Būtent todėl keisti saugumo vadovą net vykstant karui yra normalu, nes nesiėmus griežtų veiksmų dabar, vėliau gali būti skausmingai per vėlu. Tiesa, išdavikų yra ne tik saugumo struktūrose, bet ir miestų tarybose, tarp paprastų gyventojų. Karo ekspertai įsitikinę, kad užimti miestą galima ir be išdavikų pagalbos, o štai išlaikyti – ne.
Nikojalevo miestas paskelbė, kad uždarys miesto „sienas“ ir gaudys kolaborantus, o Chersoną valdantys rusai tikina gaudysiantys Ukrainos rėmėjus. O tai reiškia, kad vienai ar kitai pusei lojalių žmonių yra visur ir saugumo tarnybos darbo turės dar ilgai. Bet pirmiausia jos turi „išsišluoti“ pačios.
Saugumo ir žvalgybos ekspertas Gražvydas Jasutis sako, kad Ukrainos saugumo tarnybos SBU bėdos šiuo metu nėra itin stebinančios. Tai, kad ten yra problemų, galimų išdavikų, kalbėta jau anksčiau.
Tarnyba didelė – išdavikų gali būti daug
O ir SBU vadas, prezidento vaikystės draugas Ivanas Bakanovas, kuris turėjo reformuoti šią tarnybą, matyt, nepadarė savo darbo iki galo. Problema gal ta, kad pats I. Bakanovas, tikęs taikos metu, atėjus karui vadovauti tokiai tarnybai tiesiog nesugeba.
„Kaltinti tą pačią SBU dėl Chersono, Mariupolio ar Charkovo užėmimų, kažko nepažiūrėjimų būtų neteisinga, nes Ukrainoje žvalgyba užsiima ne tik SBU. Čia gal pirmiausia reiktų besti pirštą į karinę žvalgybą, paklausti, ką jie darė šiose teritorijose, kodėl nenumatė puolimų, nebuvo pasiruošę? Nes tai kariniai reikalai“, – svarstė jis, pridūręs, kad kalbant apie dabartinę SBU situaciją reikia pirmiausia pasvarstyti, kodėl atsirando I. Bakanovas ir kodėl jis išnyko.
Jis, pasak eksperto, teisininkas ir senas prezidento Volodymyro Zelenskio draugas, bet tikrai ne saugumo ar žvalgybos ekspertas.
„Skirdamas savo vaikystės draugą į tokį postą jis nusiuntė tam tikrą signalą visai SBU tarnybai. SBU iki V. Zelenskio atėjimo į postą buvo įsivėlusi į visokias istorijas, nuo korupcijos iki kitų skandalingų bylų. Tam tikri tos žvalgybos žmonės buvo susiję su FSB, Rusija ir tai yra faktas.
Tai, kad į SBU vadovo postą buvo katapultuotas I. Bakanovas, inteligentiškas žmogus be jokios patirties saugumo srityje, reiškia, jog arba V. Zelenskis buvo visiškai praradęs pasitikėjimą ta tarnyba ir norėjo ten savo žmogaus, arba tiesiog neturėjo geresnio varianto, nerado kandidato su didesne patirtimi saugumo srityje“, – svarstė G. Jasutis.
SBU tarnyba didelė, ten dirba apie 30 tūkst. darbuotojų, tai pajėgumai yra galingi, todėl nereikia atmesti, kad I. Baknovas buvo išmestas iš darbo ne be pačios SBU pagalbos. Ten dirbantys senbuviai galėjo būti nepatenkinti jo vadovavimu.
I. Bakanovas buvo visiškai nesusijęs su saugumo politika, nežinojo tarnybos specifikos, bet buvo įpareigotas ją reformuoti. Tas reformos procesas buvo lėtas, gali būti, kad vyko kažkokie vidiniai nesutarimai, trukdžiai tarp tarnybos ir I. Bakanovo.
„Gali būti, kad dabar mes matome rezultatą, SBU vadovas pašalintas. Kitas dalykas, kuris yra svarbus, tai politiniai niuansai, kurie Ukrainoje itin svarbūs. Ten vyksta politinių jėgų persiskirstymai ir, bent jau Ukrainos analitikai teigia, kad I. Bakanovo nuėmimas buvo pajėgumų persiskirstymas tarp prezidento ir saugumo tarnybos.
Prezidento administracijos vadovas Andrėjus Ermakas, dar kitaip vadinamas pilkuoju kardinolu iš prezidento administracijos, kalbama, norėjo kontroliuoti slaptąsias tarnybas, bet I. Bakanovas nepasidavė, dar ir todėl, kad turėjo asmeninį ir tiesioginį ryšį su prezidentu.
Matyt, buvo paieškota priežasčių, kodėl jį nuimti. Viena iš jų ir, man atrodo, pasakė apie tai viešai, tai nepakankamas tarnybų pravalymas nuo išdavikų ir kolaborantų. Kiek tai tiesa, būtų sunku pasakyti. Nors kelis faktus, žinoma, paminėti galima. Pirmiausia, matyt Chersonas ir vietinis SBU biuras, kuris, kalbama, turėjo ryšių su Rusija, dalijosi žemėlapiais, prisidėjo koordinuojant aviacijos smūgius. Gali būti, kad kažkas tokio ir buvo“, – svarstė jis.
Apsivalymas reikalingas tuoj pat
Pasak saugumo eksperto, dar viena nemaloni istorija, tai I. Bakanovo pavaduotojo Andrėjaus Naumovo pabėgimas karo pradžioje. Jį visai neseniai suėmė Serbijoje. Tai buvo I. Bakanovo žmogus, o dabar plačiai kalbama, kad jis buvo susijęs su Rusija, bendradarbiavo. Taigi, galima patvirtinti, kad prezidentūra tikrai bando valyti SBU.
O ir apie I. Bakanovą kalbų įvairių ėjo jau senokai, vos prasidėjus karui kalbėta, kad jis pabėgo iš Kijevo, vėliau aiškinta, kad slėpė šeimą. Tai, pasak eksperto, jau buvo signalas, kas jis nėra tas žmogus, kuris karo metu gali vadovauti tarnybai. Po to V. Zelenskis buvo nuvykęs į Charkovą ir viešai išpeikė vietinį SBU vadovą. Tai irgi blogi ženklai ir organizacijai, ir jos vadovui.
„Ar tai susiję su SBU santykiais su Rusija? Matyt, kažko tikrai būta, nes tarnyba didelė, tai ir žmonių ten gali būti visokių. Ne visi palaikė Ukrainos idėją, SBU buvo žmonių, kurie palaikė Rusiją, taigi dabar ir vyksta valymas. Prieš porą dienų prezidentas pareiškė, kad bus atleisti 28 agentai, ir jie bus atleisti dėl tam tikrų, viešai neskelbiamų priežasčių.
Tai nėra tik informacinis Rusijos karas, kur skleidžiama žinutė, kad mes esame visur. SBU išties buvo susijusi su Rusija tam tikrais etapais. Tai tiesa, tai žvalgybos tarnyba, kuri bendradarbiavo su KGB, vėliau – FSB. Tai, kad buvo infiltruotų žmonių, taip pat tiesa, nes buvo ir skandalų, bylų tai vieno, tai kito generolo.
Kiek tokių buvo, niekas nepasakys, bet, matyt, valymas nebuvo toks sėkmingas, kaip I. Bakanovas norėjo. Bet, kad tai nėra tik informacinio karo dalis, taip pat tiesa, Rusija buvo sėkmingai infiltravus ten savo žmones. Nuo karo pradžios SBU gal garsiai sulaikė tik Viktorą Medvečiuką, daugiau skambių dalykų lyg ir nematyta“, – sakė G. Jasutis.
Reforma sustojo, bet tai tik į naudą
Ukrainoje yra ne viena žvalgyba, be SBU yra ir karinė žvalgyba, užsienio žvalgyba, pasienio žvalgyba. Karui prasidėjus sustojo SBU reformos procesas, bet dabar gerai, kad reforma nepavyko iki galo, nes pati SBU yra militarizuota, jie turi karinius dalinius, kurie gali vykdyti karines specialiąsias operacijas.
„Tokios tarnybos demokratinėse šalyse tokių pajėgumų neturi. Tai buvo viena iš kritikos strėlių SBU, Vakarai šį militarizavimą tikrai kritikavo. Dabar, žinoma, tie kariniai daliniai sėkmingai dalyvauja karo veiksmuose. Tokios tarnybos atstovai gali dalyvauti partizaniniuose veiksmuose, vykdyti diversijas. Jie turi tokios patirties, kuri praverčia „chirurginėse operacijose“ karo lauke. Kitas dalykas yra informacijos rinkimas, turint tokį didelį kiekį darbuotojų, aš esu tikras, surenkama daug reikalingos informacijos“, – svarstė saugumo ekspertas.
Jis pridūrė, kad išdavystės, papirkinėjimai, viliojimai yra viena iš taktikų, kuriomis naudojasi slaptosios tarnybos. Tokių dalykų, žinoma, šiuo metu pasitaiko ir Ukrainoje.
Saugumo ekspertas tikino, kad naudingą informaciją galima gauti nebūtinai iš specialiųjų agentų, jos suteikia ir paprasti piliečiai. Tai Ukrainoje ypatingai dažnas atvejis, žmonės socialiniuose tinkluose nuo pat karo pradžios noriai ir gausiai dalijasi informacija apie priešo judėjimą, logistikos grandines ir kitus dalykus.
„Tarkime, dabar daug kalbama apie amerikietiškuosius HIMARS ir tai, kaip jie efektyviai naikina rusų ginklų sandėlius. Klausimas, iš kur jie gauna visą tą informaciją, o atsakymas paprastas – vietiniai gyventojai parodo. Ir, žinoma, yra satelitinės informacijos. O žmonių šiuo atveju net nereikia verbuoti, užpulta tėvynė reiškia, kad informaciją apie priešą žmonės skelbia savo noru ir solidariai. Tam net nereikia kažkokių ypatingų SBU pastangų“, – svarstė ekspertas.
Jis įsitikinęs, kad SBU vadovų pakeitimas situacijos reikšmingai nekeis, gal naujas vadovas turės didesnį „svorį“ saugumo darbuotojų akyse.
Buvo laikas, kai SBU atrodė apgailėtinai
Pulkininkas, buvęs ES karinio štabo žvalgybos direktorius Gintaras Bagdonas sako, kad tiksliai žinoti, kad šiuo metu vyksta SBU viduje – neįmanoma, bet pasvarstyti tikrai galima. Saugumo struktūros, pasak G. Bagdono, itin svarbios institucijos, siekiant užtikrinti šalies saugumą.
„Vykstant karui tai ypatingai svarbu, nes Rusija turi senas tradicijas ir stiprias šnipinėjimo tarnybas. Reikia manyti, kad tai yra oficiali priežastis dėl I. Bakanovo atstatydinimo ir yra tikroji. Tai, kad infiltravosi rusų žvalgyba, matyt, yra taip, o darbo jos gauna, matyt, didesnio nei valstybės vadovybė tikėjosi.
Tai mano svarstymai, aš manau, kad tai tikrai nėra informacinis karas, o tiesiog darbas, kurio buvo tikėtasi, nebuvo padarytas. O prokuratūra, kurios vadovę taip pat atleido, paprastai yra glaudžiai susieta su saugumo tarnybomis, nes ten vyksta visi teisiniai procesai, ikiteisminiai tyrimai“, – svarstė G. Badgonas, patikinęs, kad jei karo metu tokius pakeitimus verta daryti, jei išties yra problema ir ją skubiai reikia spręsti.
Jis pridūrė, kad po Maidano jam yra tekę trumpai dirbti su ukrainiečiais siekiant jiems padėti, tai tuomet, pasak buvusio ES karinio štabo žvalgybos direktoriaus, situacija buvo bloga. Todėl, kiek FSB pavyko įsiskverbti į SBU gretas nėra žinoma, tai, pasak pulkininko, gali žinoti tik patys SBU atstovai.
„Noriu tikėti, kad jie dėjo pastangas, yra žinoma, kad buvo tvarkomasi. Jie turėjo laiko „išsišluoti“. Žvalgybos tarnybos, žinoma, viešai nedirba, visi tokie dalykai daromi slaptai ir po priedanga, bet nė viena pasaulio slaptoji tarnyba nėra apsaugota nuo šnipinėjimo grėsmės, kitos valstybės mėginimo daryti poveikį.
Tiesa, norint efektyviau saugotis reikia stiprios ir profesionalios kontržvalgybos tarnybos, kuri dirba. Tarkime, posovietinėse šalyse saugumo tarnybos turėdavo ne visai joms būdingų funkcijų, jos buvo skirtos daugiau kontroliuoti savo visuomenę, gniaužti disidentus. Kontržvalgybine prasme jos nebuvo stiprios. Jos išsibarstydavo. O moderni kontržvalgybos tarnyba turi turėti vieną užduotį, saugoti savo šalies interesus nuo priešiškai nusiteikusių žvalgybos tarnybų“, – sakė G. Bagdonas.
Būtų keista, pasak G. Bagdono, jei rusai nebūtų bandę patekti į SBU vidų, juk tai didelė tarnyba turinti daug padalinių visoje Ukrainoje.
„Juk Chersono saugumo tarnybos viršininko pašalinimas ir apkaltinimas valstybės išdavimu, matyt, ne be pagrindo. Tiesa, tai buvo senokai. Bet kada daugiau, jei ne dabar? Kai karas vyksta mobilizuojasi visos institucijos, vyksta kova dėl išgyvenimo. Žmonės, valstybė kovoja dėl savo išlikimo.
Taigi, politinė vadovybė neturi kitos išeities, reikia priimti sprendimus. O ir tai, kad I. Bakanovas prezidento draugas, SBU vadovu paskirtas taikos metu, nebuvo grėsmės tokios didelės ir atrodė, kad tą darbą gali dirbti eilinis teisininkas. Bet negali. Tai, matyt, irgi turėjo įtakos, jis nesusitvarkė“, – svarstė G. Bagdonas.
Ukrainoje siaučia kolaborantai, o jie – visuomenės vėžys
Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, gynybos ekspertas Darius Antanaitis sako, kad SBU Ukrainoje be kitų dalykų, atlieka itin šiuo metu svarbų darbą – ieško kolaborantų ir išdavikų.
Pasak jo, nenuostabu, kad Ukrainoje gali būti pakankamai daug kolaborantų, nes verslo ir šeimyniniai ryšiai – stiprūs. O ir rusiška kultūra čia buvo mėgstama.
„Kolaboravimas nėra siurprizas. Valymasis, saugumo tarnybų taip pat, jis privalo būti. Tai nėra tragedija. Anksčiau ar vėliau tai turėjo vykti“, – sakė D. Antanaitis.
Pasak jo, galima tikėti pranešimais apie tam tikrą kenkėjišką kai kurių SBU darbuotojų veiklą, nors konkrečios vietovės, tarkime, Chersono užėmimas nebūtinai reiškia, kad kažkas iš SBU rusams stipriai padėjo.
„Bet štai išlaikyti mietą, vietovę be kolaborantų neįmanoma. Reikia ir valdžios atstovų ir piliečių kolaboravimo. Kai matome, kad kažkuriuose miestuose ar miesteliuose rusai įsitvirtina, tai tik rodo, kad ten gyvena daugiau prorusiškų žmonių. Kolaboravimas yra skausmingas dalykas, prisiminkime Lietuvos pokarį, kiek čia buvo kolaborantų ir kaip dėl jų kaltės buvo sunaikintas partizanų pasipriešinimas. Kolaboravimas yra sveikos visuomenės vėžys, kurį reikia išoperuoti“, – sakė atsargos majoras.
Anot jo, jei miestas užimamas greitai ir jis yra išlaikomas, yra kolaboravimo problema, kurią reikia spręsti.
