33 min. su Artūru Anužiu

Penktadienį darbą pradėjo nauja Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė, kurią sudaro ir trys „Nemuno aušros“ nariai. Nepaisant iškovotos vietos koalicijoje, partijos lyderis Žemaitaitis viešumoje ir toliau yra skalpuojamas, tačiau į kaltinimus neva esant kremliniu, sako nebereaguojantis. O prabilęs apie apie finansavimą krašto gynybai, tik juokiasi iš naujosios ministrės siekių. Apie ministrų kabinetą ir ateinančią kadenciją naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Šį trečiadienį įvyko paskutinysis konservatorės Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės posėdis, o jau nuo penktadienio darbą pradės naujai suformuota Palucko Vyriausybė. Koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis žiniasklaidai pranešė, kad pirmojo susitikimo metu bus aptariamas ateinančių metų biudžetas. Apie ministrų kabinetą ir prezidento santykį su Vyriausybe naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Valstybės vairą netrukus perims socialdemokratų koalicija, o jai teks nemenkas iššūkis – paruošti Lietuvą galimiems pavojams ir potencialiai karo grėsmei. Tačiau, anot paskirtos krašto apsaugos ministrės Šakalienės, šios grėsmės gali būti išvengta, jei bus įgyvendintos kelios sąlygos. Saugesniems jaustis padėtų ir Lietuvoje kuriami pramonės parkai ir poligonai, kuriems vietiniai gyventojai kategoriškai priešinasi.

Valstybės vairą netrukus perims socialdemokratų koalicija, o jai teks nemenkas iššūkis – paruošti Lietuvą galimiems pavojams ir potencialiai karo grėsmei. Tačiau, anot krašto apsaugos ministrės Šakalienės, šios grėsmės gali būti išvengta, jei bus įgyvendintos kelios sąlygos.  Apie tai, kaip socialdemokratams tai seksis padaryti, naujienų portalo tv3.lt laidoje kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje nenumaldomai daugėja hibridinių ir sabotažo aktų apraiškų, už kurias neretai yra atsakinga Rusija. Ekspertai tokius veiksmus vadina jau vykstančiu hibridiniu karu, kuriam šalys tiesiogiai nesipriešina. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis sako, kad Rusija vis aktyviau stiprina savo kariuomenę, o sulaukus Ukrainos paliaubų scenarijaus, Lietuvai karo grėsmė ženkliai išaugtų.

Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje nenumaldomai daugėja hibridinių ir sabotažo aktų apraiškų, už kurias neretai yra atsakinga Rusija. Ekspertai tokius veiksmus vadina jau vykstančiu hibridiniu karu, kuriam šalys tiesiogiai nesipriešina. Tačiau, anot Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Jauniškio, grėsmę Lietuvai kelia ne tik rusų hibridinės atakos, bet ir iš Baltarusijos, Rusijos atvykstantys migrantai, ar net Putino režimą palaikantys lietuviai.

Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje nenumaldomai daugėja hibridinių ir sabotažo aktų apraiškų, už kurias neretai yra atsakinga Rusija. Ekspertai tokius veiksmus vadina jau vykstančiu hibridiniu karu, kuriam šalys tiesiogiai nesipriešina. Tačiau, anot Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Jauniškio, grėsmę Lietuvai kelia ne tik rusų hibridinės atakos, bet ir iš Baltarusijos bei Rusijos atvykstantys migrantai, kurie ne visada bando pabėgti nuo Putino režimo.

Rusija su Vakarais hibridinį karą kariauja jau kurį laiką, o karo veiksmai galimai pasiekė ir Lietuvą – Baltijos jūroje nutraukti kabeliai laikomi planuotais Rusijos išpuoliais. Visgi nei Lietuva, nei kitos Europos šalys, patiriančios hibridines atakas, tiesioginių atsako veikmų agresorei nesiima. Tai, anot eksperto Lino Kojalos, tik skatina Rusiją ir toliau kovoti hibridinį karą vykdant vis didesnius išpuolius.

Rusija su Vakarais hibridinį karą kariauja jau kurį laiką, tačiau jei Ukraina galiausiai bus įsprausta į kampą ir priversta sudaryti paliaubas, Lietuvai gali ateiti maksimalių išbandymų metas. Ekspertas Linas Kojala tikina, kad su išbandymais Lietuva ir Europa gali susidurti ir Trumpui priėmus vieną lemtingą sprendimą – išvedus Ameriką iš NATO.  Kaip, atėjus Trumpui, Lietuvai ir Europai seksis saugumo srityje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Paaiškėjo, kad Lietuvos gynybos finansavimas kitąmet bus mažiausias iš visų trijų Baltijos valstybių, o tai daugeliui šalies piliečių kelia nerimą. Visgi Rusijos grėsmė Baltijos regiono valstybėms niekur nedingo, tad kyla vis daugiau dvejonių, ar mūsų šalis tikrai yra pasirengusi atlaikyti priešą ir kaip greitai į pagalbą atskubėtų NATO ir kiti Lietuvos partneriai.  Kaip mes esame pasirengę ginti savo valstybę ir kokios prognozės Baltijos šalims, naujienų portalo laidoje „33 min.

Rusijos grėsmė Lietuvai kol kas niekur nedingo, tačiau mūsų šalies krašto gynybos finansavimas kitąmet bus mažiausias iš visų trijų Baltijos valstybių. Tad kyla vis daugiau dvejonių, ar mūsų šalis tikrai yra pasirengusi atlaikyti priešą ir kaip greitai į pagalbą atskubėtų NATO ir kiti Lietuvos partneriai.  Kaip mes esame pasirengę ginti savo valstybę naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

Viešumoje vis garsiau šnekama apie švietimo sistemos išgyvenamą krizę – verkiant trūksta mokytojų, o mokinių rezultatai vis prastėja. Tačiau iki šiol realių ir efektyvių veiksmų, sprendžiant šias problemas, nėra imamasi. Vilniaus licėjaus direktorius ragina vykdyti pokyčius čia ir dabar, siekiant užkirsti kelią švietimo katastrofai.   Apie mokytojų trūkumą mokyklose naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Jau kurį laiką viešumoje yra diskutuojama apie įsisenėjusias švietimo sistemos problemas, kurios taip ir lieka neišspręstos. Viena iš opiausių – didžiulis mokytojų trūkumas mokyklose. Trūkstant mokytojų, vis labiau klesti korepetitorių verslas, kurie, pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus, už asmenines pamokas prašo nežmoniškų pinigų. Tiesa, vis labiau populiarėjanti korepetitorių pagalba verčia sudvejoti ir švietimo įstaigų darbo kokybe.

Jau kurį laiką viešumoje yra diskutuojama apie įsisenėjusias švietimo sistemos problemas, kurios tiesiogiai siejasi su vis prastėjančiais moksleivių pasiekimais. Visgi reikia pripažinti, kad prie prastėjančių rezultatų prisideda ne tik mokytojų trūkumas ar kitos švietimo spragos, bet ir pasikeitęs požiūris į mokslą. Vilniaus licėjaus direrktorius teigia, kad šiandieninėje visuomenė ugdymo įstaigose prioritetu tampa smagi aplinka ir geras laikas. Tuo tarpu švietimas atsiduria antrame plane.

Jau kurį laiką viešumoje yra diskutuojama apie įsisenėjusias švietimo sistemos problemas, kurios taip ir lieka neišspręstos. Viena iš opiausių – didžiulis mokytojų trūkumas mokyklose. Vilniaus licėjaus direktorius į situaciją žiūri realistiškai ir yra įsitikinęs – jei tuoj pat nepradėsime spręsti problemos – situacija ateityje tik blogės.  Apie mokytojų trūkumą mokyklose naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Jau kurį laiką viešumoje yra diskutuojama apie įsisenėjusias švietimo sistemos problemas, kurios taip ir lieka neišspręstos. Tačiau mokytojai pastebi dar vieną bėdą – mes pataikaujame vaikams iš jų reikalaudami vis mažiau drausmės ir aukštų mokymosi rezultatų.  Kodėl pataikaujame mokiniams ir kas vyksta Lietuvos mokyklose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Iki Amerikos prezidento rinkimų liko kiek mažiau nei savaitė, tad visas pasaulio dėmesys šiuo metu sutelktas tik į tai. Ekspertai ir politologai aktyviai diskutuoja apie galimas rinkimų baigtis ir pasekmes tiek JAV, tiek Europai, laimėjus vienam ar kitam kandidatui. Tad svarbiausias klausimas – kas taps naujuoju Amerikos prezidentu ir ar į Baltuosius rūmus grįš Donaldas Trumpas?  Apie JAV prezidento rinkimus naujienų portalo laidoje „33 min.

Iki Amerikos prezidento rinkimų liko kiek mažiau nei savaitė, tad visas pasaulio dėmesys šiuo metu sutelktas tik į tai. Ekspertai ir politologai aktyviai diskutuoja apie galimas rinkimų baigtis ir pasekmes tiek JAV, tiek Europai, laimėjus vienam ar kitam kandidatui. Tad svarbiausias klausimas – kas taps naujuoju Amerikos prezidentu ir ar į Baltuosius rūmus grįš Donaldas Trumpas?  Apie JAV prezidento rinkimus naujienų portalo laidoje „33 min.

Lietuva savo Seimą jau išsirinko, o išrinkti politikai jau formuoja koalicijas ir užsiima postų dalybomis. Dabar visas pasaulio dėmesys suteiktas į JAV prezidento rinkimus, o svarbiausias klausimas – kas juos laimės ir ar į Baltuosius rūmus grįš Donaldas Trumpas?  Apie JAV prezidento rinkimus naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo viešųjų ryšių ekspertas, duomenų analizės „Repsense“ vadovas ir JAV reikalų žinovas Mykolas Katkus.

Lietuva išsirinko naują Seimą – rinkimus gerokai atsiplėšusi nuo konkurentų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri parlamente turės 52 mandatus. Tad paaiškėjus rezultatams, oficialiai prasidės ir koalicijų sudarymas bei ministerijų dalybos.  Kaip vyksta ministerijų dalybos, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Nors galutinė Seimo sandara dar neaiški, partijos tarpusavyje jau derasi dėl naujų koalicijų sudarymo ir aiškiai konstatuoja, su kuo Seime tikrai nebendradarbiautų. Kai kas, anot buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko, net žada sudaryti naujas frakcijas, siekiant nubrėžti raudonas linijas su kai kuriomis partijomis.  Kaip bus formuojamos koalicijos ir kas jas formuos, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Jau kitą pirmadienį Lietuva turės naują Seimą, tačiau dar net neprasidėjus antrajam rinkimų turui, partijos jau derasi dėl naujų koalicijų formavimo ir brėžia raudonas linijas vienai ar kitai politinei jėgai. Ir nors socialdemokratai laimėjo pirmąjį rinkimų turą, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas kritikuoja partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės nepastovumą ir išsisukinėjimus nuo premjerės posto.

Jau kitą pirmadienį Lietuva turės naują Seimą, tačiau dar net neprasidėjus antrajam rinkimų turui, partijos jau derasi dėl naujų koalicijų formavimo ir brėžia raudonas linijas vienai ar kitai politinei jėgai.  Kaip yra formuojamos koalicijos, kaip dalijamasi ministerijomis, ir kaip išties vyksta valdžios formavimas, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Šiuolaikinėje visuomenėje galią iš viešojo sektoriaus į rankas vis labiau perima privatus. Visgi augantis visuomenės naudojimasis privačiuoju sektoriumi tam tikrose srityse, pasak ekonomisto Romo Lazutkos, formuoja vis didėjančią segregciją, o tai neša pelna privačioms įstaigoms. Tad ekspertas mano, kad derėtų atsigręžti į kai kurias valstybes ir mažinti perteklinio pasirinkimo galimybes.  Apie segregaciją mokyklos ir gydymo įstaigose naujienų portalo laidoje „33 min.

Viešai kalbėti apie mokesčių didinimą Lietuvoje naujai į Seimą renkami politikai bijo, mat baimę mokesčių reformoms mūsų šalyje formuoja bankai ir jiems atstovaujantys ekonomistai. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse mokesčių didinimui savanoriškai pritaria patys gyventojai, mat pasitiki vietos valdžia ir jos planuojamu valstybės biudžetu.  Apie tai, kodėl bankai baugina gyventojus dėl didesnių mokesčių, naujienų portalo laidoje „33 min.

Viena Lazdijų rajone esanti kaimo bendruomenė įsisteigė vietinį maisto banką. Vos tik išgirdę apie tokią naujovę žmonės neša įvairias žiemai darytas gėrybes, kavą, medų. Idėjos autorė, vietos bendruomenės narė, sako pati nesitikėjusi, kad žmonės taip nori dalintis.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Į Lazdijų rajono Stebulių kaimo bendruomenės namus vietos gyventoja Elena ateina ne tuščiomis. Rankose – pintinė, kurioje gėrybės, paruoštos žiemai.

Demografijos tendencijos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje šiandien liūdina – visuomenės populiacija akivaizdžiai mažėja. Tad kyla klausimas, iš ko ateityje reikės finansuoti viešąjį sektorių, jei žmonių, kurie jame dirba ir taip uždirba pinigus senjorų pensijoms bei mokesčiams, tiesiog nebebus. Apie viešojo sektoriaus finansavimą ir ateities prognozes naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Dar prieš pirmąjį Seimo rinkimų turą politikai žarstėsi pažadais, kaip padarys lietuvių gyvenimą geresnį – kels atlyginimus pareigūnams, mokytojo profesiją pavers prestižine ir sumažins eiles ligoninėse bei poliklinikose. Tačiau nepaisant visų kalbų, Lietuvos gyventojai jau kurį laiką girdi tik valdžios pažadus, o realių pokyčių nemato. Apie tai, kodėl visuomenė nemato realių valdžios pokyčių švietimo ir sveikatos sektoriuose, naujienų portalo laidoje „33 min.

Nors karo grėsmė ir Europos saugumo klausimas šiandien tarp valdžios atstovų yra viena labiausiai diskutuotinų temų, atrodo, kad realios grėsmės visuomenė vis tik nesuvokia. TSPMI profesorius Tomas Jeneliūnas mano, kad Baltijos šalys Putino smūgiui pilnai pasiruošti gali ir nespėti, mat nuo pavojaus esame vos per kelis žingsnius.

Atrodytų, kad buvimas NATO aljanso sudėtyje Lietuvai turėtų užtikrinti saugumo jausmą, bet ar iš tiesų taip yra?  Anot profesoriaus Tomo Janeliūno, visiškai pasikliauti Vakarais visgi negalime. Amerikos baimė įsivelti į didžiulį karą su Rusija Baltijos šalims gali pakartoti Ukrainos scenarijų, mat 5-ojo NATO straipsnio aktyvavimas nebūtinai reikštų absoliučius NATO karinius veiksmus siekiant apsaugoti šias valstybes.

Šiandien vienas svarbiausių Putino tikslų yra išardyti NATO bloką ir aljanso vienybę, o baimė, kad, nepriklausomai nuo karo Ukrainoje baigties, kitas Rusijos taikinys gali būti Baltijos šalys, kausto nemažą dalį visuomenės.

Dar praeitą pavasarį socialdemokratų partija rinkimuose į Seimą buvo laikoma lydere, tačiau šiandien tokios aiškios pirmaujančios pozicijos politologė Rima Urbonaitė nemato. Koją socialdemokratams kiša Vilijos Blinkevičiūtės išsisukinėjimai nuo Premjerės posto, kai tuo tarpu kitų partijų lyderiai aiškai išreiškia norą vadovauti Vyriausybei.

Seimo rinkimai artėja nenumaldomai, tačiau rezultatai, pasak politologės Rimos Urbonaitės, migloti. Ekspertė sako, kad ryškių lyderių iki šiol nesimato, tad nuspėti galimą rinkimų baigtį išties sunku. Didžiausią kovą Urbonaitė prognozuoja tarp trijų partijų, o kalbėdama apie jų retoriką, nevengia pažerti kritikos kiekvienam iš partijos lyderių.

Seimo rinkimų finišo tiesioji jau pasiekta – iki rinkimų liko vos pusantros savaitės. Tačiau, kas laimės šiuos rinkimus, iki šiol neaišku. Tad ar teks konservatoriams sėsti ant atsarginių suolelio, o gal reitingo lyderiai – socialdemokratai – paslys paskutinę minutę.  Apie tai, kas laimės Seimo rinkimus ir kokie yra partijų šansai laimėti, kalbėjo politologė Rima Urbonaitė. Politologė sutinka, kad šių metų Seimo rinkiminė kampanija išties vangi.

Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, sėdime ant švietimo sistemos žlugimo slenksčio. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ ekspertas įvardijo begalę problemų, su kuriomis susiduria mokyklų auklėtiniai ir mokytojai.   Apie tai ir dar daugiau – tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Kaip vieną iš kaltininkų G. Sarafinas įvardijo Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), kuri, kaip teigė pašnekovas, viską daro atbulai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė, kad visuomenei nebūtina žinoti tam tikros informacijos apie mokyklas, ypač – apie mokinių akademinius pasiekimus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas neatmeta galimybės, kad toks sprendimas galėjo būti priimtas, nes iki šiol pasiekiama informacija buvo nepalanki Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos privačių mokyklų verslui.

Europos saugumas ir NATO pajėgumas šių dienų kontekste yra vienos labiausiai aptariamų temų. Žvelgiant į Vakarų valstybes, kartais atrodo, kad jų lyderiai ne iki galo supranta galimą karo grėsmę Europoje. Diskusijas kelia ir artėjantys prezidento rinkimai Amerikoje, kurie taip pat skaldo visuomenę ir verčia suklusti, mat rinkimų baigtis įtakos turės ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui.

Stebint, kaip Vakarų lyderiai elgiasi su Rusija, atrodo, kad mes raudonas linijas braižysime tiek, kiek reikės, mat baimė įsivelti į karą su Rusija yra didesnė už viską. Vakarų ryžto stoka ir baimė supykdyti gali sukelti rimtų padarinių. Kaip vakarų politikiams sekasi benrauti su Rusija ir kodėl mes sau braižome raudonas linijas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Visai neseniai kaimyninėje Latvijoje nukritęs rusų dronas – kamikadzė „Shahed“ sukėlė daug diskusijų. Latvijos kariškiai teisinasi, kad bepilotį stebėjo jam vos įskridus į šalies teritoriją, nors šis į šalies gilumą įskrido mažiausiai 65 kilometrus. Tad ar vis dar galime jaustis saugūs ir ką toks įvykis sako apie NATO pajėgas, šiandien svarsto dauguma lietuvių. Apie įvykį Latvijoje, grėsmę Lietuvai ir NATO pajėgumą ją sumažinti naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Vykstantis karas Ukrainoje po pastarųjų įvykių galėjo priversti sunerimti ne vieną lietuvį. Du paskutinieji pavojaus signalai parodė, kad Lietuva nėra visiškai pasirengusi atremti galimo Rusijos puolimo, kuris galėtų būti netikėtas ir staigus.  Apie galimus ateities pavojaus signalus ir Lietuvos pasiruošimą juos atremti naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo Specialiųjų operacijų pajėgų įkūrėjas ir atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius.

Kairiųjų ir dešiniųjų pažiūros pasaulyje vis labiau radikalėja, o ideologijų atstovai išsižada pamatinių vertybių ir klasikinių nuostatų. LGBT klausimai visuomenėje ir naujovės šia tema švietimo įstaigose kiršina ideologjų atstovus bei išprovokuoja kultūrines kovas. Prie visuomenės susiskaldymo ir kivirčų prisideda ir vis labiau internete ryškėjanti cancel kultūra. Apie tai portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Šiandien Vakarų Europa susiduria su aktyvia nelegalia migracija iš Afrikos, Artimųjų Rytų bei Azijos šalių. Nuo 2021 m. su migrantų antplūdžiu per Baltarusiją kovoja ir Baltijos šalys. Tarp jų ir Lietuva.  Pavasarį patvirtintas ES migracijos ir prieglobsčio paktas nurodo, kad nuo šiol šalys galės rinktis: priimti avykstančius migrantus, ar ne. Visgi nusprendus nelegalų į šalį neįsileisti, valstybės privalės susimokėti baudą, kuri gali siekti daugiau nei 3 mln. eurų.

Lietuvoje ir užsienyje dažnai matome radikalių ideologinių priešininkų susidūrimus. Kovos vyksta tarp vadinamųjų radikalių kairiųjų ir radikalių dešiniųjų, kurie dažnaiusiai nesutaria migracijos, LGBT teisių pripažinimo ir kultūriniais bei vertybiniais klausimais.  Apie šias visuomenę priešinančias problemas naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo rytų Europos studijų centro analitikas ir politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius.

Mokslininkai skaičiuoja, kad per pastaruosius metus mūsų klimatas rekordiškai šyla. Pagrindinė to priežastis – žmogaus veikla. Dėl to vyksta globalinis atšilimas. Tačiau šiandien žmonija, o ypač ES, stengiasi imtis veiksmų, kurie jau prasidėjusius klimato pokyčių procesus sustabdytų. Vienas iš jų – žalioji energetika. Tačiau ar ji išties yra veiksminga? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą grėsmės klausimas kamuoja ne tik visą pasaulį, bet ir Lietuvą. Šiomis dienomis Kyjivas aktyviai siekia surengti taikos derybas su Rusija, kuriose aptartų kalinių apsikeitimo ir branduolinio saugumo klausimus. Tačiau ekspertai sako, jog toks dialogas su Rusija Ukrainai būtų labiau pavojingas nei naudingas.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

2022 metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą grėsmės klausimas kamuoja ne tik visą pasaulį, bet ir Lietuvą. O prieš keletą savaičių įvykęs Ukrainos akibrokštas, kai šalis pradėjo šturmą Rusijoje, Kursko srityje, šokiravo ir verčia svarstyti, ar tai gali turėti reikšmės tolesnei karo eigai bei Lietuvos saugumui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos negebėjimas žengti koja kojon jau tapo mažai ką stebinančia Lietuvos politinės padangės dalimi. Vis kalbant apie galimą partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą į eurokomisarus, šalies vadovas neslepia abejonių sakydamas, kad mato geresnių kandidatų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas.

Dažnai kalbant apie prastą situaciją Lietuvos pasienio saugume, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ramina ir teigia, kad šią vasarą viskas keisis. Esą jau liepos pradžioje bus paskelbtas visas Lietuvos gynybos linijos planas. Apie tai ministras kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Ukrainoje kariaujantys lietuviai ne kartą skundėsi, kad Lietuvoje niekas nepasinaudoja jų patirtimi.

Pragariško karo Ukrainoje fronte drąsiai kaunasi ir kelios dešimtys lietuvių. Vienas jų – daugiau nei du metus fronte praleidęs išminuotojas Rimas Armaitis. Anot jo, Lietuvai būtina stiprinti pasienio saugumą, nes neturime didelės teritorijos, kur mūsų kariai galėtų atsitraukti, o profesionaliai parengta gynybinė linija yra praktiškai neįveikiama. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.