Praėjusį sekmadienį 2011 m. Osamą bin Ladeną „Al Qaeda“ emyro pareigose pakeitęs vyras pagaliau sutiko savo likimą, stovėdamas saugaus namo balkone Afganistano sostinėje Kabule. Į balkoną pataikė dvi „Hellfire“ raketos. Pasak JAV prezidento Joe Bideno, kuris pirmadienio vakarą per televiziją paskelbė apie sėkmingą smūgį, civilių aukų nebuvo.
Jungtinėms Valstijoms Zawahiri nužudymas užbaigia svarbų skyrių kavoje su terorizmu. Iki šiol buvo ieškomi ir baudžiami tie, kurie buvo laikomi atsakingais už Rugsėjo 11-osios išpuolius.
Ir tai, kad Zawahiri buvo Kabule, ir kad JAV žvalgyba ten jį rado, atgaivina ilgai verdančius debatus apie JAV sprendimą išvesti pajėgas iš Afganistano. O taip pat nesibaigainčius debatus, kaip elgtis su Talibano režimu.
O štai „Al Qaedai“ Zawahiri mirtis trumpalaikis, nors ir skaudus iššūkis, susijęs su paveldėjimu. Bet organizacija turi ir ilgalaikių iššūkių, o jie susiję su daugybę vidinių įtampų ir prieštaravimų, slegiančių teroristus daugelį metų.
Daktaras Džihadas
Gimęs 1951 m. už Kairo, Zawahiri kilęs iš turtingos ir garbingos egiptiečių šeimos. Jo tėvas Muhamedas buvo chirurgas, o jaunasis Zawahiri sekė jo pėdomis ir 1974 m. Kairo universitete baigė medicinos studijas.
Tačiau tikrasis jo pašaukimas buvo džihadas, kurį įkūnijo ginkluota kova. Pirmiausia jis pyko ant Egipto, valstybės, kurios valdovai, jo manymu, atsisakė įvesti šariatą ir palaikė draugiškus santykius su tokiomis valstybėmis, kaip Izraelis.
Ši ideologija nulėmė Egipto prezidento Anwaro al-Sadat nužudymą 1981 m., įvykį, į kurį Zawahiri buvo įtrauktas, bet jokio realaus vaidmens neatliko.
Praleidęs maždaug ketverius metus kalėjime, kur buvo kankinamas ir priverstas liudyti prieš kolegas džihadistus, Zawahiri devintojo dešimtmečio pabaigoje tapo Egipto islamo džihado (EIJ), taip pat žinomo kaip egiptiečių organizacijos Jihad Group, lyderiu. Jis gyveno tremtyje ir siekė nuversti Egipto vyriausybę.
Dešimtajame dešimtmetyje Zawahiri rado prieglobstį Afganistane ir priartėjo prie bin Ladeno, galiausiai sujungdamas savo organizaciją su turtingojo Saudo Arabijos piliečio organizacija. Oficialus susijungimas įvyko 2001 m. birželį, prieš pat Rugsėjo 11-osios išpuolius, ir buvo pavadintas Qaedat al-Jihad, kuris vis dar yra oficialus „Al Qaeda“ pavadinimas.
Afganistane Zawahiri atmetė savo regioninio džihado strategiją ir pasisakė už bin Ladeno vykdomą pasaulinę kovą. O tos kovos esmė – JAV ir Vakarų puolimas, nes tik nugalėjus Vakarus bus galima vykdyti revoliucijas musulmonų pasaulyje.
Tik smogus JAV ir išstūmus jos karinę bei diplomatinę galią iš regiono, bus įmanoma pasiekti norimus pokyčius namuose, manė džihadistai.
Ši koncepcija buvo Rugsėjo 11-osios išpuolių pagrindas ir tebėra „Al Qaeda“ šūkis, nors pastaruosius 20 metų grupei nepavyko sėkmingai įgyvendinti šios strategijos, įskaitant ir vadovaujant Zawahiri.
Zawahiri bus prisimenamas dėl daugelio dalykų, įskaitant daugybę ideologinių tekstų ir keletą didelių istorijos ir religijos temų. Jis parašė 500 puslapių atsiminimus pavadinimu „Riteriai po pranašo vėliava“ ir naujesnę 850 puslapių knygą apie islamo politikos teoriją ir Vakarų misionierių pastangų Artimuosiuose Rytuose istoriją.
Jis taip pat palieka nemažą kalbų ir paskaitų kolekciją, viso šimtus valandų vaizdo įrašų. Visgi jis nebuvo ypač iškalbingas.
Iš tiesų, Zawahiri stulbinamai trūko charizmos, o jo pasisakymai – ilgi, sunkūs, pasikartojantys – tikriausiai labiau pakenkė jo reputacijai, nei ją sustiprino.
Zawahiri buvo toks produktyvus, kad kyla klausimas, kaip jis turėjo laiko tvarkyti pasaulinės teroristinės organizacijos reikalus?
Kai Zawahiri pradėjo vadovauti „Al Qaedai“ po bin Ladeno mirties 2011 m., jis buvo neginčijamas pasaulinio džihado judėjimo lyderis. Bet šlovė išnyko ir jau 2014 m. pabaigoje to nebebuvo, o šiandien ISIS išlaiko daug stipresnį džihadistų prekės ženklą – tokį rezultatą nenorėdamas padėjo pasiekti Zawahiri.
2013 metų viduryje Zawahiri ėmėsi spręsti ginčą tarp dviejų konkuruojančių pavaldinių Irake ir Sirijoje. Baghdadi paskelbė apie jo vadovaujamos „Al Qaeda“ atšakos – Irako islamo valstybės – išplėtimą į Siriją, įkurdamas tai, ką jis vadino Irako islamo valstybe ir al-Sham. Tačiau Sirijos „Al Qaeda“ filialo, vadinamo Jabhat al-Nusra, lyderis atmetė numanomą įsibrovimą ir viešai ragino Zawahiri įsikišti.
Laiške, kurį 2013 m. gavo ir paskelbė „Al Jazeera“, Zawahiri įsakė Baghdadi apriboti savo veiklą Irake. Tačiau Baghdadi priešinosi, teigdamas, kad šis įsakymas prieštarauja šariatui. Neilgai trukus ISIS paskelbs, kad Zawahiri ir „Al Qaeda“ nukrypo nuo tikrojo džihadistų kelio.
Po metų ISIS pasiskelbė naujuoju kalifatu. Organizacija užgrobė didžiuosius miestus ir didžiulius plotus Irake bei Sirijoje ir patraukė pasaulio dėmesį. ISIS netrūko ir džihadistų simpatijų visame pasaulyje, tūkstančiai jų keliavo į regioną, kad prisijungtų prie grupės.
Po dvejų metų „Al Qaeda“ Sirijos atšaka, pat paliko organizaciją, siekdama didesnio vaidmens Sirijos maište prieš Basharo al Assado režimą Damaske.
Siekdami patenkinti platesnę auditoriją ir nuraminti naujus sąjungininkus, jos lyderiai atsisakė ištikimybės priesaikos, duotos Zawahiri, kuris garsiai ir viešai skundėsi dėl šios išdavystės.
Kaip tik taip, „Al Qaeda“ prarado savo aktualumą arabų pasaulyje. Zawahiri valdžia du kartus buvo užginčyta ir du kartus jis pralaimėjo. Organizacijos nuosmukį didino ir daugybė aukšto rango veikėjų, žuvusių Sirijoje ir Irake.
Žinoma, ISIS tuo metu taip pat ne viskas klostėsi gerai. Iki 2019-ųjų kalifatas prarado savo teritorijų Irake ir Sirijoje kontrolę, o tų pačių metų spalį JAV pajėgos nukovė Bagdadį. Šių metų vasarį jie pašalino ir jo įpėdinį.
Saugus prieglobstis?
Tiesa, Zawahiri kadencija teroro organizacijoje nebuvo vien tik sumaištis. Jam vadovaujant, „Al Qaeda“ franšizės Šiaurės Afrikoje, Somalyje ir Jemene atsispyrė ISIS vilionėms ir liko lojalūs, o Pietų Azijoje ir Malyje susikūrė naujos atšakos, pastaroji buvo ypač aktyvi. Tuo pat metu organizacijos reikšmė menko, senieji vadai mirė arba slapstėsi.
Zawahiri nepasiekė ir savo pagrindinio tikslo – užpulti JAV. Pasak teroristus tyrinėjančių mokslininkų, „Al Qaeda“ vadovybė nesurengė jokio sėkmingo išpuolio prieš JAV nuo rugsėjo 11 d., o paskutinis sėkmingas tarptautinio terorizmo aktas įvyko 2002 m. Mombasoje, Kenijoje – tai buvo operacija, suplanuota anksčiau nei išpuoliai prieš JAV. Visgi akimirka atrodė, kad Talibano grįžimas į valdžią Afganistane 2021 m. rugpjūtį gali pakeisti „Al Qaeda“ likimą.
„Al Qaeda“ gyrė Talibano valdžios atkūrimą kaip dramatišką pergalę pasaulinio džihado labui, ir daugelis nerimauja, kad Talibanas suteiks erdvę grupuotei konsoliduotis ir atsistatyti. Šis nerimas tikrai pagrįstas, nors grupės ryšiai su Talibanu yra sudėtingi.
Kaip neseniai pranešė Pentagonas: „Nors „Al Qaeda“ lyderiai palaiko ilgalaikius santykius su aukšto rango Talibano lyderiais, grupė turi ribotas galimybes keliauti ir treniruotis Afganistane ir greičiausiai yra apribota dėl Talibano pastangų pasiekti tarptautinį teisėtumą. Pentagono teigimu, šie apribojimai gali baigtis „per ateinančius 12–24 mėnesius“, tačiau jie atspindi faktą, kad nors grupių interesai dažnai sutampa, jie nėra tapatūs.
„Al Qaeda“ siekia sugriauti tarptautinę sistemą; Talibanas siekia prie jos prisijungti. Vienas iš paskutinių Zawahiri vaizdo įrašų buvo menkai užslėpta Talibano kritika dėl siekio atstovauti Afganistanui Jungtinėse Tautose – organizacijoje, kuri, jo nuomone, atstovauja pasaulinei netikėjimo sistemai, kurią reikia sunaikinti, o ne prie jos prisijungti.
Al Qaeda santykiuose su Talibanu jau seniai tvyrojo nepasitikėjimo jausmas. Dokumentai, rasti ten, kur 2011 m. JAV nužudė bin Ladeną, rodo, kad jis buvo susirūpinęs dėl Talibano vadovybės, kuri, jo nuomone, yra padalinta į pamaldžių tikinčiųjų stovyklą ir veidmainišką grupuotę, vykdančią Pakistano žvalgybos reikalus.
Tai atkartojo ir kitų arabų džihadistų susirūpinimą: pavyzdžiui, 1990-ųjų pabaigoje Sirijos džihadistų strategas Abu Musabas al-Suri skundėsi, kad Talibano vadovybė nenori turėti nieko bendra su pasauliniu džihadu ir siekia tik sukurti Afganistane savo valstybę, panašią į Saudo Arabiją.
ISIS vadovybė užėmė agresyvesnę poziciją, teigdama, kad antidžihadistinė Talibano dalis dabar yra tvirtai kontroliuojama. Nuo tada, kai buvo paskelbta apie Zawahiri mirtį, ISIS šalininkai internete iš jo tyčiojosi. Mat jis tikėjo, kad Talibanas jį apsaugos, o nutiko taip, kad talibai ant sidabrinio padėklo jį pateikė amerikiečiams.
Visgi tokie teiginiai yra išpūsti. Talibanas nėra proamerikietiškas judėjimas, o jo vadovybė nenorėjo, kad Zawahiri būtų nužudytas.
Pranešama, kad namas, į kur gyveno Zawahiri, priklausė Talibano vyriausybės vidaus reikalų ministro Sirajuddin Haqqani vyriausiajam padėjėjui, Zawahiri, tikriausiai, buvo ten pakviestas.
Tačiau kažkas iš Talibano, ko gero, buvo labiau suinteresuotas Vašingtono pasiūlyta 25 milijonų dolerių dovana, o ne senstančio džihadistų lyderio apsauga. Tai, kad Zawahiri buvo Talibano kontroliuojamame Afganistane, kelia klausimų dėl Talibano įsipareigojimų neleisti savo teritorijos panaudoti teroristiniams išpuoliams rengti.
Tačiau faktas, kad JAV pajėgos sugebėjo jį nužudyti, verčia abejoti idėja, kad Afganistanas gali būti „Al Qaeda“ atgimimo platforma, net jei Talibanas tai leistų.
Akivaizdu, kad Jungtinės Valstijos vis dar turi akis ir ausis Afganistane ir daug norinčių bendradarbiauti – galbūt net Talibano viduje.
Kas kitas?
Didžiausias iššūkis, su kuriuo artimiausiu metu susidurs „Al Qaeda“ bus „sosto“ paveldėjimas. Kitas eilėje, daugelio analitikų nuomone, yra jaunesnysis egiptiečių kovotojas Saifas al Adelis, gyvenantis Irane. Po jo eina Abd al-Rahmanas al-Maghrebi, Zawahiri marokietis žentas ir „al Qaeda“ žiniasklaidos operacijų vadovas, kuris taip pat yra įsikūręs Irane. Tai, kad abu gyvena Irane – svarbu. Jų buvimas ten apsunkina galimą jų karjeros kilimą. Iranas nėra ta vieta, kurioje „Al Qaeda“ galėtų klestėti.
Galbūt kitas lyderis bus kilęs iš vienos su „Al Qaeda“ susijusių grupių. Remiantis neseniai paskelbta JT ataskaita, po dviejų Irane įsikūrusių lyderių eilėje yra Yazidas Mebrakas Šiaurės Afrikoje ir Ahmedas Diriye Somalyje.
Tačiau Irane Adelis ir Magrebis, ilgai veikę šešėlyje, gali nenorėti užleisti valdžios regioniniams filialams. Taip pat neaišku, ar filialų vadovai būtų suinteresuoti perimti mantiją. Taigi, kas bus toliau su „Al Qaeda“ neaišku.
Mažai tikėtina, kad grupė išsisklaidys, nes šis teroro prekės ženklas vis dar stiprus. Tačiau grupuotė nebegalės ignoruoti problemų, kurios kilo nuo Rugsėjo 11-osios išpuolių: nepatogūs santykiai su Iranu, nepasitikėjimas ir nesuderinamumas su dalimi Talibano bei bendros strategijos nebuvimas tarp valdovų.
Valdyti pasaulinę ideologiškai įsipareigojusių kovotojų organizaciją niekada nebuvo lengva, o dabar tai tapo daug sunkiau.
