Redakcija rekomenduoja

Vilniaus apygardos prokuratūra patvirtino, kad 2022 metų rugpjūtį Neries upėje, Vilniaus rajone, ties Kūniškės kaimu rastas vyras yra 32-ejų metų Šri Lankos pilietis, tačiau įdomu tai, kad paskutinė gyvenamoji jo vieta buvo nustatyta Jungtinėje Karalystėje. Neoficialiomis žiniomis, šeima teigia, kad Ši Lankos pilietis Jungtinėje Karalystėje gyveno maždaug nuo 2010 iki 2017 metų.

Šimtamilijonines investicijas iš Europos Komisijos (EK) žadanti pritraukti sveikatos įstaigų tinklo reforma turėtų pajudėti jau šiemet. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pažymi, kad pertvarka apima daug sričių ir turėtų visapusiškai pagerinti sveikatos paslaugas. Tačiau dalis reformos dalyvių vis dar turi abejonių dėl žadamos reformos naudos pacientų ir medikų gerovei.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių. Dėl to nėra pinigų labiau finansuoti viešąsias paslaugas, labiau didinti pensijas ir kitas išmokas. Tačiau jau šiemet valdantieji gali priimti sprendimus, kuriais labiau būtų apmokestinamas turtas ir tarša. Dabartinis Seimas keliskart nesėkmingai jau bandė keisti automobilių taršos mokestį, kad jis būtų mokamas ne vieną kartą registruojant transporto priemonę, kaip yra dabar, bet kiekvienais metais.

Rusija ir Baltarusija už kelių dienų pradės dar vienas bendras pratybas visoje Baltarusijoje. Jos vyks ir greta Lietuvos sienų. Karinės pratybos kaimyninėje šalyje vyksta itin dažnai, štai  neseniai šalia savo sienų matėme marširuojančius tankus, o kariai mokėsi keltis per Nemuną greta Druskininkų.

Dmirtrijus Medvedevas grasina Vakarams naujametinėmis „dovanomis“ ir grasina Vakarams susidorojimu. Ar kas nors dar bijo tokių Rusijos grasinimų? O gal būtent dėl tokių pareiškimų pagalba Ukrainai netiekiama taip greitai, kaip būtų galima? Pasaulio ir Lietuvos įvykius tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Andrius Jakimčuk ir Martynas Žilionis.

Nors prieš kelias savaites kaip reikiant per pandemijos metus užkilęs sergamumas gripu ir kitomis respiracinėmis infekcijos kiek nuslopo, ekspertai ragina neatsipalaiduoti. Jau dabar įspėjama, kad nauja susirgimų banga gali laukti sausio–vasario mėnesiais. Svarstoma, kad savo vaidmenį čia gali suvaidinti ir COVID-19 infekcija.

Karas Ukrainoje paskatino su Rusija ar Baltarusija besiribojančias šalis dar kartą įvertinti savo saugumą. Lenkija suskubo pirkti naują ginkluotę ir karinę techniką, kitos šalys taip pat neatsilieka. Lietuva, nors turėdama mažiau pinigų nei Lenkija, žvelgdama į karo Ukrainoje eigą, pirks oro gynybai reikalingą ginkluotę, papildomų šarvuotų visureigių, artilerijos sistemų HIMARS ir prancūziškų haubicų.

Kai daugiau nei prieš metus Lietuvoje buvo leista atverti Taivano vardo prekybinę atstovybę, tarptautinėje erdvėje prasidėjo audra. Pekinas pritaikė Lietuvai nedeklaruotas tiesiogines sankcijas, jau nekalbant apie diplomatinių santykių lygio pažeminimą iš ambasadoriaus į laikinojo reikalų patikėtinio. Bet Lietuvos politikai labiausiai buvo išsigandę dėl antrinių sankcijų, pavyzdžiui, Vokietijos įmonėms, kurios dirba su mūsų šalimi.

Šiais metais Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išliks viena populiariausių šalies partijų, konservatoriai neturėtų nusivilti ir rezultatais savivaldos rinkimuose. Taip sako ekspertai, kurie 2023-aisiais mato ir toliau besitęsiančius konfliktus tarp valdančiųjų ir prezidento. Visgi, jų nuomone, TS-LKD vis stipriau įtvirtina paklusnumo hierarchiją savo viduje, o tai konservatorius veda pavojingu keliu.

Kas toliau? Ar yra gyvenimas po Putino? Kaip jam sekasi ir kas jį pakeis? Tokie klausimai slegia Rusijos elito, jo biurokratų ir verslininkų mintis, stebint Ukrainos kariuomenę žengiančią į priekį. Kokia bus artimiausia Rusijos ateitis, nežino niekas, net Putinas, bet galimų scenarijų – daug. Rusija gali subyrėti, gali pralaimėti arba joje gali niekas nepasikeisti. Bet, kad pasaulis nebus toks, koks buvo – sutaria visi.

Šilalės rajone individualiame name su mažamečiu vaiku gyvenanti Edita, kurios tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, studijuoja ir dirba nepilnu etatu. Jos pajamos per mėnesį sudaro apie 580 eurų, tačiau šią žiemą kilo labai didelių problemų dėl šildymo, mat tiek malkos, tiek kuro briketai jai tapo beveik neįperkami.

Ukrainai 2022-ieji buvo ir tragedijų, ir istorinių laimėjimų metai. Rusija vasarį įsiveržė į Ukrainą su beveik 190 000 karių, naikindama ir žudydama dešimtis tūkstančių žmonių. Tačiau per kelias savaites Ukrainos kariškiams pavyko sustabdyti puolimą. Tada ji ėmė stumti rusus atgal. Nuo rugpjūčio mėnesio Ukrainos kariai atkovojo daugiau nei pusę Rusijos užgrobtos teritorijos ir sugriovė Maskvos sėkmės viltis.

Kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad karo Ukrainoje metu reikėtų „pailsėti“ nuo rusiškos kultūros kūrinių. Jo nuomone, rusiškos kultūros poreikis ateityje tik mažės, kadangi vis mažiau jaunimo moka rusų kalbą. Apie tai, kokios laikysenos turėtume laikytis rusiškos kultūros atžvilgiu, naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Simonas Kairys. Kol krenta bombos, susilaikykime nuo klasikų Visuomenėje kyla diskusijos, ką daryti su rusų kalba mokyklose.

Berlyno sienos griūtis 1989 m. ir Michailo Gorbačiovo atsistatydinimas iš Sovietų Sąjungos prezidento pareigų 1991 m. pažymėjo SSRS žlugimo pradžią, bet ne patį žlugimą. Nors po 1991 m. SSRS nustojo egzistuoti, kaip juridinis asmuo, SSRS žlugimas vyksta ir šiandien.

Praėjusių metų pabaigoje kaip niekada garsiai nuskambėjo istorijos apie tai, kaip žmonės vaistinėse sunkiai begali rasti įprastų antibiotikų vaikams ir kai kurių kitų vaistų.

Sultana – 24-erių blondinė su silikonu patobulintomis lūpomis – pritūpia, kad galėtų iš dėklo išimti savo „American Barret“ snaiperio šautuvą. „Mano gyvenimo meilė“, – ištarė ji, pastatydama ginklą į šaudymo padėtį. Už jos nugaros stovintis barzdotas instruktorius išrėkia instrukcijas: „Trys taikiniai. Už 186 metrų. Šauti su tikslu nužudyti.“ Sultana atsigula, pasitaiso savo į kasą supintus plaukus. Pasigirsta trys šūviai. Kulkos į taikinį pataiko colių tikslumu.

Seime suburta Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti Lietuvos demografijos ir migracijos bėdas, bet viskas susivedė į raginimą palengvinti imigraciją iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano ar panašiai. Kiti darbo grupėje dirbantys politikai nesutinka su šiais siūlymais, fiksuoja atskirąsias nuomones, pridurdami, kad taip mūsų valstybė paprasčiausiai liks pigios darbo jėgos šalimi.

Prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Šalies vadovo teigimu, kadangi G. Landsbergis yra ir konservatorių lyderis, tai per daug kišasi ir į kitas sritis. Prezidento teigimu, kai kurios ministro žinutės neigiamai sutinkamos sąjungininkų ir kenkia Lietuvai. G. Landsbergio partijos kolega, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad prezidentas jau ruošiasi rinkimams.

Lietuvos užsienio politika tapo pastebima pasaulyje, todėl ji aktyviai aptarinėjama ir šalies viduje. Užsienio politikos veiksmais paprastai siekiama padidinti valstybės saugumą, sustiprinti šalies diplomatinę ir ekonominę galią, suburti kuo daugiau sąjungininkų ir draugų. Bet Lietuvos taktika buvo kiek kitokia. Kaip straipsnyje „Apie silpnųjų stiprybę.

Į Ukrainą atėjo žiema, kuria Kremlius taip ilgai gąsdino ukrainiečius. Rusijos propaganda „generolą šaltį“ pristato kaip ištikimą Rusijos kariuomenės sąjungininką, padėjusią jai per karus prieš Napoleoną ir Hitlerį.

Į šalies poliklinikas toliau gausiai plūstant sukarščiavusiems ir susirgusiems gyventojams tiek pacientai, tiek patys gydytojai piktinasi nedarbingumų išdavimo tvarka. Nors dažnam ligoniui tereikia pailsėti kelias dienas išsisergant namuose, norint gauti nedarbingumą paprastai reikalaujama gyvai atvykti į gydymo įstaigą. Portalui tv3.lt vilnietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) skundėsi, kad nedarbingumų išdavimo tvarka šiuo metu atrodo nelogiška.

Dėl karo Ukrainoje Baltarusija atsidūrė keblioje padėtyje, nes viskas šiuo metu priklauso nuo Rusijos. Kyla vis daugiau klausimų dėl Baltarusijos valstybingumo, o visuomenė nors ir nutilusi, nėra nurimusi. Visgi dabartinėje Baltarusijos ir Rusijos santykių darbotvarkėje yra tik vienas klausimas: ar Kremliui pavyks įvelti Baltarusiją į karą prieš Ukrainą? Nuo to dabar priklauso ne kas kita, o Baltarusijos, kaip suverenios valstybės, išlikimas.

Kitais metais vyksiantys savivaldos rinkimai bus nelengvas išbandymas partijoms. Ekspertai teigia, kad konservatoriai nebūtinai bus nubausti už buvimą valdžioje, o iš liberalių partijų geriausiai sektis turėtų Liberalų sąjūdžiui. Didžiulė intriga išlieka klausimas, kas sulauks geresnių rezultatų – valstiečiai-žalieji ar nuo jų atskilę Sauliaus Skvernelio vedini demokratai.

2014 metų pavasarį įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija buvo dabartinės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžia. Tuo metu tai sukėlė euforiją Rusijos visuomenėje, o Vladimiro Putino reitingai pasiekė rekordines aukštumas. Kremlius savo veiksmus suformulavo kaip „istorinio teisingumo atkūrimą“ ir daugelis Rusijos piliečių tai suprato būtent taip.

Kovą jau bus lygiai trys metai nuo tada, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė COVID-19 pandemijos pradžią. Nors bent Lietuvoje jau, atrodo, pandemijos seniai neliko nė kvapo, aktyvi kova su virusu nuslopo toli gražu ne visur. Ar 2023 m. apie pandemiją jau išties galėsime pamiršti? Nuo 2020 m. vasario Lietuvoje trukusi ekstremalioji situacija dėl COVID-19 buvo atšaukta šių metų gegužę.

Nauji metai atneš iš pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje. Pacientų laukia daugiau galimybių gauti reikalingas paslaugas, taip pat prasideda valdžios ilgai planuotos sveikatos reformos etapai.  Nauji tyrimai naujagimiams Nuo 2023 m. Lietuvoje visi naujagimiai bus tiriami nuo 8 sunkių genetinių ligų. Iki šiol jie būdavo tiriami tik dėl 4 įgimtų medžiagos apykaitos ligų, norint išsitirti papildomai tą buvo galima padaryti tik savo lėšomis.

Kada ir kaip baigsis karas Ukrainoje, yra esminis ir beveik neatsakomas klausimas. Kai kuriems atrodo, kad karas Ukrainai klostosi gerai, o Rusijos pajėgumai yra smarkiai apgadinti. Visgi pergalės ir pralaimėjimai mūšio lauke anksčiau ar vėliau ves prie taikos derybų. Tiesa, kokios ir kada jos bus – neaišku. Vakarai turi vienokį matymą ir supratimą, Ukraina ir jos artimiausi draugai – kitokį. Kol kas vyrauja sutarimas, kad nevalia Ukrainos spausti derėtis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada, kad iškart po Naujųjų bus paruošta nauja tvarka, pagal kurią labiausiai teršiantys automobiliai bus stabdomi gatvėje ir įpareigojami atlikti pakartotinę techninę apžiūrą. Ministras nemano, kad sustabdytas automobilių taršos mokestis buvo nesėkmė. O jei ir nesėkmė, tai ne jo.

Kitais metais Vidaus reikalų ministerija planuoja susitelkti į civilinę saugą, nes karas Ukrainoje parodė, kad Rusija dažnai taikosi į civilius gyventojus, kurie tampa beginklėmis karo aukomis. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad ministerija baigia sužymėti kolektyvinės apsaugos statinius bei specialias priedangas. Teigiama, kad šiuo metu nuo atakų iš oro būtų galima paslėpti apie 20 proc. Lietuvos gyventojų, tai ministerija susiplanavo, kad ateityje pasislėps 50 proc. žmonių.

Pradėta gydymo įstaigų reforma tęsis ir 2023 metais. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ragina tuos, kurie teigia, kad žmonėms įvairios paslaugos bus nepasiekiamos, atsibusti. Dabartinė sistema sukūrė situaciją, kai mažųjų savivaldybių ligoninės tuščios, o pacientai užkišę didžiųjų miestų gydymo įstaigas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo apie laukiančius pokyčius ligoninėse ir gydymo įstaigų reformą.

Nors valstybė kelia kartelę daugiabučių renovacijai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas nemano, kad tai taps neįkandama prabanga gyventojams. Ministro teigimu, netrukus bus sukurta tvarka, kuri leis gyventojams patiems apsispręsti, ką daryti su nusidėvėjusiais, jau ne antrą ir ne trečią dešimtmetį skaičiuojančiais daugiabučiais. Vienas iš kelių... juos griauti.

Gyvenimas kai kuriuose Europos miestuose netrukus gali atrodyti kitaip, nei iki šiol. Europa gali patirti tai, ko nepatyrė nuo pat Antrojo pasaulinio karo. Namų ir gyvenimo komfortą gali sutrikdyti laipsniški elektros energijos tiekimo nutraukimai siekiant taupyti energiją. Laikinai mažinamos mobiliojo telefono ir interneto paslaugos. Mokyklos uždarytos dėl apšvietimo ir šilumos trūkumo.

Dar kelis metus iš eilės Lietuvoje palaipsniui toliau bus ilginamas pensinis amžius ir būtinasis draudimo stažas. Tačiau vėliau pensininkų ims sparčiai daugėti, o darbuotojų, kurių įmokomis finansuojamos pensijos – mažėti. Nesiėmus jokių sprendimų, bus sunku pasiekti, kad pensijų dydis, palyginti su atlyginimų dydžiu, išsilaikytų toks, koks yra dabar, ar juolab pagerėtų. Vargiai padės ir sukauptas, bet nenaudojamas milijardinės „Sodros“ lėšų rezervas.

Naujausios Baltarusijos palydovinės nuotraukos rodo naujai išraižytus miško kelius ir lėtą karinės technikos srautą link Ukrainos šiaurinės sienos.

Artėjantys savivaldos rinkimai kelia nerimą politikams. Kas laimės? Kaip seksis? Kokios politinės jėgos pasididins savo raumenis prieš neišvengiamai artėjančius Seimo rinkimus. Visgi Kaune nuotaikos ne tokios banguotos, viešai paskelbęs, kad sieks mero kėdės trečią kartą, Visvaldas Matijošaitis patyliukais laikomas neabejotinu rinkimų favoritu.

Nusibodo kiekvienais metais žiūrėti, kaip Kevinas bando apsaugoti namus nuo plėšikų ar Džonas Makleinas kovoja su vokiečių teroristais? Skubame jums į pagalbą! Pluoštas nenusibodusių filmų, puikiai tinkančių Kalėdoms. Nuo nemirštančios klasikos iki tokių filmų, kurių geriau nežiūrėti kambaryje esant mažamečiams vaikams. Kalėdines rekomendacijas pristato tinklalaidės apie kiną „Ekrano vergai“ vedėjai Laurynas Stonkus ir Vilmantas Venckūnas. Nors filmo „Vienas namuose“ (angl.

Nedidelis kurortinis miestas iš gyventojų pinigų pastato baseiną, kad vaikai galėtų mokytis plaukti, o senjorai turėtų, kur leisti laisvalaikį. Paskui miestas paskelbia konkursą iš gyventojų pinigų pastatytam baseinui administruoti ir jį laimi privati įmonė, pasiūliusi pigiausias kainas. Miestas sutartyje nurodo, kiek laiko turi būti skiriama vaikų mokymui plaukti, senjorų sveikatinimui, kokios yra viršutinės pažeidžiamų grupių bilietų kainų ribos ir galvoja, kad geras darbas padarytas.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra politikų susitarimo reikalas, o kariai įgyvendins viską, kas bus nuspręsta politiniu lygmeniu. Taip jis kalbėjo Lietuvoje vis dar diskutuojant, ar buvo padaryta viskas, kad NATO rėmuose Lietuvai priskirta vokiečių brigada tikrai atsirastų mūsų šalyje, kai tik bus sukurta reikiama infrastruktūra.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad milijoninės baudos vaistinėms yra pamoka, po kurios gali tekti keisti mechanizmą, kaip nustatinėjami kompensuojamųjų vaistų antkainiai. Ministras tvirtino, kad vaistai Lietuvoje gali brangti, tačiau nebūtinai dėl to, kad konkurenciją pažeidusios vaistinės baudos naštą permes ant vartotojų pečių.

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje piktinosi mūsų šalyje reiškiamomis abejonėmis dėl Berlyno pasiryžimo steigti Lietuvoje brigadą ir, prireikus, ginti Lietuvą. Ar toks Vokietijos įsižeidimas pagrįstas? Apie Lietuvos ir pasaulio įvykius tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ diskutuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Vidutiniškai kitais metais namų ūkių pajamos augs 86 eurais, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, trečiadienį pristačiusi, ką ministerija nuveikė didindama gyventojų pajamas, kai dėl karo Ukrainoje, Rusijos energetinio šantažo ir kitų bėdų infliacijos rodikliai Lietuvoje pasiekė dviženklius skaičius.  Kitąmet minimali mėnesio alga padidės iki 840 eurų ant popieriaus arba iki 633 eurų į rankas.

Palyginti su kitomis šalimis, daugelį metų Lietuvoje surenkama daug mažiau mokesčių. Dėl to nepakanka lėšų tinkamai finansuoti švietimą, sveikatos, socialinę apsaugą, kelti pensijas ir išmokas. Situacijos iš esmės nepakeitė ir prieš ketverius metus įvestas didesnis mokesčio tarifas gaunantiems aukščiausias pajamas. Didžiulės Lietuvos gyventojų pajamų nelygybės tai nė kiek nesumažino, pastebi ekspertai.

Susisiekimo ministerija ėmėsi reformuoti tolimąjį susisiekimą autobusais Lietuvoje taip, kad į rinką galėtų patekti nauji vežėjai, kad autobusai galėtų pradėti ir pabaigti maršrutus ne tik autobusų stotyse, bet ir oro uostuose ar geležinkelio stotyse, bei kad būtų derinami autobusų bei traukinių tvarkaraščiai, tai yra, kad tame pačiame mieste autobuso išvykimo laikas bent 10 minučių nesutaptų su traukinio išvykimu ta pačia kryptimi.

Dalis gyventojų net ir išėję į pensiją dirba. Vieniems trūksta veiklos, jie nenori būti be darbo, o kitiems pensijos neužtenka, norint susimokėti mokesčius, nusipirkti maisto ar vaistų. Tačiau iš dirbančių pensininkų atlyginimų ir toliau skaičiuojamos įmokos pensijų kaupimui. Todėl žmonės turi kreiptis dėl mokėjimo nutraukimo ar sustabdymo.

Sergamumui gripu ir kitomis peršalimo ligomis augant kaip ant mielių, gydytojai priversti suktis kaip voverės rate. Kone pusę priimamų pacientų per dieną sudaro ekstriniai ligoniai, kuriems dažnu atveju reikia ir nedarbingumo. Pasak medikų, tai neretai tėra vienas formalumas, tačiau reikalauja papildomo biurokratizmo.

Pasaulyje 75 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama miestuose. Lietuvos savivaldybės stengiasi eiti žalumo link, tačiau ne visada sulaukia gyventojų pritarimo, kartais piktinamasi, kad atsinaujinančios energijos jėgainės yra tiesiog... negražios. Verslas skatina keisti gyventojų požiūrį ir Lietuvos miestams siūlo sprendimą, kuris pakeistų tiek transporto, tiek energetikos sektorių neatpažįstamai.

Didžiųjų miestų savivaldybės prieš naujuosius metus tvirtina įvairių paslaugų miestiečiams įkainius. Ne išimtis ir atliekų tvarkymo kainos. Nors daugelis nuogąstavo, kad ši paslauga gyventojams gali stipriai pabrangti tiek dėl išaugusių energetinių išteklių kainų, tiek dėl kelis kartus didėjančio atliekų mokesčio, dviejuose iš trijų didžiausių šalies miestų paslaugos nebrangs. O štai vieno miesto gyventojai privalės plačiau atverti kišenes.

Skiepijimo nuo COVID-19 apimtims esant mažoms kaip niekada, į Lietuvą toliau plūsta vakcinos. Iš viso jų užsakyta tiek, kad kai kuriems dar užtektų pasiskiepyti dviejomis sustiprinamosiomis dozėmis. Nors ministerija teigia besistengianti kiek įmanoma jų paaukoti kitoms šalims, vakcinas kasdien tenka tiesiog išpilti lauk.  Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kur Lietuva ketina dėti vakcinų perteklių ir ar yra būdų pakeisti jų įsigijimo sutarties sąlygas.

Buvusi krašto apsaugos ministrė, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė sako, kad nors vykstant karui Ukrainoje ciniška taip sakyti, bet šiuo metu ji jaučiasi daug saugiau nei eidama ministrės pareigas, nes užpuldamas Ukrainą Rusijos režimas pradėjo savo pabaigos pradžią, o anuomet režimas stiprėjo ir, amerikiečių vertinimu, ketino testuoti NATO aljansą per mus 2019 metais.  „Pasakysiu tokį paradoksalų dalyką, kad šiandien aš jaučiuosi saugiau.