Migrantai skundėsi, kad Liberalų sąjūdžiui priklausantis teisininkas Simonas Rėksnys paima pinigus už pažadą išrūpinti „žalią kortelę“, leidžiančią išeiti iš registracijos centro, bet nesuteikia žadėtų paslaugų, neatsako į užklausas. Dėl jo jau skųstasi policijai, iš Vidaus reikalų ministerijos gautą informaciją apie jį šiuo metu tikrina Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
„Kiekvienas užsienietis turi identifikacinę kortelę, kur yra jo vardas, pavardė, nuotrauka, gimimo data, taip pat pažymėta žalia, raudona arba juoda juosta. Tai žalia juosta reiškia, kad užsienietis turi galimybę išeiti už centro teritorijos ribų“, – apie „žaliąją kortelę“ paaiškina Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pabradės užsieniečių registracijos centro direktorius Aleksandras Kislovas.
„Jeigu asmuo apgyvendintas centre be judėjimo ribojimų Migracijos departamento sprendimu, tai jis gali išeiti iki 72 valandų, o jeigu jam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, tai jis gali iš centro išeiti iki 24 valandų“, – paaiškino pašnekovas.
Sprendimus dėl užsieniečių apgyvendinimo registracijos centre be judėjimo apribojimų gali priimti arba Migracijos departamentas, arba teismas.
Rukla jau skundėsi policijai
Iš viso Lietuvoje yra penki užsieniečių registracijos centrai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldūs centrai Rukloje ir Naujininkuose bei Valstybės sienos apsaugos tarnybai pavaldūs centrai Pabradėje, Medininkuose ir Kybartuose.
Pirminę informaciją, kad teisininku prisistatantis S. Rėksnys už pinigus žada migrantams kelią į laisvę, bet paslaugų galimai nesuteikia, migrantai pateikė kai kurioms jais besirūpinančioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Remiantis migrantų pasakojimais, „žaliąją kortelę“ teisininkas žadėdavo parūpinti už 200 eurų, vienas migrantas portalui tv3.lt pasakojo, kad S. Rėksnys jam laisvę žadėjo už 800 eurų, bet šių jis nemokėjo, nes nepasitikėjo: jau buvo turėjęs patirties su advokatu Pauliumi Vinkleriu, kuriam teigia sumokėjęs 1787 JAV dolerius, nors migrantams pirmines ir antrines teisines paslaugas šis advokatas gali teikti nemokamai pagal sutartį, pasirašytą su Migracijos departamentu.
Migrantams S. Rėksnys atsiųsdavo savo teisininko diplomą bei individualios veiklos pažymą, pagal kurią jis gali teikti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas, užsiimti konsultacine verslo ir kito valdymo veikla, teikti bendruosius patarimus rengiant teisinius dokumentus, užsiimti kita niekur nepriskirta profesine, moksline ir technine veikla.
S. Rėksnys nėra advokatas ar advokato padėjėjas, todėl negali atstovauti klientams teismuose, bet jis gali padėti rengti dokumentus, juos perduoti, tai nėra draudžiama. Pats S. Rėksnys pasakoja dirbantis su dviem vyresnio amžiaus advokatais.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centras dėl S. Rėksnio veiklos kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policiją.
Kaip teigia Ruklos pabėgėlių priėmimo centro komunikacijos specialistė Kristina Baradinskienė, centre gyvenantys migrantai pareiškė norą susitikti su teisininkais, todėl toks susitikimas buvo suorganizuotas. Bet vėliau migrantai pradėjo skųstis, kad pinigus S. Rėksniui sumokėjo, bet į tolesnes užklausas jis nebeatsakė, žadėtų paslaugų nesuteikė.
„Migrantai informavo, jog jie nesulaukė jokio atsakymo iš šio asmens, nebuvo suteiktos žadėtos paslaugos, todėl kreiptasi į Jonavos rajono policijos komisariatą“, – portalą tv3.lt informavo K. Baradinskienė.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad skundas išties buvo gautas, bet pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo atsisakyta.
Užsimena apie kontroversiškus teisininko veiksmus
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovas Rokas Pukinskas patvirtino, kad S. Rėksnys tikrai lankėsi visuose tarnybos kuruojamuose užsieniečių registracijos centruose, tai yra Medininkuose, Kybartuose ir Pabradėje. Jis pridūrė, kad visais atvejais tai buvo daroma turint užsieniečių ir šio asmens prašymus leisti susitikti.
Bet kad valstybės institucijoms kyla klausimų, išduoda tai, jog pasiteiravus, ar nebuvo gauta skundų dėl S. Rėksnio, R. Pukinskas nurodė: „Informaciją apie jūsų minimo asmens veiklą Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra gavusi iš Vidaus reikalų ministerijos, ją patikrins pagal savo kompetenciją bendradarbiaudama su kitomis teisėsaugos institucijomis“.
Pabradės užsieniečių registracijos centro vadovas A. Kislovas portalui tv3.lt pasakojo, kad S. Rėksnys buvo atvykęs į Pabradę, bet esą jam buvo išaiškinta, kas bus, jeigu bandys atlikti „tam tikrus kontroversiškus veiksmus“.
„Šis žmogus nėra joks advokato padėjėjas, jis yra, kaip čia pasakius, teisininkas. Iš esmės ir aš esu toks pats teisininkas, kadangi turiu aukštąjį teisinį išsilavinimą. Ką jis siūlė? Jis buvo pateikęs sutarčių išrašus. Fiziškai toks žmogus gali atvykti į centrą ir teikti ne teisines paslaugas, o kažkokias organizacines paslaugas, pavyzdžiui, paimti kažkokį dokumentą iš užsieniečio arba perduoti dokumentą. Man teko pačiam su juo bendrauti, tai pirmame susitikime jam buvo išaiškinta, kad jis neturi teisės sudaryti sutarčių. Mes gerbiam susitikimų privatumą, bet netoleruosime tam tikros informacijos apie jo tam tikrus kontroversiškus veiksmus. Jeigu bus problemų, mes rašysime apie tai advokatų kontorai, kurioje jis priglaustas arba dirba, ir bus neleidžiami jam pasimatymai“, – pasakojo A. Kislovas.
Rėksnys: tai nesąmonė, esam išleidę daug migrantų
Pats S. Rėksnys abejones dėl jo darbo kokybės vadina nesąmone. Pašnekovas sako dirbantis su dviem advokatais: 92-ejų metų Kaziu Rakausku ir 82-ejų Kazimieru Baranausku. Su klientais esą sudaroma trišalė sutartis: tai yra, ją pasirašo vienas advokatų, pats S. Rėksnys ir migrantas. Paklaustas, kam šioje situacijoje reikalingas trečias asmuo, jeigu yra klientams atstovauti galintys advokatai, S. Rėksnys paaiškino, jog abu advokatai yra vyresni, jiems sunku atvykti į centrus, be to, jie prastai kalba užsienio kalbomis.
„Nesąmonė. Esam daug išleidę migrantų“, – sureagavo S. Rėksnys.
„Labai kvaila, kad jūs užsiimate tokiais nerimtais dalykais. Aš 22 metus praktikos turiu po penkerių metų stacionarinio mokymo universitete. Moku eilę užsienio kalbų, apie dešimt užsienio kalbų. Ir jeigu jūs kažką bandysite rašyti, kad kenkti mano reputacijai, tai, žinokite, užsidirbsite tokį ieškinį, kokio anksčiau neturėjot“, – pažymėjo pašnekovas.
S. Rėksnys pripažįsta, kad dažniausiai padeda migrantams gauti „žalią kortelę“ ir teigia, jog nemažai migrantų išleido į laisvę. Save vyras vadina „teisinių paslaugų menedžeriu“. Jis aiškina rengiantis skundus, verčiantis juos į užsienio kalbas ir kartu su advokatu atstovaujantis klientams teismo posėdžiuose.
„Jūs galite pasakyti (migrantams), kad jeigu jie yra nepatenkinti paslaugomis, tai aš esu apsidraudęs 29 tūkst. eurų sumai. Tai tiek aš iš jų tikrai nesu gavęs, nė dešimtadalio. Jie galėtų pasikreipti į draudimą ir jiems atlygintų, jeigu jie mano, kad taip yra. Nes mano, kaip ir advokato, paslaugų kokybė yra garantuota draudimo mechanizmu. O kad čia rašinės kažką, tai nebus didelio efekto“, – svarstė pašnekovas.
Advokatas Baranauskas: migrantų bylomis neužsiimu
Advokatas K. Baranauskas portalui tv3.lt patvirtino, kad S. Rėksnys jam kartais dirba, kai reikia išversti teisinius dokumentus, tačiau paneigė kaip nors dalyvaujantis su migrantais susijusiose bylose.
„Oi, ne, aš šito ne. Jis siūlė, ten kiti advokatai užsiima, bet aš su migrantais jokių ryšių, ne. Aš civilinėmis bylomis perkrautas, su mašina nevažinėju, o man ten važiuoti... Aš atsisakiau“, – teigia K. Baranauskas.
Advokatas net keletą kartų pakartojo neužsiimantis jokiomis su migrantais susijusiomis bylomis ir neatstovaujantis migrantų interesams. „Man nepriimtina. Tenai, matote, pagelbėti, jeigu atvirai... Jie tikisi čia visko, o situacija tokia kebloka“, – pažymėjo K. Baranauskas.
„Jis dirba su manimi tik tiek, kiek man reikia jo paslaugų. Anglų kalbos reikia, dokumentus gauna, išverčia, tai toje srityje teisingai, dirbame. O su migrantais nedirbame“, – pakartojo advokatas.
Advokatas Rakauskas: apie jokį sukčiavimą nežinau
Skirtingai nei K. Baranauskas, advokatas Kazimieras Rakauskas patvirtino, kad kartu su S. Rėksniu dalyvauja migrantų bylose. Tai yra S. Rėksnys užsieniečių registracijos centruose susitaria su migrantais dėl atstovavimo, o advokatas K. Rakauskas tampa jų advokatu, nors su pačiais migrantais nebendrauja. Viskas vyksta per S. Rėksnį.
„Nežinau, kaip čia viskas prasidėjo. Ai, per kalbų mokėjimą. Jis susikontaktavo su tais migrantais, migrantams, matyt, patiko žmogus, kuris kalba visomis kalbomis, yra teisininkas ir jis, turbūt, sudarinėja su jais sutartėles. Nežinau, kaip tenais“, – pasakojo K. Rakauskas, paaiškinęs, kad S. Rėklys kalba vos ne visomis Europos kalbomis bei yra poliglotas.
„Kadangi jisai nėra advokatas, tai negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Tai jis pasikvietė mane, kad aš dalyvaučiau bylose, teismo posėdžiuose. Aš esu advokatas su milžinišku stažu, Lietuvoje, turbūt, antro tokio nėra, esu vienas iš paskutinių mohikanų. Na, ir jis užeina pas mane, susitinkam, jis man duoda duomenis, aš maždaug užmetu prašymo (priklauso, kokioje teisinėje padėtyje yra tas migrantas) matmenis, jam liepiu perrašyti viską, sutvarkyti, jis atneša, pasirašo ieškinį klientas arba aš pagal orderį, nes administracinėse bylose nebūtinai reikalingas įgaliojimas atstovaujamojo, užtenka advokatūros orderio“, – sako advokatas.
Pasak K. Rakausko, su pačiais migrantais dėl visko susitaria S. Rėksnys, o jam už suteiktas paslaugas sumoka panašiai po 50 eurų už vieną asmenį. Advokato nuomone, tai normali suma palyginus su tuo, kiek darbo jis įdeda. Kai kuriais atvejais, jeigu reikia rinkti daugiau informacijos, K. Rakauskas iš S. Rėksnio paprašo daugiau pinigų. „Aš labai pasyviai bedirbantis esu, man jau daug metų yra, aš esu seniausias advokatūroje žmogus, tai aš nesu rodiklis. Aš esu, kaip čia pasakyti, pigus advokatas“, – sakė pašnekovas.
Paklaustas dėl migrantų skundų dėl galbūt neatliktų S. Rėksnio paslaugų, K. Rakauskas svarstė, kad tokiomis situacijomis supratimas gali skirtis: esą, kai teisininkas paima pinigus, bet bylą numeta, tuomet tai sukčiavimas, o kai teisininkas paima pinigus, dirba vardan kliento, bet klientas rezultatu nepatenkintas, tuomet tai tiesiog nesėkminga bylos baigtis.
„Aš apie tokius atvejus nežinau“, – dėl skundų sukčiavimu sakė K. Rakauskas.
Lietuvos advokatūra: advokatai turi užtikrinti nepriklausomumo principą
Lietuvos advokatūros Drausmės komiteto pirmininkė, advokatė Lina Sakalauskienė pažymi, kad teisininkas, teikiantis teisines paslaugas advokatui arba advokatų profesinei bendrijai, gali sudaryti teisinių paslaugų sutartį su klientu. Tačiau tokiu atveju sutartyje reikia aiškiai apibrėžti, kokias teisines paslaugas teikia advokatas ir kokias paslaugas teikia teisininkas. Teisinių paslaugų sutartyje, be kita ko, turi būti nurodytos sutarties dalyvių atsakomybės ribos.
„Svarbu, kad teisinių paslaugų sutarties nuostatomis nebūtų klaidinamas klientas“, – sako L. Sakalauskienė.
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu advokatas bendradarbiauja su teisininku, neteikiančiu advokatui arba advokatų profesinei bendrijai teisinių paslaugų, tuomet gali kilti kitas rimtas klausimas dėl advokato nepriklausomumo principo.
Pasak jos, Lietuvos advokatų etikos kodekse yra aptariama advokatų veiklos laisvė ir nepriklausomumas. Atlikdami savo profesines pareigas advokatai turi būti nepriklausomi, vengti bet kokios neteisėtos pašalinės įtakos, kuri gali paveikti profesinių funkcijų atlikimą, netoleruoti neteisėto kišimosi į profesinę veiklą, imtis priemonių tokiems veiksmams nutraukti ir pašalinti.
Anot L. Sakalauskienės, praktikoje yra pasitaikę tokių atvejų, tiesa, nedažnai, kai advokatas, bendradarbiaudamas su teisininku, suteikia klientui tik dalį teisinių paslaugų, o likusias suteikia teisininkas, nors pagal savo kvalifikaciją to daryti negalėtų.
Tokiais atvejais Lietuvos advokatūra, gavusi skundą, advokato atžvilgiu atlieka tyrimą ir, jeigu Advokatų taryba įžvelgia galimus profesinės veiklos ar etikos pažeidimus, iškelia advokatui drausmės bylą. Drausmės bylą nagrinėja Advokatų garbės teismas, kuris pagal kompetenciją ir konstatuoja, ar yra advokato veiksmuose profesinės veiklos ir profesinės etikos pažeidimų, ar ne.
Pavyzdžiui, 2020 m. Lietuvos advokatūros veiklos ataskaitoje nurodoma, jog Advokatų garbės teismas išnagrinėjo drausmės bylą, kurioje klientas sudarė teisinių paslaugų sutartį su teisininku, o atstovavimo teisme sutartį – su advokatu. Šiuo atveju, klientas buvo nepatenkintas advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, kadangi neturėjo galimybės tinkamai bendradarbiauti su advokatu ir aptarti strategijos, nes visas bendravimas vyko per teisininką. Advokatų garbės teismas pripažino pažeidimą, konstatuodamas, kad santykyje su klientu advokatas neišvengė pašalinės įtakos, nebuvo nepriklausomas ir tinkamai nesudarė teisinių paslaugų sutarties su klientu.
" policijos komisariatas nurodė, kad skundas išties buvo gautas, bet pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo atsisakyta."
