Redakcija rekomenduoja

Donalda Meiželytė ilgus metus buvo žinoma kaip dainininkė ir televizijos veidas, bet dabar ji tikrų tikriausia biurokratė – eina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos pareigas. Į politiką sugrįžusi žinoma moteris svarsto ir apie galimybę siekti sostinės mero posto kitais metais vyksiančiuose savivaldos rikimuose ir pripažįsta, kad tapusi Vilniaus galva, daug pokyčių nesiimtų.

Dujų ir elektros kainos yra rekordinėse aukštumose visoje Europoje. Tačiau Lietuva pati pasigamina daug mažiau elektros nei kitos Europos Sąjungos (ES) šalys ir yra priversta didelę dalį jos importuoti. Dėl to priėmus Europos Komisijos siūlomas priemones spręsti bendrijos energetikos problemas, mūsų šalis gali nukentėti labiausiai iš visų.

Lietuvą jau pasiekė pirmosios omikron atmainai adaptuotos vakcinos, o skiepytis ketvirtąja skiepo doze nuo kitos savaitės ketinama leisti visiems norintiems nuo 18 metų. Kaip atrodys nauja vakcinacijos tvarka ir kokio rudens su koronavirusu galima tikėtis šiemet, teiraujamės imunologės Aurelijos Žvirblienės. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad naujosios, omikron atmainai adaptuotos vakcinos – jau Lietuvoje.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas Ukrainoje pradeda septintą mėnesį, bet daugelis Afrikos šalių dar neparodė tvirtos paramos Kijevui. Pirmosiomis konflikto dienomis 17-ai Afrikos šalių atsisakius paremti JT rezoliuciją, smerkiančią Rusiją, keli Europos diplomatai, paskirti į Afrikos sostines, surengė šou, prieštaraudami Afrikos lyderiams dėl to, kad jie nesipriešino invazijai.

Kai Rusija dar tik ruošėsi karui Ukrainoje, ji sumažino gamtinių dujų tiekimą Europai. Kad nebūtų didelių pagundų šokinėti prieš Kremlių karui jau prasidėjus. Kai Maskva realiai užpuolė Ukrainą, o Vakarai įvedė sankcijas Rusijai, šioji nusprendė dar labiau paspausti – dujų tiekimą dar labiau apribojo ir net neslėpdama per atstovus pareiškė, jog tiekimas bus atnaujintas, kai Vakarai atšauks sankcijas.

Kartu su artėjančiu šaltuoju metų laiku grįžta ir peršalimo ligų sezonas. Nors pastaraisiais metais COVID-19 infekcija „užgožė“ gripą, gydytojai įspėja, kad būtų klaidinga manyti, jog šios ligos neliko. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad trimis būtinomis šaltajam sezonui vakcinomis pasiskiepyti galima vieno vizito metu.  Dar prieš kurį laiką SAM priminė, kad šį rudenį daugiau dėmesio skirs ne tik COVID-19 vakcinoms, bet ir kitiems skiepams.

Jungtinė Karalystė turi naują lyderį – konservatoriai nusprendė, kad premjero postą turi perimti Liz Truss. Kol vienur lyderiai keičiasi, kitur jie yra nepajudinami. Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadryrovas savaitgalį paskelbė netikėtą žinią apie savo pasitraukimą, tačiau vėliau persigalvojo. Aktualiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė naujienų portalo žurnalistai Andrius Jakimčuk, Jūratė Važgauskaitė ir Vilmantas Venckūnas.

Ukrainos ilgai lauktas kontrpuolimas, skirtas atgauti teritorijas pietiniame Chersono regione, jau vyksta, bet padėtis fronte tebėra paslaptinga. Ukrainos gynybos ministerija uždraudė žurnalistams skelbti reportažus iš priešakinių zonų ir paragino spaudą „nekvestionuoti vadovybės veiksmų ir nebūti papildomais įrankiais Rusijos propagandos rankose“. Šiame kontekste vienas iš nedaugelio būdų įvertinti situaciją yra atsijoti ir patikrinti viešai prieinamą informaciją.

Valdančiąją koaliciją Lietuvoje sudaro trys politinės jėgos, tačiau tai nereiškia, kad jos nesiekia viena kitos pakandžioti. Kai kurie konservatoriai ir liberalai pastaruoju metu trauko pečiais ir stebisi, kodėl Liberalų sąjūdžiui priklausantis Seimo narys Raimundas Lopata tarsi žaidžia individualų žaidimą Kaliningrado tranzito klausimu.

Dujų ir elektros kainos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje jau kurį laiką yra istorinėse aukštumose. Nors jų išgavimo ar gamybos savikaina tiek nepadidėjo. Taigi, bent jau kai kurios energetikos kompanijos šiuo metu uždirba rekordinius pelnus. O kokie atlyginimai mokami šiose įmonėse? Elektros energijos rinkoje paprastai išskiriama jos gamyba ir tiekimas (pvz., iš saulės ar vėjo, šiluminių ir kt. elektrinių), perdavimas aukštos įtampos tinklais ir paskirstymas galutiniams vartotojams.

Radiologiniai tyrimai šiandien tapo kasdiene medicinos diagnostikos priemone, be kurios neišsiverčia daugumos sričių gydytojai. Tačiau jei anksčiau rentgeno spinduliai apskritai laikyti nepavojingais, šiandien medikai įspėja, kad ne visus radiologinius tyrimus galima atlikti be saiko. Kita vertus, daugiau tyrimų medikai skiria ir norėdami apsidrausti.

Pastaraisiais metais Rusijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnų darbas dažnai buvo siejamas su aukšto lygio nesėkmėmis: jie bandė apnuodyti dezertyravusį šnipą „Novičiok“, bet, vietoje jo, nužudė Didžiosios Britanijos pilietę, paskui į Donbasą jie atgabeno „Buk“ raketų sistemą, kad galėtų numušinėti karo lėktuvus, bet su ja numušė keleivinį „Boeing“ lėktuvą. Nesuvokiamą neprofesionalumą jie pademonstruoja jau ne pirmą kartą.

Karas Ukrainoje įstrigo, bet ekspertai tiki, kad ateinantis ruduo atneš daug permainų. Šiuo metu nei ukrainiečiai, nei rusai neturi jėgų sparčiai judėti į priekį, bet spalį Ukrainą pasieksiantys ginklai pagal JAV land lease programą turėtų išjudinti įstrigusį karą. Tiesa, ruduo atneš ir liūtis, o jos gali pakoreguoti puolimą.

Nors jau COVID-19 pandemija atrodė kaip didžiausia gydymo įstaigas galėjusi ištikti neganda, panašu, kad tai – dar ne pabaiga. Ligoninių vadovai pripažįsta, kad laukia naujas sunkmetis – kaip ant mielių augančios elektros ir šilumos energijos kainos verčia sukti galvas, kokiomis lėšomis reikės padengti išaugusias išlaidas. Neatmetama, kad tai gali prireikti daryti net medikų algų sąskaita. Savo ruožtu ministerija ramina, kad to tikrai neprireiks, ir ruošia taupymo rekomendacijas.

1985 m. balandžio 23 d. Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro komitetas surengė plenarinį posėdį, kuris dabar laikomas Perestroikos pradžia. Ši transformacija buvo tiesiogiai susijusi su Michailu Gorbačiovu, populiariu naujuoju partijos generaliniu sekretoriumi.

Nors šiuo metu dauguma susirgimų koronavirusu yra lengvi ir pandemijos valdytojai yra nubrėžę aiškią ribą – pacientų reanimacijos skyriuose skaičių, kada reikėtų skelbti aliarmo signalą, specialistai ir dabar ragina neprarasti budrumo. Nepaisant to, kad paprastai omikron atmaina nesukelia sunkios ligos, liekamieji infekcijos reiškiniai gali varginti net ir 9 mėnesius. Dažnas, užsikrėtęs omikron atmaina, perserga lengvai ar net beveik gali nepajausti išreikštų simptomų.

Situaciją Zaporižios atominėje elektrinėje (AE) akylai stebi viso pasaulio branduolinės saugos specialistai, tai, kas vyksta didžiausioje Ukrainos AE nėra aprašyta jokiame vadovėlyje ar branduolinės saugos konvencijoje. Taip tiesiog neturėtų būti, sako Lietuvos valstybinės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) direktoriaus pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius.

Artėjantis ruduo kelia nerimą visiems. Kaip ant mielių augančios elektros kainos ir dar didėsiančios ir taip didelės šildymo kainos ar dviženklė infliacija žada taupų rudenį ir žiemą. Ekspertai įspėja, kad jau laikas atsisakyti nebūtinų pirkinių, buto remontų ar paskolų. Taupyti, matyt, teks ne tik pinigus, bet ir elektrą, šildymą.

Vladimiras Putinas yra pasiryžęs formuoti ateitį taip, kad ji atrodytų kaip jo istorijos versija. Rusijos prezidentas įsiveržė į Ukrainą ne todėl, kad jaustų grėsmę dėl NATO plėtros ar Vakarų „provokacijų“. Jis pradėjo savo „specialią karinę operaciją“, nes mano, kad Rusija turi dievišką teisę valdyti Ukrainą, sunaikinti jos nacionalinį identitetą ir integruoti ukrainiečius į Didžiąją Rusiją, rašo „Foreign Affairs“.  Šią misiją jis išdėstė 5000 žodžių traktate, paskelbt...

Prieš kelias dienas miręs paskutinysis sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas buvo vertinamas Vakaruose ir nekenčiamas Rusijoje. Na, o Baltijos šalys, Sakartvelas ar Azerbaidžano gyventojai šiam žmogui jautė „ypatingus“ jausmus. Tokius, kurių nesuprato nei Vakarai, nei Rusija. Nors M. Gorbačiovas savo laiku gavo Nobelio taikos premiją, taikiu lyderiu lietuviai, sakartvelai ar „juodojo šeštadienio“ aukų artimieji Baku, jo nelaikė.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) neseniai viešai sudrausmino šeimos gydytojus, kad jie vengtų perteklinių konsultacijų ir vieno vizito metu išklausytų kuo daugiau paciento sveikatos problemų. Gydytojus tokie pareiškimai suglumino – panašu, kad valdininkai visiškai nesuvokia, kaip atrodo mediko darbo kasdienybė. Pacientai gi skundžiasi, kad kokiu sveikatos klausimu į gydytoją besikreiptų, jis vos pakelia akis nuo kompiuterio ir esą net neįsiklauso į nusiskundimus.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas kalbėdamas apie dabar susiklosčiusią energetinę kebeknę Lietuvoje, sako, kad problemų išties daug, bet didžiausios jų – priklausomybė nuo  dispečerinės Maskvoje ir elektros energijos generacijos stygius. Tai, pasak energetikos eksperto, problemos, kurias reikia spręsti skubiai ir negailint lėšų.

Nors Rusija vasario mėnesio pabaigoje brutaliai užpuolė Ukrainą, bet iki pat kovo mėnesio pabaigos Lietuva išdavinėjo leidimus kariniam Rusijos tranzitui į Kaliningradą. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad po Krymo aneksijos per Lietuvą karinės paskirties įranga nevyko, tačiau buvo išduodami leidimai vežti kurui.

Ukraina šalies pietuose pradėjo puolimą, kuris kol kas panašesnis į psichologinę ataką prieš rusus, pakertant jų pasitikėjimą savo jėgomis. Taip pat artėjantis ruduo, nors ir yra neblogų signalų dėl sukauptų saugyklų iš Vokietijos, žada būti gana brangus Europos gyventojams.

Liberalų sąjūdžio Seimo narys Raimundas Lopata teigia, kad jau vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, Lietuva vis tiek praleidinėjo Rusijos karinį tranzitą į Kaliningradą ir kad paskutinis traukinys praleistas kovo 28-ąją, nors Lietuva turi visas galimybes vienašališkai neleisti tokio tranzito.  Tai politikas teigia išsiaiškinęs tuomet, kai Europos Komisija pateikė gaires dėl nekarinių prekių tranzito į Kaliningradą ir kartu labai aiškiai uždraudė karinį tranzitą.

Rugsėjo 1-oji – jau visai čia pat. Tačiau tai reiškia ne tik moksleivių grįžimą į mokyklos suolus, bet ir nemažą galvos skausmą jų tėvams, kurių pinigines nemenkai patuština didžiulės mokyklinių priemonių kainos. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad šios išlaidos ateityje turėtų mažėti, mat dauguma priemonių tampa elektroninėmis, o skirti daugiau pinigų ugdymui padės ir mokyklų tinklo perorganizavimas.

Valdantieji norėtų įgyvendinti plačią viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu ketina didinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, politikams bei valstybės pareigūnams. Kitiems tokia laimė artimiausiu metu tikriausiai nenusišypsos, nes biudžetas ne guminis.  Jeigu viskas seksis gerai, pertvarka turėtų prasidėti jau nuo kitų metų, bet, neabejotina, kad Seime ir visuomenėje ji sukels daug diskusijų.

Tai, kad rugsėjis su naujais mokslo metais – ant nosies, itin gerai savo kailiu pajunta šeimos gydytojai. Nors esama tėvelių, kurie vaiką sveikatos patikrinimui atveda ir kitais mėnesiais, vis tik nemaža dalis laukia paskutinės akimirkos. Gydytojai primena, kad tiek eilėmis pas gydytojus besipiktinančių tėvelių nebūtų, jei iš anksto pasirūpintų vaiko sveikata.   Vilnietė Inga (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.

Nors gyvenimas, atrodo, praktiškai grįžo į ikipandemines vėžes, vis dar atsiveja skaudžios ankstesnių ribojimų pasekmės. Gydytojai neslepia, kad tenka su apmaudu nustebti išvydus pacientus su užleistomis ligomis. Kita vertus, esama ir tokių, kurie skuba sau patys nusistatyti diagnozes jas būtinai siedami su persirgta COVID-19 infekcija.

„Der Spiegel“ korespondentas Maskvoje Christianas Eschas Rusijos sostinėje Maskvoje gyvena jau 14 metų. Bet pastaruoju metu net ir jam gerai žinomi žmonės tapo iš dalies neatpažįstami. Todėl jam kyla klausimas, kodėl tiek daug čia gyvenančių žmonių palaiko karą? Susipažinkite su jo pasakojimu.  Mano pasą vartantis jaunas vyras, vilkintis civiliais drabužiais, klausia: „Ar buvote Bučoje?“ Mes sėdime mažoje patalpoje be langų 2-ajame Šeremetjevo oro uosto terminale.

Valdantieji planuoja itin plačią viešojo sektoriaus įstaigų ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu bus keičiama ir darbo užmokesčio mokėjimo sistema. Šios pertvarkos metu planuojama padidinti ir valstybės politikų darbo užmokesčius, kurie laikomi gana žemais. Premjerė Ingrida Šimonytė yra minėjusi, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Krymas nesantaikos obuoliu buvo daugelį amžių, dėl jo kovėsi Osmanų imperija, rusai, britai ir net prancūzai, o pusiasalyje nuo seno gyvenę Krymo totoriai patyrė ne vieną tremtį ir persekiojimus. Štai ir dabar Kryme jo gyventojams totoriams jau nebelieka vietos, o ukrainiečiai ir rusai susirėmė dėl pusiasalio.

Nors gyventojai nepaliaujamai raginami vos pajutus kokius negalavimus apsilankyti pas šeimos gydytoją, profilaktiškai tikrintis sveikatą, iškart atlikti visus reikiamus tyrimus gali pavykti ne taip greitai. Jei pacientas nesiryžta už paslaugą susimokėti pats, gali tekti stoti į ilgą eilę konsultacijai pas specialistą.

Nors ypač po pandemijos ir ilgai trukusių karantinų gydytojai stvėrėsi už galvos dėl visokeriopai suprastėjusios vaikų sveikatos, profesorius Vaidotas Urbonas kaip didžiausią blogybę šiandien įvardija ekranų epidemiją. Jo teigimu, besaikis sėdėjimas prie įvairių ekranų sukuria virtinę kitų vaiko sveikatos problemų. Gydytojas teigia, kad per ilgas panirimas į virtualų pasaulį vaikams nieko gero neatneša – dėl to tiek auga svoris, prastėja mityba, mažėja fizinis aktyvumas, veikiama jų psichika.

Ukrainos sėkmė kovojant su daug didesne Rusijos kariuomene kyla iš šalies susivienijimo, tokio, kokio nebuvo kelis šimtmečius. Ir ta vienybė skatina partizaninio karo plitimą okupantų kontroliuojamose teritorijose. Apie tai, kaip kovojo partizanai Antrojo pasaulinio karo metais skirtingose šalys išleista nauja knyga. Halik Kochanski „Pasipriešinimas“ skaitomas ne kaip istorijos kūrinys, o labiau kaip istorinė kronika, rašo Project Syndicate.

Europa susiduria su staigiu sąskaitų už elektros energiją augimu, kurį lėmė stulbinančios dujų kainos, nes karas Ukrainoje vyksta paraleliai su energetiniu karu, kurį Rusija pradėjo gerokai anksčiau nei įsiveržė į Ukrainą. Lietuva taip pat patyrė elektros kainų šoką, o artėjantis ruduo verčia itin stipriai nerimauti dėl ateities.

Karas Ukrainoje perėjo į naują etapą – Rusija dabar stengiasi jį vilkinti ir paversti tęstiniu, galimai kelerius metus ar net ilgiau truksiančiu procesu. Tai vargins ne tik pačią Ukrainą, bet ir Vakarus, kurių vienybei, bent jau artimiausią pusmetį, iškils tikrų išbandymų metas. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidės „Sukasi pasaulis“ vedėjai Eglė Samoškaitė, Jūratė Važgauskaitė ir Andrius Jakimčuk aptaria pirmojo karo Ukrainoje pusmečio rezultatus ir kokias galime daryti pirmines išvadas.

Praėjus beveik pusei metų nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo dekretu iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi sąrašo išbraukė Vladimirui Putinui artimą buvusį KGB darbuotoją, buvusį „Rusijos geležinkelių“ vadovą Vladimirą Jakuniną. Sprendimo motyvas – apdovanotojo vardo pažeminimas.

Jeigu nepavyktų įtikinti visų Europos Sąjungos šalių neišduoti turistinių vizų rusams, tuomet penkios sieną su Rusija turinčios Rytų Europos šalys gali sudaryti regioninį bloką, kuris bendrai tartųsi neįsileisti rusų turistų, bet priimtų bėgančius disidentus.  Toks susitarimas galėtų apimti Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Daugeliui šiais laikais į sąskaitą ateinantys pinigai beveik iš karto ir dingsta, nes brangsta bakalėjos ir degalų kainos, nuomotojai didina nuomą, o sąskaitos nuolat auga.

Iki Naujųjų metų Lietuvos miestai turi nustatyti mažos taršos zonas savo teritorijose. Kol vieni svarsto, kaip tai atrodys ir kalba apie geresnę infrastruktūrą pėstiesiems, kiti jau turi planą per daugiau nei penkmetį apmokestinti taršių automobilių įvažiavimą į miesto centrą.

Afganistanas išgyvena daugybę krizių vienu metu. Pasaulio maisto programa pranešė, kad šalyje itin trūksta maisto, tas, kuris yra – kainuoja tiek, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų 2022 m. pabaigoje badaus, o 97 proc. gyventojų atsidurs žemiau skurdo ribos. Ir tai, toli gražu ne visos šalį kamuojančios problemos, rašo Foreign Affairs.

Nuo vasaros pradžios įvesta naujovė – „baltieji“ šviesoforai, kurių signalai skirti tik viešajam transportui. Nors nuo pakeitimų praėjo keletas mėnesių, nė vienas Lietuvos miestas naujosios priemonės neįdiegė. Didmiesčių nuomonės apie naujuosius šviesoforus skiriasi – kol vieni jau numatę tikslias vietas, kur šie šviesoforai stovės, kitų jų atsiradimui nemato būtinybės.

Baltarusija Lietuvos piliečiams atvėrė bevizio režimo duris balandžio viduryje ir nuo tada žmonių, vykstančių į kaimyninę šalį, padaugėjo dešimt kartų. Daugelis jų vyksta ne po vieną kartą, perka pigius degalus ir cigaretes ir taip prisiduria prie pajamų. Kiti gi, lanko gimines ar istorinius paminklus, nors specialistai ir sako, kad jei jau pasiryžote važiuoti – būkite atsargūs. Pasak valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovų, žmonių, vykstančių į Baltarusiją padidėjimas tiktai matosi.

Į renkamus postą kandidatuodami politikai dažniausiai vardija darbus, kuriuos ketina atlikti, arba idėjas, kurias norėtų įgyvendinti. Tačiau Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ patvirtintas kandidatas į Vilniaus merus Lukas Savickas elgiasi visiškai priešingai. Jis sako, kad Lietuvos sostinės gyventojai greičiausiai visai nebenori girdėti jokių naujų skambių pažadų ar grandiozinių idėjų, o verčiau pageidautų, jog pradėti darbai būtų pabaigti. Dar geriau, jei laiku.

Nors Lietuvoje fiksuojami nauji COVID-19 atvejų rekordai, specialistai ragina į juos žiūrėti be didelių emocijų. Mokslininko Gyčio Dudo teigimu, kol visuomenėje plinta iš omikrono kilę potipiai, dideliam nerimui nėra pagrindo. Kita vertus, jis pažymi, kad mirčių nuo koronaviruso mastas šalyje vis tik nėra priimtinas, todėl ypač artėjant rudeniui gyventojai į apsauginė kaukę neturėtų žiūrėti kaip į kokią bausmę ar gėdą.

Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra žmogus, kuris sudėjo galutinius taškus liberalizuojant elektros energijos rinką Lietuvoje, nors už teikiamus įstatymus balsavo visas Seimas – tiek pozicija, tiek opozicija. Tačiau jis teigia, kad jeigu ne tuometinis politikų drebėjimas, jog aktyvesnis atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas padidins elektros energijos kainą 1-2 centais, dabar turėtume pigesnę elektrą.

Trečiadienį Lietuvoje fiksuota rekordinė elektros kaina, valdžia sako, kad aukštos kainos gali laikytis dar dvejus metus. Ekspertai ramina, kad taip toli prognozuoti sunku, elektra 2024 metais gali ir pigti, tačiau pripažįsta, kad artėjanti žiema bus itin sunki. Lietuvoje fiksuojamos rekordinės elektros kainos. Pavyzdžiui, trečiadienį tarp 18–19 val.

Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad šiuo metu visus šiurpinantis elektros energijos kainų šuolis įvyko dėl kvailų europinių taisyklių nustatymo bei komjaunuoliško Lietuvos politikų elgesio, kai smulkmeniškai įgyvendinama viskas, kas tik šauna į galvą Europos Sąjungos politikams. Pastaruosius R. Kuodis vadina „šampaniniais socialistais“, kurie viduje yra gryni liberalai ir kurie savo idėjas susigaudo iš 19 amžiaus pabaigoje vykusių kovų tarp marksizmo bei kapitalizmo.