Redakcija rekomenduoja

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra žmogus, kuris sudėjo galutinius taškus liberalizuojant elektros energijos rinką Lietuvoje, nors už teikiamus įstatymus balsavo visas Seimas – tiek pozicija, tiek opozicija. Tačiau jis teigia, kad jeigu ne tuometinis politikų drebėjimas, jog aktyvesnis atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas padidins elektros energijos kainą 1-2 centais, dabar turėtume pigesnę elektrą.

Trečiadienį Lietuvoje fiksuota rekordinė elektros kaina, valdžia sako, kad aukštos kainos gali laikytis dar dvejus metus. Ekspertai ramina, kad taip toli prognozuoti sunku, elektra 2024 metais gali ir pigti, tačiau pripažįsta, kad artėjanti žiema bus itin sunki. Lietuvoje fiksuojamos rekordinės elektros kainos. Pavyzdžiui, trečiadienį tarp 18–19 val.

Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad šiuo metu visus šiurpinantis elektros energijos kainų šuolis įvyko dėl kvailų europinių taisyklių nustatymo bei komjaunuoliško Lietuvos politikų elgesio, kai smulkmeniškai įgyvendinama viskas, kas tik šauna į galvą Europos Sąjungos politikams. Pastaruosius R. Kuodis vadina „šampaniniais socialistais“, kurie viduje yra gryni liberalai ir kurie savo idėjas susigaudo iš 19 amžiaus pabaigoje vykusių kovų tarp marksizmo bei kapitalizmo.

Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą Zaporižios atominės elektrinės (AE) apšaudymais. Jėgainė yra didžiausia Europoje ir trečia pasaulyje, o jos sprogimo atveju žala būtų dešimt kartų didesnė nei Černobylio avarijos metu. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidės „Sukasi pasaulis“ vedėjai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk aptaria, kiek realus katastrofos Zaporižėje scenarijus.

Premjerė Ingrida Šimonytė šalį valdo sunkiu metu, bet kritikos sulaukia ne tik dėl vienokių ar kitokių sprendimų, o ir dėl išvaizdos, rūbų pasirinkimo. Pasak premjerės, jei ji būtų vyras, tam tikros kritikos, matyt, nesulauktų. Visgi tai, kaip atrodo galinga politikė moteris – svarbu. Tai, pasak įvaizdžio specialistų, siunčia ne vieną žinią rinkėjams ir politinei bendruomenei.

Kovo pradžioje Rusijoje buvo priimtas vadinamasis „klastočių įstatymas“. Už neva melagingos informacijos apie Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų veiksmų paskleidimą gresia iki 15 metų nelaisvės. Rusijoje gana oficialiai įvesta karinė cenzūra. Istoriškai karinių paslapčių saugojimo pretekstu cenzūra atlieka propagandines užduotis – draudžia nuomonių įvairovę. Rusijoje ji pirmą kartą buvo įvesta 1807 m., per karą su Napoleono Prancūzija, rašo The Insider.

Buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas sako, kad Rusijoje yra demokratijos daigų, tačiau baimė stabdo pokyčius šioje šalyje. Visgi, anot diplomato, gudri Rusijos prezidento Vladimiro Putino politika apgavo didžiuosius šalies miestus, tad jų gyventojai iki galo nežino realios situacijos Ukrainoje. Tačiau, R. Motuzo teigimu, baisiausia, kad dalis rusų pateisina žiaurumus Ukrainoje vedini didžiavalstybiškumo jausmo.

Česlovas Juršėnas visiems draugams, kolegoms, oponentams bei konkurentams buvo ir yra žinomas kaip besišypsantis, malonus ir labai gudrus žmogus. Kai tik gali, politikos mohikanas stengiasi papirkti malonia elgsena, bet už nosies jo nepavedžiosi. Nei tada, nei dabar. Būdamas politikos viršūnėje Č. Juršėnas garsėjo savo šaržų kolekcija. Šiuo pomėgiu tarsi demonstravo, kad nesibaimina nei pašaipų, nei kritikos.

Ayman al-Zawahiri buvo išmokęs slapstytis ir išgyventi, iki tos akimirkos, kai jį, stovintį balkone nutykojo JAV dronai. 20 metų trukęs kitų džihadistų lyderių, įskaitant Osamą bin Ladeną ir Abu Bakrą al-Baghdadi paradas visiems baigėsi vienodai.

Čečėnų kovotojai, dar kitaip žinomi kadyrovcų vardu, tapo žinomiausiais žiniasklaidos veikėjais Ukrainos karo fone. Tiesa, kai kurie ne savo noru, kaip, kad kadyrovcas, kameroje kankinęs ukrainietį kalinį, o kai kurie gana sąmoningai, pavyzdžiui, Ruslanas Gerejemevas, Boriso Nemcovo nužudymo bendrininkas dabar siaučiantis Ukrainoje ir tai viešinantis socialiniuose tinkluose, rašo The Insider.

Birželio mėnesį vykusiame NATO viršūnių susitikime Madride Šiaurės Atlanto sutarties organizacija sutiko patvirtinti Baltijos šalių gynybos planą, sutvirtinantį tai, kas iki šiol buvo labiau trikdymas nei rimtas kovinis pajėgumas. Deja, šio įsipareigojimo realybėje yra mažiau, nei atrodo.

Vasara, o ypač ilgieji savaitgaliai daug ką traukia pabūti gamtoje, tačiau noras paiškylauti kartais gali baigtis ir priėmimo skyriuje. Gydytojai neslepia, kad didžiausiu kaltininku čia tampa nesaikingai vartojamas alkoholis.

Nepriklausomo elektros tiekėjo „Perlas Energija“ istorija parodė, kad elektros rinkos liberalizavimo procesas turi silpnų vietų. Politikai kalba, kad pats sprendimas yra naudingas, tiesiog nesužiūrėtas jo įgyvendinimas. Valdantieji tikina, kad gyventojai jau netrukus pajus liberalizacijos naudą. Tuo metu opozicija tvirtina, kad už energetikos ministras nesužiūrėjo šios situacijos, o Vyriausybė gyventojams turėtų kompensuoti per dideles elektros kainas.

Šimtai tūkstančių lietuvių kasmet pažeidžia kelių eismo taisykles. Dažniausias pažeidimas – greičio viršijimas. Palyginti su kai kuriomis Europos šalimis, atsakomybė už tokius pažeidimus nėra pati didžiausia. Be to, kai kurie pažeidėjai iš viso išsisuka. Taigi, ar nereikėtų didinti atsakomybės už greičio viršijimą Lietuvos keliuose? Kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje fiksuota per 482 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidėjų – 11,6 proc.

Vyriausybėje tarp užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio vyksta neformali kova. Viskas prasidėjo dar tada, kai Vyriausybė vos negriuvo dėl laiku nepritaikytų amerikietiškų sankcijų Baltarusijos trąšų gigantui „Belaruskalij“, bet atsinaujino dabartinėse diskusijose dėl prekių tranzito tarp Rusijos ir Kaliningrado. „Truputį vyksta. Vyksta kartas nuo karto“, – apie trintį tarp dviejų ministrų sako vienas valdančiosios koalicijos atstovas.

M. Drobiazko ir P. Vanago pasirodymo Sočyje skandalas, kuris gali baigtis kiek netikėtai, kai rusai sužinos, kad lietuviai pasmerkė karą Ukrainoje. Rusai taip pat dar nėra informuoti, bet neišvengiamai sužinos, kad Vakarų sankcijos veikia ir veikia labai stipriai. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė kratų Trumpo namuose ir Alexo Joneso įspūdingą baudą už blėnių tiražavimą.

Baigėsi rinkimai – tegyvuoja rinkimai. Kartais taip atrodo, žiūrint į mūsų politikų veiksmus. Bijoma imtis ryžtingesnių, daugiau diskusijų ar prieštaravimų sukeliančių klausimų. Nes nukentės reitingai, nes sumažės galimybė laimėti rinkimus. Tuo metu Ukrainoje vykstantis karas, atrodo, netrukdo jos lyderiams palaikyti to, kam pritaria tikrai ne didžioji visuomenės dalis.

Kai vilnietės Editos mama susirgo Alzheimerio liga, šeima kurį laiką vertėsi gavusi socialinių darbuotojų padėjėjų paslaugas namuose kelis kartus per savaitę. Tai buvo šis tas, bet situacijai vis blogėjant tapo akivaizdu – reikia apgyvendinti mamą globos namuose, kur ji galėtų gauti ir medicinines, ir socialines paslaugas. Taip prasidėjo epopėja, kuri truko daugiau nei 6 mėnesius ir kainavo nemažai nervų.

Nuo 2022 m. pavasario Rusijos visuomenę persmelkė nauja siaubinga jėga. Aktyvistai, protestavę prieš „specialiąją operaciją“ Ukrainoje, labai greitai pakliuvo į kalėjimus.

Trumpo sugrįžimas 2024 m. „išspręstų visas Rusijos problemas“ ir nors Rusija gali blefuoti su savo naujuoju puolimu, Vakarų sanglaudai labai svarbu, kad Ukraina susigrąžintų savo pietus, ypač jei Donaldas Trumpas sugrįžtų, sako politologas Francis Fukuyama, rašo „Deuche Welle“. Francis Fukuyama geriausiai žinomas dėl savo knygos „Istorijos pabaiga ir paskutinis žmogus“, kurioje jis teigia, kad liberalioji demokratija ir laisvosios rinkos kapitalizmas yra galutinis visuomenės evoliucij...

Istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Tomas Čelkis sako, kad senosios sienos ir teritorijos, kurios dabar vėl atgyja politiniuose debatuose ir karo lauke, anuomet buvo kur kas mažiau apibrėžtos, o teritorijų vertę lėmė ne žemė, o žmonės. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) Vytauto laikais buvo nuo jūros iki jūros, bet suvokti valstybės mastą bei jos valdymo modelį nebuvo lengva net pačiam didžiajam kunigaikščiui.

Nuo 1991 m., kai Sovietų Sąjunga subyrėjo ir Kaliningradas tapo eksklavu, kurį nuo Rusijos Federacijos atskyrė Lenkija ir Lietuva, Maskvą neramina du aspektai: transporto ryšiai tarp Kaliningrado ir Rusijos, ir Kaliningrado gyventojų nuomonė apie savo kaimynus, rašo Jamestown Foundation.  Rusija bijo, kad kaliningradiečiai, gyvendami apsupti Europos Sąjungos valstybių, taps mažiau panašūs į savo tautiečius „didžiojoje“ Rusijoje ir – mažiau lojalūs režimui.

Karinė invazija Ukrainoje ne tik sukrėtė visuomenę, bet ir privertė apsvarstyti pasiruošimą tokioms ekstremalios situacijoms visose srityse. Vienas pirmųjų apie tai prabilęs Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus viliasi, kad darbo karo sąlygomis įgūdžių neprireiks, tačiau to išmokti – privalu. Tuo metu įstaigoje į darbus kibusios ukrainietės neatsistebi lietuvių gerumu ir ketina toliau gyvenimą kurti Lietuvoje.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi antradienį vakare atskrido į Taivaną, tapdama aukščiausio rango amerikiečių pareigūne, aplankiusia autonominę salą per pastaruosius 25 metus. Kinija jau pažadėjo duoti atsaką Jungtinėms Valstijoms.

Kremlius Lietuvoje sėja piktžoles ir tikisi, kad šios išbujos. Taip ekspertai apibūdina propagandinius „liaudies diplomatų“ vizitus Rusijoje ir neteisėtai įsteigtas, bet demokratiškomis apsimetančias organizacijas bei forumus. Propagandos kurstytojai nėra naivūs, politikos vingiuose pasimetę žmonės, jie, tam tikrų tikslų vykdytojai. Dabar nepavojingi, bet turintys potencialą.

Nuo karo Rytų Ukrainoje pradžios 2014 metais Europos Sąjunga taiko griežčiausias sankcijas Rusijai nuo Šaltojo karo pradžios. Nors 2014–2015 m. įvestos priemonės buvo iki tol nematytos, tačiau jų mastas dar buvo gana siauras, o Kremlius rado būdų, kaip apeiti sankcijas. Visgi nuo šiais metais prasidėjusios plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios Europos Sąjunga nebejuokauja.

Lenkija ginkluojasi ir siekia tapti galingiausia Europos kariuomene. Šis noras nėra tuščia užgaida, Lenkijos pašonėje vyksta žiaurus Rusijos-Ukrainos karas, o kaimyninė Baltarusija flirtuoja su Kremliaus režimu taip smarkiai, kad riba tarp šių šalių ima išsitrinti. Lenkai perkasi daug ginklų, laivų, tankų ir artimai susibičiuliavę su amerikiečiais tikisi, jei prireiks, griežtai atremti rusus.

Kai kurie poilsiaujantieji pajūryje neatsistebi – tokiame dideliame mieste kaip Klaipėda nėra visą parą veikiančios vaistinės. Taigi netikėtai prireikus vaistų gyventojai būtų arba priversti kviesti greitąją, arba iki Kauno, ką kai kurie ir pasiryžta daryti. Vaistinių asociacija tikina, kad tokių vaistinių poreikį nulemia patys gyventojai, o dabar jis esą nėra didelis. Šiuo metu Lietuvoje veikia tik 5 per naktį budinčios vaistinės.

Aštrūs buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymai viešojoje erdvėje sukėlė diskusiją, kad ji gali dar kartą mėginti savo laimę prezidento rinkimuose, kurie vyks 2024 metais. Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad rinkėjai būtų linkę palaikyti buvusią šalies vadovę, pati D. Grybauskaitė atmeta galimybę sugrįžti į aktyvią politinę veiklą.

Netrukus bus pusė metų, kai Ukrainoje siaučia karas. Nepaisant visų kalbų apie tai, kad Rusija peržengė Vakarų raudonąsias linijas savo elgesiu kare ir apie Vakarų peržengtas Rusijos raudonąsias linijas su savo karine pagalba Ukrainai, tikrosios raudonos linijos dar nebuvo pažeistos, rašo Foreign Affairs.  Karo pradžioje abi pusės apibrėžė nematomas taisykles – neišsakytas, bet vis dėlto tikras.

Politinėje padangėje ne tik karšta vasara, bet ir karšti politikų pasisakymai. Kliūva ne tik premjerei, švedams, kaip vikingų palikuoniams, bet ir visuomenininkams, renkantiems pinigus paramai Ukrainoje. Aistros kartais taip įsisiūbuoja, kad pradeda lietis necenzūriniai žodžiai ar seksistiniai pareiškimai. Tai vyksta ir Seime, ir socialiniuose tinkluose, kur persikėlė didelė dalis politinės diskusijos ir nepolitinio rėkimo vieniems ant kitų.

Praėjus penkiems mėnesiams nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, daugelis Vakarų politikos formuotojų ir apžvalgininkų vis dar nesupranta Vladimiro Putino invazijos ekonominių matmenų ir to, ką tai reiškia Rusijos ekonomikai, rašo „Foreign Policy“. Tarptautinės sankcijos ir savanoriški verslų pasitraukimai toli gražu nėra neveiksmingi ar nuviliantys, kaip teigia daugelis.

Prasidėjus pandemijai į darbus padedant valdžiai suvaldyti situaciją kibo ne vienas ekspertas. Vienas jų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas. Jis neslepia, kad šiuo įtemptu laikotarpiu tiesioginiam darbui telikdavo laiko trupiniai. Nauja buvo ir tai, koks staiga užgriuvo visuomenės dėmesys. Vis tik mokslininkas tai sako suvokiantis kaip savo tarnystės dalį šiuo visiems nelengvu metu.

Tokių pacientų, kurie pas šeimos gydytoją per metus sugeba apsilankyti ir 150 kartų, nors kitas iškart nepatenka ir sukarščiavęs, nėra didelė dalis, tikina profesorius Vytautas Kasiulevičius. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į gausybę kitų nesutvarkytų ir kasdienį darbą apsunkinančių dalykų, kurie ilgina eiles pas gydytojus. V. Kasiulevičiaus pasakojo, kad šiuo metu šeimos gydytojai dirbdami vienu etatu vidutiniškai konsultuoja 30 pacientų per dieną.

Europos Sąjungą pagaliau susitarė dėl dalinio naftos ir naftos produktų embargo iš Rusijos. Europoje jie ketina nedelsiant atsisakyti 75 proc. importo ir iki 2023 m. pradžios šį skaičių padidinti iki 90 proc. Tai ne pirmas kartas šiuolaikinėje istorijoje, kai įvedamas naftos embargas, tačiau jo taikymo patirtis išlieka, švelniai tariant, prieštaringa, rašo The Insider.

Susirgote eiliniu peršalimu ar kitaip šiek tiek negaluojate? Gerai, jei darbdavys supratingas ir leidžia kelias dienas neateiti į darbą. Visgi kiek kitaip viskas atrodo, jei net ir dėl lengvo susirgimo žmogui pasakoma bet kuriuo atveju kreiptis į šeimos gydytoją. Savo ruožtu patys šeimos gydytojai atkreipia dėmesį, kad jei atsirastų oficiali sistema, kai kelias nedarbingumo dienas įteisintų darbdavys, tai leistų daug ką išspręsti. Pažymima, kad dėl to galėtų sumažėti ir eilės pas gydytojus.

2014 m. prasidėjus karui Rytų Ukrainoje Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės ėmė įvedinėti sankcijas su karu susijusioms įmonėms ir asmenims. Ekspertai pažymi, kad tai buvo griežčiausios taikytos priemonės nuo Šaltojo karo pabaigos, tačiau skylėtas sankcijų mechanizmas ir jo spragos visgi nesustabdė Vladimiro Putino karinių ambicijų. 2022 m. įvestos sankcijos daug stipriau smogė Rusijos potencialui.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas viešėdamas Ukrainoje pasielgė nelabai apdairiai. Politikas socialiniame tinkle realiu laiku publikavo nuotraukas, kaip Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apdovanoja Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Gavęs įspėjimą ministras nuotraukas ištrynė, nes tai kelia pavojų V. Zelenskio saugumui.

Jautresnės sveikatos žmonių, vos spėjusių atsigauti po praėjusio savaitgalio magnetinės audros, laukia naujas smūgis. Magnetinio lauko suaktyvėjimas prognozuojamas jau šį penktadienį. Specialistai įspėja, kad kai kuriems šiuo metu ypač svarbu labiau patausoti savo sveikatą. Gydytojai dar po praėjusio savaitgalio magnetinės audros pranešė apie išaugusius pacientų, ypač sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, srautus.

Kai paskutinį kartą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis suvažiavime buvo tvirtinamas šioms pareigoms, savo pasisakymą jis pradėjo pažadu, jog tai „paskutinis kartas“. Tai reiškia, kad 2025 metų pradžioje vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose veikiausiai rungsis jau kiti politikai ir jų šiuo metu priskaičiuojama apie penkis: tarpusavyje, kuriam dalyvauti pirmininko rinkimuose, veikiausiai tarsis Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas, t...

Įsisiūbavus vasarai atostogauti traukia ne tik eiliniai Lietuvos piliečiai, bet ir Vyriausybės nariai. Šią savaitę atostogauja daugiau nei pusė ministrų, nevyko Vyriausybės posėdis. Tiesa, premjerė vasaros atostogomis dar nesimėgauja, dirba ir prezidentas. O štai Seimo nariai oficialiai atostogų nė neturi, bet nevykstant parlamento posėdžiams yra išsibarstę kas kur.

Europa toliau sprendžia galvos skausmą dėl iš Rusijos tiekiamų dujų. Nors dauguma Senojo žemyno šalių pasirengusios sumažinti savo dujų poreikį, tokios yra tikrai ne visos. Štai Vengrijos atstovai keliauja į Maskvą derėtis, o premjeras Viktoras Orbanas toliau rodo palankumą Rusijai. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk aptaria besitęsiančias peripetijas dėl dujų tiekimo Europai.

Kai Lietuva pritaikė europinius draudimus sankcionuotų prekių tranzitui iš Rusijos į Kaliningradą, o Kremlius sukėlė skandalą dėl neva blokuojamo eksklavo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dangstėsi viešai neskelbtu balandžio 14 dienos Europos Komisijos generalinių direktoratų laišku, kurį iš šaltinių gavo naujienų portalas tv3.lt.

Technologijos vis labiau įsigali darbo vietose – šalyje nėra įstatymų, draudžiančių darbdaviams sekti ir stebėti savo darbuotojus. Vieni sako, kad tai – asmens teisių pažeidimas, o kiti teigia, kad darbuotojų veiklos, lankomų svetainių, vietos ir kitų sričių stebėjimas yra būdas įmonėms kurti „bendrą gėrį“. Pašnekovai atskleidžia, koks darbuotojų „sekimas“ egzistuoja Lietuvoje, kodėl taip yra daroma ir ar vertėtų tokį elgesį įvardyti nelegaliu.

Rusijos karas Ukrainoje įstrigo, abi pusės yra pakankamai išsekusios ir nevykdo aktyvių karinių operacijų. Situacija pradeda darytis panaši į 1980-1988 metų Irako ir Irano karą, o tai signalizuoja, kad konfliktas Europoje gali labai išsitęsti. Tokios nuomonės laikosi gynybos ekspertas, dr. Egidijus Papečkys.

Po 2,4 tūkst. eurų – tokią vidutinę sumą iš valstybei skolingų gyventojų sąskaitos praėjusiais metais nurašė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Jeigu pinigų sąskaitoje nėra, darbo imasi antstoliai – jie iš kito žmonių turto valstybės naudai taip pat išieško milijonus eurų. Mokesčių ar baudų nesumokėję gyventojai skaičiuojami tūkstančiais. Tačiau pasikeitus taisyklėms jie gali tikėtis, kad įsiskolinus bent šiek tiek pinigų jų sąskaitoje bus palikta.

Lietuvoje gyvenantys migrantai, uždaryti užsieniečių registracijos centruose, tapo puikia aukso gysla asmenims, norintiems uždirbti iš Lietuvos teisės nežinančių, lietuviškai nesuprantančių ir pažinčių neturinčių užsieniečių. Migrantai skundėsi, kad Liberalų sąjūdžiui priklausantis teisininkas Simonas Rėksnys paima pinigus už pažadą išrūpinti „žalią kortelę“, leidžiančią išeiti iš registracijos centro, bet nesuteikia žadėtų paslaugų, neatsako į užklausas.

Karas Ukrainoje vyksta daugelyje frontų, vienas jų – žvalgybinis. Ir čia, pasak ekspertų, jis nuožmus, nors ir tylus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kelias dienas iš šalies saugumo tarnybos vado posto atleido seną savo bičiulį. Šis neteko darbo, nes nesusitvarkė, neišgaudė visų išdavikų ir kolaborantų, privisusių didelėje ir gyvybiškai svarbioje struktūroje. Išdavikai ir kolaborantai, pasak ekspertų, tarsi vėžys graužia Ukrainą.

Nuo rugpjūčio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze kviečia pasiskiepyti dar daugiau gyventojų. Vis dėlto specialistai primena, kad tai nėra prievolė visiems, juo labiau kad nepasitarus su gydytoju to savarankiškai pačiam padaryti ir nepavyks. Kita vertus, visuomenė raginama dar visiškai neatsipalaiduoti, mat pandemijos kol kas dar niekas neatšaukė.