Čečėnų vadovas, dar kitaip žinomas, Rusijos statytinio vardu, Ramzanas Kadyrovas savo dalinius bando pristatyti kaip Rusijos patriotus, noriai ir efektyviai vykdančius kovines užduotis Ukrainoje. Bet realybė – skaudesnė. Kovotojai verbuojami arba jėga (kaip bausmė už įvairius pažeidimus), arba už pinigus (kai žada, bet dažnai nemoka).
Dažnai šie vyrai yra blogi kariai, bet geri aktoriai ir gali uoliai filmuoti ir publikuoti surežisuotus „Rambo“ stiliaus vaizdo įrašus, tuo pačiu būdami toli nuo tikrosios fronto linijos.
Kadyrovo kariuomenėje kovoję „Insider“ pašnekovai pasakoja, kad kariuomenėje su jais elgiamasi kaip su patrankų mėsa, o norintys dezertyruoti nužudomi arba yra kankinami – pavyzdžiui, į išangę pučiamos poliuretano putos.
Rusijos karinio dalinio štabe nėra tiek filmuotojų, kiek Kadyrovo kariuomenėje. Profesionalūs operatoriai, dirbantys su dvejomis kameromis, kasdien filmuoja „pergalingus“ kadyrovcų reportažus.
Kadyrovo kariai išsiskiria brangia įranga, žiauria išvaizda ir įtaigiais „Akhmat-Sila“ šauksmais. Net ir apšaudytas, kiekvienas kadyrovcas, į kurį buvo nukreipta kamera, privalo kreiptis į savo vadą su patikinimu, kad jo įsakymas bus įvykdytas.
Dėl begalinės meilės socialinei medijai jie yra pravardžiuojamu „tik-tok kariuomene“. Dauguma vaizdo įrašų, kuriuose matome kadyrovcus, yra surežisuoti, kariai ten šaudo į tuščio daugiaaukščio namo langus, arba į geležinkelio bėgius, arba „gelbėja“ civilius iš rūsio, į kurį patys juos nuvarė.
Kadyrovo samdiniai nemoka gerai kovoti karo lauke. Jie neturi nei sunkiosios technikos, nei artilerijos, o ką jau kalbėti apie aviaciją, todėl jiems belieka siausti jau okupuotose teritorijose, terorizuoti civilius.
Neseniai nuskambėjusi istorija apie sadistą Mongušą iš bataliono „Achmat“, kuris kameroje kankino kalinį ukrainietį, yra tik vienas pavyzdys, realybėje kadyrovcai dalyvavo daugelyje karo nusikaltimų, pavyzdžiui, žudynėse Bučoje.
Būdami visiškai nepasiruošę tikram karui, jie patys dažnai patiria didelių nuostolių, pavyzdžiui, pirmosiomis invazijos į Ukrainą dienomis jų koloną užpuolė Bayraktaras, antskrydžio metu žuvo dešimtys čečėnų samdinių.
Kadyrovcų „pasiekimus“ transliuoja ir vietinė Čečėnijos televizija, juos filmuoja visa komanda operatorių iš šios televizijos. Internete galite rasti daugybę perimtų Čečėnijos vadovo telefono skambučių.
Taigi Čečėnijos informacijos ministro Achmedo Dudajevo (Vladislavo Surkovo pusbrolio) ir Rusijos specialiųjų pajėgų universiteto spaudos sekretoriaus Nurido Epievo telefoninio pokalbio garso įraše girdėti, kad jie planuoja apgauti žurnalistus ir pasakoti, kaip „paėmė miestą“.
Rusijos pusė visada skeptiškai žiūrėjo į kadyrovcų kovinį pasirengimą. Taip, pavyzdžiui, pasisakė nepripažintos „Donecko respublikos“ Vidaus reikalų ministerijos bataliono „Vostok“ vadas Aleksandras Chodakovskis.
Jis ne tik blogai įvertino kadyrovcų veiksmus, bet ir teigė, kad jie tinkami tik antrojo ir trečiojo ešelono operacijoms, o būtent okupuotų teritorijų valymui ir dokumentų tikrinimui. Po Chodakovskio pareiškimo su juo susitiko Valstybės Dūmos deputatas ir R. Kadyrovo pusbrolis Adomas Delimkhanovas.
Chodakovskiui pasisekė ir jis nebuvo priverstas viešai atsiprašyti Čečėnijos vadovo. Bet jis buvo priverstas pasiaiškinti.
„Bataliono vadas pasiaiškino neatsargiais žodžiais apie čečėnų kovotojus, dalyvaujančius specialioje operacijoje Ukrainoje. Pasirodo, savo prielaidas jis kūrė remdamasis klaidinga informacija. Tačiau dabar, pamatęs mūsų kovotojus mūšyje, Aleksandras [Chodakovskis] buvo asmeniškai įsitikinęs aukštu jų profesionalumu“, – savo kanale „Telegram“ rašė pats Kadyrovas.
Igoris Girkinas (Strelkovas), vienas iš tų, kurie 2014 metais pradėjo karą Donbase vis dar atvirai kritikuoja kadyrovcus. Jis reguliariai ir atmestinai kalba apie tai, kaip „smarkiai“ kariauja kadyrovcai.
Viename iš naujausių pareiškimų Girkinas analizuoja vaizdo įrašą, kuriame šaudoma iš granatsvaidžio stovint atviroje vietoje, taip paminat visas atsargumo priemones. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad tikrame mūšyje tikimybė, kad čečėnų kovotojas būtų iškart nušautas, siekė net 70 proc.
Kadyrovcai geriausiai apmokamas kontingentas Čečėnijoje. Valdžia pasiruošusi sumokėti daug pinigų, kad žmonės sutiktų kovoti Ukrainoje.
Nei Pirmame, nei Antrame Čečėnijos kare Ičkerijos valdžia nemokėjo kovotojams, tačiau norinčių kovoti už laisvę buvo daugybė. Skirtingai nei ičkeriečiai, kadyrovcai į mūšį nesiveržia. Ir tik dėl pinigų vyksta į Ukrainą.
Tačiau ne visi gauna ir tai, kas pažadėta. Keli iš Ukrainos grįžę kovotojai paskelbė atvirą vaizdo žinutę, kurioje skundėsi, kad jiems atimtos socialinės pašalpos ir atsisakyta juos gydyti.
Kadyrovas taip pat bando visus įtikinti, kad karas Ukrainoje yra teisingas islamo požiūriu. Taigi Čečėnijos muftijus Salachas Mežijevas ir kai kurie Kadyrovui palankūs teologai pripažino, kad dalyvavimas kare prieš Ukrainą yra džihadas (teisingas karas).
Pats Kadyrovas dažnai sako, kad karas Ukrainoje yra visų musulmonų šventa pareiga ir visi musulmonai turi ten džiugiai žūti (tačiau kažkodėl į karą neišsiuntė nė vieno savo artimojo). Atrodo, kad Čečėnijoje nelabai tiki karo Ukrainoje teisumu, nes po žuvusiųjų nuotraukomis artimieji rašo ne kankiniams būdingus linkėjimus, o prašo visų nuodėmių atleidimo. Pomirtinė epitafija yra labai svarbus momentas musulmonams.
Gyvų kovotojų artimieji prašo jų nerizikuoti gyvybe. Jie sako, kad tai „ne mūsų karas ir mums jo nereikėjo“. Atsakydami kadyrovcai noriai kalba apie Ukrainos kariuomenę.
Anot jų, ukrainiečiai labai atkakliai kovoja ir net neleidžia jiems ilsėtis. Be to, visi čečėnų kariškiai sako, kad jie yra kitų Rusijos dalinių užnugaryje.
Pasak vieno iš „The Insider“ šaltinių, Kadyrovo pulko kariams už dalyvavimą karo veiksmuose žadama po 600 000 rublių (9,5 tūkst. eurų) – 300 000 iš Gynybos ministerijos ir dar 300 iš paties Kadyrovo.
Pirmoji dalis – 300 000 rublių – savanoriams išduodama grynaisiais dar prieš išsiuntimą, todėl dalis kovotojų su šiais pinigais vyksta tiesiai į kovos zoną. Už tas pačias lėšas perkama įranga. Pinigai, anot vieno iš pašnekovų, gaunami tiesiai iš Achmato Kadyrovo fondo. Kito saugumo tarnyboms artimo šaltinio teigimu, fondo lėšas papildo verslininkų įmokos ir priverstiniai atskaitymai iš valstybės tarnautojų.
Šaltiniai teigia, kad savanoriai į karą išvežami be jokios dalyvavimo karo veiksmuose patirties, jiems net nereikia tarnauti kariuomenėje. Pasiruošimas trunka savaitę, per tą laiką naujokai turi laiko bendrai pasiaiškinti, kaip šaudyti iš kulkosvaidžio ir užtaisyti dėtuvę. Išduoda tik uniformą, bet apie apsaugą sakoma: „gausi ją mūšyje“.
Pasak šaltinių, kai kurie pasiima neperšaunamas liemenes iš mirusiųjų. Šiuos žodžius patvirtina ir stebėjimai – bataliono „Akhmat“ nuotrauka ir vaizdo įrašas rodo, kad daugelis jų turi „trofėjinę“ įrangą.
Būriai formuojami iš 200 žmonių. Lėktuve praėję vadinamąjį mokymą kadyrovcai siunčiami į Rostovą prie Dono, iš kur autobusais perkeliami į fronto liniją Donbase, o po to jau metami į priešakines linijas arba miestų „valymui“.
Tuos, kurie dezertyravo, įsakė „nunulinti“. Pašnekovai pasakoja, kad kai kuriems atsisakiusiems kautis į išangę buvo pučiamos poliuretano putos. Už kiekvieną nužudytą ar į nelaisvę paimtą ukrainietį Kadyrovo kovotojams turėjo būti skiriama premija, tačiau realiai, šaltinių teigimu, šių pinigų niekas negavo.
Ta pati situacija ir su premijomis už traumas – žadėti 3 milijonai rublių (48 tūkst. eurų), bet iš tikrųjų jų niekas negauna. Dažniausiai sužeistieji tiesiog sutvarstomi ir grąžinami atgal į frontą, o atsisakius gresia bausmė.
Įvairiais skaičiavimais yra apie 18-20 tūkstančių, kadyrovcų, tačiau tik labai maža dalis jų nukeliavo į Ukrainą. Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, nuo kovo iki gegužės pabaigos buvo išsiųsta 2500 Čečėnijoje užverbuotų samdinių.
Tuo pačiu metu, anot „The Insider“, jei iš pradžių pirmieji būriai buvo suformuoti iš čečėnų, tai nuo balandžio mėnesio juose galima rasti visų Rusijos regionų gyventojų – nuo Maskvos iki Kalmukijos.
Dabar Čečėnijoje bet kuris jaunuolis gali būti išsiųstas tarnauti per kelias dienas. Užtenka būti pagautam neblaiviam prie vairo. Atsisakymo atveju grasinama fiziniu smurtu.
Savanorių verbavimas vyksta ir tarp kalinių. „The Insider“ žino atvejį, kai buvęs kovotojas buvo priverstas kariauti, nes grasinta jo šeimai.
Čečėnų tinklaraštininkai teigia,kad dažnai kariai priverstinai siunčiami į karą su Ukraina. Ir jie domisi, kaip kirsti fronto liniją ir pasiduoti ukrainiečiams.
Kol kas žinomas vienintelis oficialiai patvirtintas kadyrovco paėmimo į nelaisvę faktas. Tardymo vaizdo įraše čečėnų kariškiai gailisi dėl savo veiksmų ir kalba apie dekadentiškas kolegų karių nuotaikas.
Tačiau, pasak kai kurių ekspertų, čečėnų kariškių paėmimo į nelaisvę atvejų yra kur kas daugiau, jie tiesiog nėra reklamuojami. Galbūt todėl, kad kadyrovcai yra vertingas mainų objektas, o Kadyrovas yra pasirengęs už savo kalinius atiduoti kelis kartus daugiau į nelaisvę paimtų ukrainiečių karių. Tačiau tokie Ukrainai naudingi mainai vyksta tik neoficialiu lygiu.
Ramzanas Kadyrovas, būdamas Čečėnijos vadovu, fiziškai pašalino daugelį savo asmeninių priešų ir kritikų. Jis neatleidžia išdavystės. Dabar Kadyrovas pakeitė taktiką ir tiesiog siunčia kaltuosius kovoti prieš Ukrainą. Kovo pabaigoje Kadyrovas į Ukrainą išsiuntė Apti Alaudinovą, buvusį Čečėnijos Respublikos vidaus reikalų ministro pavaduotoją.
Buvęs policininkas prieš keletą metų buvo atleistas iš darbo ir pašalintas iš Kadyrovo vidinio rato. Jis buvo apkaltintas dalyvavimu sąmoksle arba simpatizavimu prieš Kadyrovą nusiteikusiems sąmokslininkams.
Vykdant šią bylą buvo sulaikytas ir Arguno miesto meras Movskaras Temirbajevas. Praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo paleistas iš neoficialios įkalinimo kolonijos, Temirbajevas su automobiliu įkrito į bedugnę.
Apti Alaudinovas atsipirko nedideliu išgąsčiu ir dabar turi užsitarnauti atleidimą Ukrainoje. Prieš kelis metus buvęs imamas Magomedas Chitanajevas, Čečėnijoje išgarsėjęs radikaliais pamokslais prieš Kadyrovo priešus, taip pat tapo nebereikalingas.
Anot opozicijos tinklaraštininko Khasano Chalitovo, Khiitanajevas taip pat buvo išsiųstas į Ukrainą ir netrukus pateko į nelaisvę.
Taigi, karas Ukrainoje Kadyrovui tapo ne tik proga parodyti jėgą ir reikšmę Kremliui, bet ir būdu sustiprinti savo valdžią respublikoje.
