Rusija bijo, kad kaliningradiečiai, gyvendami apsupti Europos Sąjungos valstybių, taps mažiau panašūs į savo tautiečius „didžiojoje“ Rusijoje ir – mažiau lojalūs režimui.
Lietuvai įvedus, o vėliau panaikinus draudimą vežti ES sankcionuotas prekes per savo teritoriją link Kaliningrado, Maskva sukruto. Neramina Maskvą ir tai, kad Kaliningradas, jų įsitikinimu, karo tarp NATO ir Rusijos atveju, gali tapti NATO taikiniu.
Gyventojų nuotaikos Kaliningrade taip pat kelia ne mažiau nerimo nei galimi tranzito apribojimai. Mat gyventojų nenoras būti tokiais, kaip likę Rusijos piliečiai, gali tapti rimtesniu ilgalaikiu iššūkiu Kremliaus kontrolei Kaliningrade ir jo gebėjimui išlaikyti rusų tautos vienybę siaučiant regionalistinėms nuotaikoms.
Kaliningradas, o tiksliau – Rytų Prūsija rusų rankose atsidūrė, kai sovietų pajėgos išžudė arba išvijo beveik visus etninius vokiečius iš šių žemių. Stalinas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje aneksavo šį žemės gabalėlį ir pervadino Kaliningradu, perkėlė čia gyventi etninius rusus, baltarusius ir ukrainiečius.
Tačiau net ir sovietmečiu eksklavo gyventojai laikė save išskirtiniais ir, žlugus Sovietų Sąjungai, dažnai buvo identifikuojami kaip unikalūs „Koenigsbergo žmonės“, o ne kaip etniniai rusai ar kitos tautybės gyventojai.
Kai kurie netgi kalbėjo apie tapimą „ketvirtąja Baltijos respublika“ ir įkūrė politinę partiją, norėdami tai įgyvendinti. Atšiauresnius jausmus „didžiajai Rusijai“ Kaliningrade skatina regiono gyventojų dažni vizitai į Lietuvą ir Lenkiją, ES ir NATO nares. Čia gyvenantys žmonės pas kaimynus lankosi dažniau nei Rusijoje. O ir Kaliningrado pareigūnų pastangos skatinti turizmą, neliko nepastebėtos.
Dėl to anksčiau Maskva griežtai ėmėsi priemonių prieš bet kokias separatizmo apraiškas ir ypač prieš nepageidaujamą Vokietijos įtaką.
Na, o dabar taikiniu tapo lietuvių įtaka. Dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje poveikio Kaliningradui ir pastarojo meto Lietuvos žingsnių, siekiant apriboti prekių srautą į eksklavą, Kremliaus veiksmai tapo atšiaurūs.
Pastarąsias kelias savaites Rusijos pareigūnai pradėjo platų puolimą prieš Lietuvos kultūros įstaigas Kaliningrade. Visų pirma, tai yra keršto aktas prieš nesėkmingą Vilniaus bandymą įvesti ES sankcijas. Maskva siekia apriboti Lietuvos įtaką Kaliningradui, kurį daugelis lietuvių vis dar vadina „Mažąja Lietuva“.
2022 m. liepos pabaigoje Rusijos teisingumo ministerijos reikalavimu pareigūnai uždarė Kaliningrado lietuvių kalbos mokytojų asociaciją – ryškiausią regiono lietuvių grupę, kuriai priklauso per 20 000 etninių lietuvių.
Uždarymo priežastys, kurias nurodė ministerija, buvo susijusios su dokumentacijos problemomis ir grupės nesugebėjimu persikelti į kitas patalpas po to, kai 2022 m. sausį jai buvo įsakyta tai padaryti, tačiau politinė motyvacija čia yra akivaizdi.
Asociacija veikia nuo pat įkūrimo 1995 m., ir ji buvo bazė mokytojams, lietuvių aktyvistams ir kitiems, besidomintiems „gerų kaimyninių santykių tarp Rusijos ir Lietuvos tautų stiprinimu“.
Jos nariai yra pasibaisėję, nes rūpinasi savo tauta ir Kaliningradu, ir mano, kad asociacija pasitarnavo abiem tautom vienodai gerai.
Tačiau Rusijos nacionalistai Kaliningrade šiuo žingsniu džiaugiasi. Kaliningrado srities rusų bendruomenei vadovaujantis Maksimas Makarovas, anksčiau susilaukęs dėmesio už kovą su „germanizacija“, teigė, kad asociacijos uždarymas buvo visiškai teisingas ir net pavėluotas, nes ją finansavo Vilnius ir ji neva bandė organizuoti opoziciją Kaliningrade, pasisakė prieš Rusijos „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.
„Telegram“ pranešimuose M. Makarovas asociaciją taip pat pavadino „LGBT organizacija“ ir „Lietuvos specialiųjų tarnybų vyriausiąja struktūra Kaliningrado srities teritorijoje.
Nė vienas iš šių kaltinimų nėra teisingas, tačiau tai yra teiginiai, kurie atspindi oficialų Kremliaus mąstymą, skatina kitus imti reikalus į savo rankas. Šie pareiškimai ragina nacionalistus užsiimti saviveikla.
Pastarosiomis savaitėmis įvyko keletas tokių atvejų. Lietuvių vaikų ansambliui buvo uždrausta keliauti į festivalį Rusijos Federacijoje neva dėl to, kad jis nebuvo pakankamai anksti susitaręs dėl kelionės.
Rusijos švietimo pareigūnai perdavė šias priežastis, nors anksčiau tie patys pareigūnai skatino grupę koncertuoti ir keliauti.
Buvo įvykdyti ir vandalizmo prieš lietuvių statulas ir biustus įvairiose srities vietose vien dėl to, kad jie atstovauja „ne tai tautybei“.
Neaišku, ką toliau darys srities valdžia ir jų sąjungininkai, gindami Kaliningrado „rusiškumą“.
Viena vertus, daugybė su Lietuva susijusių vietų ir organizacijų Kaliningrade gali tapti taikiniais. Tačiau, kita vertus, Lietuvai panaikinus apribojimus kroviniams, gabenamiems geležinkeliu iš Rusijos į Kaliningradą, srities ir Maskvos pareigūnai gali nuspręsti nutraukti šias atakas. Visgi tai yra mažai tikėtinas variantas.
Vietoj to, artimiausiomis dienomis galima laukti dar daugiau oficialių ir neoficialių išpuolių prieš lietuvių grupes Kaliningrade. Mat Kremlius nuogąstauja, kad net folkloro grupės gali pakenkti gyventojų rusiškajai tapatybei ir lojalumui Maskvai.