskis iš šios mėsmalės išėjo sutrikdytas, bet sveikas ir gyvas.

Karantino režimas Lietuvoje, Vyriausybės sprendimu, galėtų būti įvedamas pasiekus kritinį – 240 – COVID-19 gydymui skirtų lovų reanimacijoje užpildymą. Vis dėlto šalies ligoninių vadovai, nors nesiryžta prognozuoti, ar šio sezono COVID-19 pikas jau praeityje, sako, kad situacija stabili ir karantino gali pavykti išvengti. Vyriausybė yra nustačiusi du etapus dėl COVID-19 pandemijos valdymo priemonių.

Naujienų portalas tv3.lt sulaukė 29 m. Sonatos laiško, kuriame ji dalinasi savo sudėtinga situacija. Laukdama gydytojų verdikto, ar gali skiepytis nuo COVID-19, moteris sako besijaučianti „nei pakarta, nei paleista“, mat kol mina poliklinikų slenksčius, už testavimąsi galimybių pasui turi susimokėti iš savo kišenės. Negana to, nuo gruodžio kas 7–10 dienų ji tą privalės daryti ir norėdama eiti į darbą.

Laisvės partijoje – apmąstymų dienos. Garsiai apie narkotikų dekriminalizavimą ir partnerystės įteisinimą kalbanti partija atsimušė į sieną, kai nei vienas, nei kitas projektas nesulaukia reikiamų balsų. Laisviečiai palaikymo nesulaukia ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių – liberalų ir konservatorių.

Seimo nariai pasišovė užkirsti kelią teismams priimti sprendimus, kuriais migrantams leidžiama apsigyventi ne kalėjimus primenančiuose apgyvendinimo centruose, bet viešbučiuose ar išsinuomotuose butuose. Tokį pasiūlymą Užsieniečių teisinės padėties įstatymui pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kartu su Vidaus reikalų ministerija.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo. Pavyzdžiui, darbo ieškantis žmogus turės priimti jam pagal kvalifikaciją tinkantį darbo pasiūlymą, net jeigu siūloma alga sieks vos 60 proc. buvusios jo algos, jei ji ne mažesnė nei minimali.

Vyriausybė ėmėsi naujų COVID-19 priemonių – sprendžia, kad nuo šiol galimybių pasas galiotų 7 mėnesius ir bus pratęstas tik pakartotinai pasiskiepijus. Be kita ko, jau leista paankstinti revakcinaciją jau nuo 4 mėnesių po paskutinės dozės. Profesorė Aurelija Žvirblienė aiškina, kam vertėtų pasiankstinti revakcinaciją nuo COVID-19 ir ar būtina išsitirti antikūnus.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir nelegitimus Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, atrodo, pasiekė savo. Migrantų minioms veržiantis prie Europos Sąjungos sienos ir kylant neramumams tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų, Vakarų lyderiai kelia telefono ragelius ir nori tartis su diktatoriais.

Nuo užsirašymo pas gydytoją, galimybių paso atnaujinimo, iki apsipirkimo internetu ir el. banko – daugelis elektroninių paslaugų neįmanomos be jūsų tapatybės nustatymo. Vienas iš populiariausių būdų tai padaryti – programėlė „Smart ID“. Vis dėlto neapsigaukite: ją kuriantis verslas neįspėjęs staiga jus gali visiškai atjungti ir palikti be nieko. Į tokią situaciją patekęs portalo tv3.lt skaitytojas įspėja kiekvieną, kuris turi telefoną ir naudojasi „Smart ID“ programėle.

Šiuo metu vaistinėse galima ne tik nusipirkti vaistų ar gauti specialisto konsultaciją, bet ir pasiskiepyti nuo įvairių ligų, tarp kurių – ir COVID-19, atsispausdinti galimybių pasą ir kt. Pavasarį turinčios įsigalioti naujovės atneš dar daugiau lauktų pokyčių – atsirandančios nuotolinės vaistinės leis neiškėlus kojos iš namų užsisakyti net ir receptinių vaistų. Be kita ko, bręsta permainos ir dėl receptų išrašymo.

Nors daugumos neteisėtai sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymai yra atmetami, o kai kurie tokių prašymų nė nepateikė, tai nereiškia, kad šie žmonės išvyks. Didžiausia tikimybė, kad prieglobsčio statuso neturintys žmonės vis tiek liks Lietuvoje, nes ne visos šalys priima savo piliečius, kurie patys nenori sugrįžti.

Kuo daugiau uždirbi ir sumoki mokesčių ar įmokų, tuo didesnes išmokas gauni. Bent taip turėtų būti, nes panašiais pažadais lietuviai ne kartą buvo raginami neimti ir nemokėti pinigų vokeliuose. Iš tikrųjų yra kitaip: mokėdami daugiau įmokų žmonės atgaunama vis mažesnę jų dalį pensijų pavidalu. Pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta: dabar Lietuvoje veikianti pensijų sistema palanki yra tiems, kurie uždirba minimalią algą.

Lietuvoje per vasarą atvykusių migrantų prašymai jau baigiami nagrinėti, bet iki šiol prieglobstį gavo vos šeši žmonės. Dauguma kitų atvykėlių turėtų išvykti iš Lietuvos – savo noru arba priverstinai. Bet tiesa yra tokia, kad procesas užsitęs: labai daug žmonių neturi dokumentų, o Irakas netgi neišduoda jų asmenims, kurie patys nenori grįžti.

Analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Rusija kelia migrantų ir humanitarinę krizę Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožuose, o Baltarusija ar patys migrantai yra tik instrumentai Kremliaus žaidime. Jo teigimu, Rusija pirmiausia siekia sukiršinti Lenkiją su Europos Sąjunga, o kitose Bendrijos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pasėti nepasitikėjimą Europos Sąjunga. Ekspertas taip pat numato, kad artimiausiu metu situacija pasienyje tik aštrės, neišvengsime ir aukų.

Sovietinė valdžia į savo įtakos sferą perimti visas žmogaus gyvenimo sritis, ne išimtis – šventės. Ar tai kas kelerius metus vykstančios dainų šventės, ar kasmet gatvėmis žygiuojančios Gegužės 1-osios demonstracijos, ar net asmeninės šventės, tokios kaip vestuvės ar gimtadieniai – visos tokios progos turėjo gaminti visuotinę džiaugsmo emociją ir slėpti teroru ir priespauda persmelktą sovietinę tikrovę.  Prieš 30 metų, 1991 m. gruodį, žlugo Sovietų Sąjunga.

„Visai sovietmečio nepasigendu. Vienintelis geras dalykas, kad tuo metu buvau jauna. Daugiau – nieko“, – pažymi 60-metė Rasa, išpasakojusi, kaip puošėsi sovietiniais visuotinio deficito metais. Nors sovietai mėgo pūstis prieš Vakarus, bet sovietinė ekonomika nesugebėjo patenkinti net elementariausių žmonių poreikių.

Nusprendus įvesti prievolę dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius vėl kilo gyventojų pyktis. Vieni skundžiasi, kad juos nuo kaukių beria, kiti – kad dusina. Epidemiologai gi tokį sprendimą sveikina ir prie dabartinės situacijos pateisina ir kaukes pradinukams. Be kita ko, tai pat siūlo, kaip dar galėtų pasitarnauti nebepageidaujamos medžiaginės kaukės. Situacijai dėl COVID-19 negerėjant Vyriausybė imasi griežtinti pandemijos valdymo priemones.

Ne vienas karantinas ir net kelių mėnesių beveik visiškas sveikatos paslaugų „uždarymas“ iki šiol grįžta skaudžiu bumerangu. Gydytojai konstatuoja, kad užleistų vėžio atvejų skausmingai daugėja. Patys onkologiniai pacientai gi skundžiasi ne tik apsunkintu patekimu pas gydytojus, bet ir kad vėžio diagnozę dažnai tenka išgirsti tiesiog telefonu. Kai, atrodytų, jau turima daug įrankių kovoti su COVID-19 pandemija, onkologinių pacientų bėdos nesibaigia.

Įpareigojus gyventojus dėvėti tik medicinines veido kaukes arba respiratorius dalis gyventojų sujudo, kad tegu jų tokiu atveju valdžia padalina nemokamai. Teisininkai sutinka, kad to reikalauti prielaidų yra, o savivalda savo ruožtu tikina spręsianti visas problemas ir žmogus be kaukės tikrai neliks.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei pajutus lengvus peršalimo simptomus, buvo atliktas PGR testas. Testo atsakymas buvo teigiamas, rašoma VRM pranešime.  Ministrė izoliavosi ir dirba nuotoliniu būdu. Ministerijos darbas vyksta įprastai, nes daugiau nei 90 proc. ministerijos darbuotojų yra imunizuoti. Pati ministrė yra pasiskiepijusi abiem vakcinos dozėmis.

Apgultis pas šeimos gydytojus nesiliauja – gyventojai atakuoja poliklinikas tiek dėl ūmių peršalimo ligų ar lėtinių bėdų, tiek dėl „atleidimo“ nuo skiepų. Nors pastarieji neretai lieka „nieko nepešę“, šeimos gydytojai pastebi, kad dalis gyventojų nesiskiepija ir dėl socialinių priežasčių – bijo sunegalavus pasiimti nedarbingumą ar tiesiog nemoka užsiregistruoti skiepams.  Greitai pas gydytojus nepatenkantiems ar net sunkiai į registratūrą prisiskambinantiems pacientams stebėtis nereikėtų.

Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas teigia, kad Lietuvos pareigūnai yra aukščiausioje parengtyje ir yra pasiruošę reaguoti į bet kokį įvykių scenarijų pasienyje. Visgi, anot jo, neįmanoma pasakyti, nei kiek tiksliai migrantų yra Baltarusijos pusėje, nei kada situacija gali paaštrėti.

Didžiausia valdančiosios koalicijos grandis Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ieško alternatyvų ir palaikymo opozicijoje, nors tai nėra tiesiogiai susiję su ketvirtadienį įvykusiu balsavimu, kai buvo atmestas Laisvės partijos siūlomas mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimo savo reikmėms dekriminalizavimas. Ši mintis konservatoriams brendo jau anksčiau.

Šiuo metu Lietuvoje skurstantiems, negalintiems susirasti darbo žmonėms mokamos išmokos. Tačiau jas gaunantys žmonės yra įpareigoti vis atnaujinti savo duomenis apie finansinę padėtį, ieškoti darbo ar persikvalifikuoti. Tuo metu vis dažniau kai kuriose šalyse bazinės išmokos mokamos be jokių reikalavimų ar įpareigojimų jų gavėjams. Lietuvoje, anot ekonomistų, toks išmokų modelis neveiktų, vietoje to jie siūlo didinti nedarbo išmoką.

Nors epidemiologiniame šalies žemėlapyje ir įžvelgiama pozityvių ženklų dėl pandemijos pagreičio lėtėjimo, vis garsiau prabylama apie trečio karantino neišvengiamybę. Anot ministro Arūno Dulkio, jo gali prireikti saugant sveikatos sistemą. Ekspertai gi visko juodomis spalvomis dažyti neskuba ir viltis deda į vakcinacijos spartinimą. Nors prieš metus antrasis visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas esant kelis kartus mažesniems sergamumo rodikliams, su dar vienu visuotiniu užsidarymu neskubama.

Keli tūkstančiai migrantų iš Artimųjų Rytų lydimi baltarusių pareigūnų atžygiavo prie Lenkijos sienos ties Kuznicos miesteliu, maždaug apie 60 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kadangi panaši situacija gali pasikartoti prie mūsų sienų, Lietuvoje skelbiama nepaprastoji padėtis.

Nepriklausomų ekspertų patariamojoje taryba (NEPT) antradienį pristatė priimtas rekomendacijas Vyriausybei dėl COVID-19 ligos valdymo. Nutarta leisti revakcinuotis ir po 4 mėnesių nuo paskutinės skiepo dozės, neturint antikūnų – dar anksčiau, praėjus vos 28 d. Žadama, kad šie sprendimai turėtų įsigalioti kitos savaitės pradžioje. Kaip pranešė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja prof.

Seime bręsta bandymas nuversti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį iš posto. Tiesa, Lietuvos politinė istorija rodo, kad bandymas pakeisti ministrą interpeliacijos keliu dar niekada nebuvo vaisingas. Vis dėlto opozicija svarsto mėginti šį kelią ir taip, jų žodžiais, bent simboliškai parodyti ministrui, kad ne viskas yra gerai.

Per pastaruosius 30 metų Lietuva padarė tokią ekonominę pažangą, kad ekonomistai tai vadina stebuklu. Ir nors dar atsiliekame nuo Estijos, kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas lenkiame kartais. Tarp jų ir Rusiją, kuriai, pastarąjį dešimtmetį patyrusiai stagnaciją, ekonomistai didelio proveržio nežada ir ateityje. Prieš 30 metų, 1991 m. gruodį, žlugo Sovietų Sąjunga. Raudona komunistinė vėliava su kūju ir pjautuvu Kremliuje buvo nuleista.

Valdantieji garsiai kalba apie vertybėmis grįsta užsienio politiką. Vienas ryškiausių naujos Lietuvos krypties momentų – draugystė su Taivanu ir iš to kylantys pykčiai su Kinija. Konservatoriai tikina, kad Kinijos rinka Lietuvai yra užsivėrusi, o mes – per maži ir neįdomūs Pekinui, tad stiprėjantys ryšiai su Taivanu gali atverti naujas milžiniškas galimybes. Tuo metu opozicija tvirtina, kad „viščiukus“ skaičiuoti dar anksti, o pašliję santykiai su Kinija jau atnešė žalos.

Valdančiosios koalicijos ir prezidento Gitano Nausėdos įtemptų santykių istorijos epicentre – mokamas darbuotojų testavimas. Prezidentas vetavo pataisas, kuriomis finansinė testavimo našta būtų permesta ant skiepytis atsisakančių dirbančiųjų, tačiau valdantieji telkia balsus, kad pasipriešintų G. Nausėdos valiai. Valdantiesiems šalies vadovo argumentai kelia klausimą, o štai opozicija stoja į G. Nausėdos pusę.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė nesupranta, kaip Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytas 4 darbo dienų savaitės modelis pasitarnaus viešajame sektoriuje dirbančioms mamoms ar tėčiams su mažais vaikais, jei niekas nesprendžia vaikų darželių vietų trūkumo klausimo.

Sovietų okupacijos žala Lietuvai praktiškai neišmatuojama, ypač jei įvertinsime ir dvasinius praradimus. Tai buvo ne tik okupacija, tai buvo visos visuomenės mąstysenos transformacija, pakeitusi šeimas, vyrų ir moterų santykius, užkrovusi neproporcingai didelę naštą moterims, kurios buvo priverstos pilnai darbo dienai išeiti į darbą ir dažnai negavo jokios valstybės ar savo sutuoktinio pagalbos, kai reikdavo tvarkytis su vaikais, buitimi bei medžioti maisto produktus pustuštėse sovietinėse pardu...

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja kardinalią vidurinio ugdymo sistemos pertvarką. Nors planuojama sumažinti brandos egzaminų reikšmę, moksleivių lauks daug daugiau privalomų atsiskaitymų. Brandos atestate nuguls ne tik egzaminų rezultatai, bet ir privalomo brandos darbo ir savarankiškos pilietinės ar socialinės veiklos įvertinimas. Ir nors moksleivių pažanga bus tikrinama dažniau, ministerija ketina didesnį dėmesį skirti ir pagalbai nepažangiems mokiniams.

Valdančioji dauguma yra pristačiusi siūlymą naujai indeksuoti senatvės pensijas – būtų didinama apskaitos vieneto vertė, kuri turi tiesioginės įtakos individualiosios senatvės pensijos dalies augimui, ir mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį tiek tiems žmonėms, kurie turi 15 metų stažą, tiek tiems, kurių socialinio draudimo stažas siekia 32 metus ir daugiau.

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) jau pranešus apie 5–11 m. vaikų skiepijimą nuo COVID-19 gydytojai tikina, kad tik kelių mėnesių klausimas, kai tam žalia šviesa bus uždegta ir Lietuvoje. Konstatuojama, kad sergančių COVID-19 vaikų srautai akivaizdžiai auga, o dalis jų neišvengia ir gydymo reanimacijoje. Tiesa, gydytojus stebina ir pačių tėvų elgesys, kai ramiai su pramogauja mažamečiais žmonių pilnose vietose.

Užimtumo tarnyboje registruota daugybė bedarbių, nors darbdaviai per mėnesį registravo apie 66 tūkst. laisvų darbo vietų. Negalėdami rasti darbuotojų darbdaviai piktinasi neva tingiais lietuviais ir ragina valdžią mažinti išmokas, bet tai – supaprastintas požiūris, mano Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. „Aš manau, kad tai primityvus atsakymas. Visa laiką norisi apkaltinti tai, kas lengviausiai matoma, bet žmogus, prieš patekdamas į tokią situaciją, nežinojo, ką gaus.

Visuomenės nuomonė dėl prezidento Gitano Nausėdos sugebėjimo atstovauti gyventojų poreikiams, panašu, ženkliai pakito. Sociologų ir politologų teigimu, reitingų lentelėje susiklostė nuo Rolando Pakso apkaltos laikų nematyta situacija, kai šalies vadovas populiarumu nusileidžia kitam politikui. Specialistai svarsto, kad tai susiję ne tik su dažnai aptarinėjamomis G. Nausėdos komunikacijos klaidomis.

Nors pastarosiomis dienomis naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai neperkopė 3 tūkst., specialistai įspėja neapsigauti – tikrasis naujo šuolio mastas gali pasimatyti jau netrukus. Be kita ko, neatmetama, kad be griežtesnių ribojimų greičiausiai išsisukti nepavyks. Nors pandemijos pagreitis, dar prieš ilgąjį savaitgalį buvęs vienaženklis, deja, vėl tapo dviženklis, savaitinė naujų atvejų dinamika atskirose savivaldybėse teikia vilčių – šiuo metu didesnėje šalies dalyje pandemija slopsta.