Redakcija rekomenduoja

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikime dėl klimato kaitos dėmesys nukrypo nuo pačios kovos su klimato kaita. Ministro teigimu, daug diskusijų kelia, ar Kiniją dar galima laikyti besivystančia šalimi, nors jos ekonomika yra antra pasaulyje, o pati Kinija yra didžiausia pasaulio teršėja. Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes S. Gentvilas išskyrė Klaipėdos uostą, kuris gali tapti žaliojo vandenilio vartais į Europą.

Ilgos eilės pas tam tikrus gydytojus – kol kas vis dar neišsprendžiama problema. Tačiau vienas ar du mėnesiai laukimo pas specialistą gali pasirodyti niekiniai, kai išgirstama apie tai, kad vaikui dantims būtinos procedūros prieiti pavyks tik po 2 metų. Tokius laukimo terminus išgirdusi kaunietė Ieva (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.) buvo kaip reikiant priblokšta. Į portalą tv3.lt kreipusis moteris pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo eilinio 8-erių metų sūnaus vizito pas odontologą.

Daugiau kaip 20 metų šeimos gydytoju Kaune dirbantis Giedrius Tytmonas įsitikinęs, kad gydyti žmones yra Dievo dovana ir kas tą moka daryti, yra didelė vertybė. Nors gydytojas kaip didžiausią peilį peikia per didelį biurokratizmą sistemoje, itin solidžiais pasiūlymais išvažiuoti dirbti svetur nesusigundė. Pacientų atsiginti negalintis gydytojas gana kuklus. Sako, kad gydo paprastai, nors ir neprastai.

Kremlius slapta pavedė kelioms tikslinėms grupėms ištirti visuomenės požiūrį į karą Ukrainoje, o išvados Rusijos prezidento nedžiugina, rašo „Meduza.

Užsienio reikalų ministerija rudenį buvo paskelbusi konkursą į diplomatinę tarnybą, tačiau jame dalyvavusi Ineta, kurios tapatybė redakcijai yra žinoma, pasakoja pasibaisėjusi, kaip atrenkami ateities diplomatai. Moteris pasakoja, kad konkurso įgyvendinimas labai strigo, tačiau labiausiai jai klausimų sukėlė konkurso objektyvumas: egzaminas raštu buvo palengvintas, todėl jį išlaikė dauguma dalyvių ir apie kandidatų tinkamumą iš esmės sprendė komisija. O pastaroji metai iš metų vis mažinama.

Artėjant šventėms gyventojai suskubo pirkti dovanas, šventinius papuošimus, o kai kas jau perka ir maisto produktus šventiniam stalui. Ne vienas gyventojas parduotuves Lietuvoje išmainė į prekybos centrus Lenkijoje. Tačiau dabar ten netgi vykti nebereikia. Daugėja įmonių, kurios internetu užsakyta prekes iš Lenkijos parveža į Lietuvą už papildomą mokestį. Šis prasideda nuo 1,99 euro.

Partinė drausmė konservatorių partijoje vėl susvyravo, šį kartą ant baudžiamojo partijos suolelio atsidūrė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Tikėtina jis neteks šių pareigų, bet kur toliau pasuks jo politinis kelias dar neaišku. Ši partinė drama gali baigtis tyliai ir ramiai, kaip tai nutiko Žygimantui Pavilioniui, o gali virsti ir skyrybomis, kaip, kad Egidijui Vareikiui.

Kremlius vis užsimena apie norą sėsti prie derybų stalo su Ukraina. Tačiau Kyjivas atšauna, kad kol Rusija bombarduoja Ukrainos miestus ir žudo žmones, jokių pokalbių negali būti. Tam pritaria ir Vakarai, kurie pažymi, derybos įmanomos tik Rusijai išvedus kariuomenę iš Ukrainos ir tik tokiomis sąlygomis, kurias padiktuos Kyjivas. Situaciją naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas nutarė siūlyti konservatoriams Seime, vietoje Mykolo Majausko, ieškoti kito Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, bei nesmarkiai pagrūmojo Laisvės partijai. Visa tai vyksta dėl to, kad konservatorius M. Majauskas ir Laisvės partijos politikai inicijavo pridėtinės vertėms mokesčio lengvatos maitinimo paslaugoms nustatymą ne pusei metų, kaip norėjo Vyriausybė, bet metams.

Raketų sprogimai Lenkijoje pareikalavo dviejų žmonių gyvybių ir sukėlė diskusijų apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę. Tačiau greitai įsibėgėjusios kalbos greitai ir subliuško, kadangi tiek Lenkija, tiek JAV su NATO kalba, kad į Lenkiją netyčia nuklydo nuo Rusijos puolimo besiginančios Ukrainos raketa. Apie sprogimus Lenkijoje ir to įtaką tolesnei karo Ukrainoje eigai tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Ukrainos žvalgybai pasidalinus informacija apie galimą pavojų Astravo atominei elektrinei ir didėjančią hibridinių išpuolių tikimybę Baltarusijoje, portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sakė, visiškai nenustebę dėl tokių pranešimų. Šlykščių šunybių iš Baltarusijos ir Rusijos pusės reikia laukti, nes Maskva nenuleidžia rankų ir nori „pakelti temperatūrą“ mūsų regione, atkeršyti. Visgi ar tikrai taikiniu gali tapti Astravo AE kalbinti specialistai abejojo.

Spalio 26 dieną Maskvos centre pasirodė ginkluoti vyrai su karine technika. Kai kurie maskviečiai tikėjosi, kad įvyks karinis perversmas, tačiau Rusijos federalinė apsaugos tarnyba (FSO) skubiai paskelbė „suplanuotas taktines pratybas, skirtas neutralizuoti terorizmo grėsmes ir apsaugoti pagrindinius vyriausybės objektus“. Žiniasklaida išsiaiškino, kad taktinės pratybos yra tik maža dalis specialiųjų priemonių, kurias FSO turi įgyvendinti.

Nepasitikėjimo procedūra užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui žlugo, nes, kaip ir buvo galima tikėtis, valdančioji koalicija susivienijo ir balsavo, jog politiko atsakymai į opozicijos užduotus klausimus juos tenkina.

Po ką tik nuskambėjusių skaudžių įvykių, kai gelbėdamas paauglį mirė greitosios medicinos pagalbos paramedikas ir buvo sumuštas greitosios vairuotojas kaip niekada garsiai pradėta kalbėti apie šios tarnybos bėdas. Kaip vieną būtinųjų pokyčių patys profesinės sąjungos atstovai nurodo skubiosios pagalbos išties nereikalaujančių iškvietimų apmokestinimą.

Lenkijos pasienyje nukritusi rusiška raketa visą Europą privertė nemaloniai krūptelėti. Prasidėjus karui Ukrainoje šalis tapo didžiausiu ukrainiečių ramsčiu ir kylančia karine bei politine regiono jėga. Lietuva gretinasi prie Lenkijos ir pripažįsta jos didėjančią karinę bei politinę įtaką, tampame „mažesnieji Lenkijos broliai“, bet ar Lenkijai pavyks išplėšti „didelio Europos brolio“ titulą, dar neaišku. Kova tik įsibėgėja.

Premjerė Ingridai Šimonytei neseniai pareiškus, kad į COVID-19 infekciją jau galima žiūrėti kaip į gripą, kai kurie specialistai iškėlė abejonę, ar toks požiūris tikrai teisingas. Pažymima, kad nuo viruso vis dar miršta per daug žmonių, o ir infekcijos sukeltos pasekmės sveikatai – naujų iššūkių keliantis dalykas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d., buvo atlikta daugybė konflikto tyrimų ir analizių, įskaitant galimą karinę JAV ir Kinijos konfrontaciją dėl Taivano. Tačiau karinėje istorijoje gausu pavyzdžių, kaip armijos mokėsi iš blogų buvusių karų pamokų ir taikė jas kituose karuose, o tai atnešė pragaištingą poveikį. Karo pobūdį iš anksto gana sunku nuspėti.

Nors iki 2024 m. prezidento rinkimų dar daug laiko, pirmosios apklausos rodo galimus kandidatus stoti prie lenktynių dėl Daukanto aikštės rūmų starto linijos. Reitingų auksą raško dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jam ant kulnų lipa naujas vardas šalies politikos arenoje – advokatas Ignas Vėgėlė.

Situacija darosi neeilinė – tėvai skundžiasi nerandantys susirgus vaikams būtinų vaistų, daugiausia – antibiotikų. Gydytojai patvirtina, kad tenka suktis, kaip išmano. Savo ruožtu pačios vaistinės, nors ir neslepia, kad bėdos dėl vaistų tiekimo jau darosi tendencingos, teigia, kad visada gali pasiūlyti alternatyvą ieškomiems vaistams. Vilnietė Rasa (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.

Kituose prezidento rinkimuose galime sulaukti naujo kandidato – advokato Igno Vėgėlės. Bent jau taip signalizuoja visuomenės nuomonės apklausos. Šis žmogus nėra visiškas naujokas politikoje, nes anksčiau priklausė krikščionims demokratams.

Nors prieš savaitę sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prabilo apie vieną naują priemonę siekiant spręsti eilių problemą, vėl sulaukęs klausimo apie tai atkreipė dėmesį, kad patiems pacientams reikia keisti įpročius, kad situacija gerėtų. Vyriausybės metu Seime ministras vėl sulaukė klausimo apie eiles – ko vis tik dar be įvardytos švieslentės, kur bus skelbiamos mažiausiai laikų į e.sveikatą keliančios gydymo įstaigos, ministerija ketina imtis eilėms pas medikus pažaboti.

Kinija ir Jungtinė Valstijos jau kurį laiką viena kitą įvardija kaip didžiausias konkurentes. Visgi karas Ukrainoje ir išsiveržusi Rusijos agresija gali suartinti Vašingtoną ir Pekiną. Nors dar prieš kurį laiką atrodė, kad Kinija besąlygiškai palaiko Putiną ir jo planą, Joe Bideno ir Xi Jinpingo susitikimas pažėrė užuominų, kad šios didžiosios pasaulio galios gali bandyti nuslopinti Kremlių.

Lenkijos pasienio miestelyje sprogus raketoms sujudo visas NATO aljansas. Tiesa, šį kartą, regis, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir priešas Lenkijos nepuola. Visgi, kai karas vyksta taip arti, raketos gali pasiklysti ir dažniau. Ekspertai tikina, kad jei Lenkija būtų užpulta, ji galėtų atsakyti ir savarankiškai, nelaukiant NATO konsultacijų. Bet ji to nedarytų, nes vienas lauke – ne karys. Nors paskutiniu metu Lenkija ir tampa viena galingiausių karinių valstybių Europoje.

Ukraina išlaisvino Chersoną, o šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pavadino „karo pabaigos pradžia“. JAV valstybės departamentas pareiškė, kad pietinio Chersono miesto išlaisvinimas yra didelis pasiekimas Ukrainai. Ar tai yra lūžis kare? Pasaulio ir Lietuvos įvykius naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Jūratė Važgauskaitė ir Martynas Žilionis. Laidoje taip pat aptarti Jungtinių Valstijų vidurio kadencijos rinkimai.

Antradienį NATO narės Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina nugriaudėjo mirtinas sprogimas, manoma, kad sprogo rusiškos gamybos raketos, tiesa, iš kur jos atskirdo dar aiškinamasi. Sprogimas, per kurį, ugniagesių teigimu, žuvo du žmonės, sukėlė susirūpinimą, kad Rusijos karas Ukrainoje gali virsti didesniu konfliktu ir išsiplėsti į gretimas šalis. Nutikus tokiam įvykiui reaguoti – būtina. Tiesa, kokia bus reakcija pirmiausia priklauso nuo pačios Lenkijos.

Trijų vaikų tėtis Viktoras yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys ir dalį savo laisvalaikio skiria karinei tarnybai. Savanoriu vyras tapo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo ginkluotą konfliktą Donbase. Pastaruoju metu saugumo situacija regione dar prastesnė dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, todėl kariai savanoriai treniruojasi pratybose, atlieka užduotis ir rengiasi ginti šalį, jeigu prireiktų.

Interpeliacijų banga valdantiesiems grasinantys opozicionieriai skelbia kalbėsiantys ir apie nepasitikėjimą visa Vyriausybe. Tiesa, patys stoti už valstybės vairo jie nenorėtų. Pasak opozicijos, tie patys, kuriais nepasitikima, tiesiog turėtų suformuoti kitą Vyriausybę. Galimai tokią, kuria būtų tikima labiau. Problemų, pasak politologų, Vyriausybėje išties yra, bet opozicijos siūlomi sprendimo būdai – kreivi.

Vilniaus autobusų stoties plotas ateityje reikšmingai sumažės, nes privatūs stoties savininkai dalį sklypo planuoja užstatyti gyvenamaisiais namais ir biurais, pratęsti Sodų gatvę, atkurti Strumilos sodus, o autobusų stoties terminalas turėtų atsirasti palei Geležinkelio gatvę, kur šiuo metu yra valstybinės žemės plotelis – panašiai ten šiuo metu įkurdinta automobilių stovėjimo aikštelė prie „Iki“ parduotuvės.

Aklumas, amputacija, sutrikusi inkstų ar širdies veikla – užleistas cukrinis diabetas gali pažeisti visas organizmo sistemas. Tyliąja pandemija vadinamas šios ligos plitimas gąsdina medikus, mat neretai pacientai nė nenutuokia sergantys diabetu, o į ligoninę papuola jau ištikus infarktui. Skaičiuojama, kad pasaulyje diabetu šiuo metu serga apie 537 mln. žmonių, tačiau iki 2045 m. šis skaičius, prognozuojama, išaugs net iki 783 mln.

Tarptautinė prekyba su Rusija šiais metais išaugo, net tada, kai buvo įvestos sankcijas po karo Ukrainoje pradžios. Tiesa, įsigaliojus apribojimams Maskvos aljansai keičiasi, bet kai kurios valstybės gerokai padidino pirkimą iš Rusijos prasidėjus karui.

Lietuva ir Lenkija buvo teisios daugybę metų aiškindamos Vakarų partneriams apie Rusijos grėsmę ir kėslus, sako Lietuvos ir Lenkijos politikos formuotojai susirinkę į neformalią diskusiją Vilniuje. Pasak jų, scenarijai, kurių abi šalys bijojo, deja, bet išsipildė.

Devintojo dešimtmečio pradžioje demokratijos tyrinėtojas Robertas Dahlas pastebėjo, kad „didžiojoje pasaulio dalyje demokratijos vystymuisi ir palaikymui palankių sąlygų nėra arba geriausiu atveju jos silpnos“. Vos Dahlas parašė šiuos pesimistinius žodžius, kai tapo aišku, kad demokratija atsidūrė ant didžiausio istorinio klestėjimo slenksčio.

Nerimas dėl galimai aukštų šildymo kainų verčia gyventojus mąstyti tiek apie daugiabučių namų renovaciją, tiek apie šilumos punktų atnaujinimą, dar vadinamą mažąja renovacija. Visgi šiemet kvietimas renovacijai dar nebuvo paskelbtas, o paraiškų atnaujinti šilumos punktus daugiau, nei yra lėšų. Seime Energetikos ir darnios plėtros komisija nagrinėjo renovacijos ir vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo, kitaip vadinamos mažąja renovacija, situaciją.

Nors pandeminių ribojimų, apsunkinančių patekimą į gydymo įstaigas, nebeliko, prieiti pas gydytoją išlieka toli gražu nelengva užduotis. Gyventojai dalinasi istorijomis, kad ne riba čia ir du trys, ir net 6 ar 8 mėnesiai laukimo. Ministras žada pokyčius, tačiau gydymo įstaigų atstovai siūlo džiaugtis tuo, ką turime, mat yra šalių, kur 3–6 mėnesių eilė pas specialistą – normali praktika. Vilnietė Rūta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.

Per artimiausius kelis metus Vilniaus gyventojai gali patirti ne vieną pokytį susijusį su viešuoju transportu. Planuojama keisti maršrutus, įsigyti naujų transporto priemonių, taip pat įvesti zoninę kainodarą, kas reikštų, kad centre vilniečiai autobusu važiuotų už vieną kainą, o, pavyzdžiui, Lazdynuose, jau už kitą.

Konservatorių kandidatas į Vilniaus miesto mero postą Valdas Benkunskas sako, kad bus meras be cirkų, tačiau tai nereiškia, kad jis bus sostinės vadovas be ambicijos. V. Benkunskas tikina, kad buvę miesto vadovai dažnai susitelkdavo į įvairius eksperimentus ir viešųjų ryšių akcijas, o ne į darbus, kurie paverstų Vilnių regiono lyderiu ir miestu, kuriame patogu ir malonu gyventi.

Nors paskutinis difterijos protrūkis Lietuvoje fiksuotas dar 1995 m., dabartinė situacija Europoje epidemiologams kelia susirūpinimą. Stebint du kartus išaugusius susirgimus šia infekcine liga gydytojai įspėja, kad sąlygos ja užsikrėsti ir pas mus darosi vis palankesnės. Paprastas būdas tam užkirsti kelią – kas 10 metų nepamiršti pasiskiepyti sustiprinamąja skiepo doze.

Atslūgus pandeminiams ribojimams specialistai vis garsiau kalba ne tik apie gripo „sugrįžimą“, bet ir kitų oru plintančių infekcijų augimą. Ne išimtis – ir dažniausiai vaikus užklumpanti skarlatina. Nors dar pernai jos atvejų gerokai sumažėjo, šiemet jau fiksuojama 2,5 kartų daugiau susirgimų. Nors skarlatina nėra gyvybei pavojinga liga, tačiau atsiradus užkratui ji greitai išplinta kolektyvuose. Nustatomi skarlatinos atvejai tarp darželinukų tėvelių jau sėja baimę.

Karus pralaimintys lyderiai kartais griebiasi beviltiškų lošimų. Pralaimėjimas ar net pergalės nebuvimas gali kelti grėsmę jų valdymui, ir kartais jie nori imtis drąsių ar nepaprastų žingsnių, kad viską pakeistų. Kyla didžiulė baimė dėl karo Ukrainoje: jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs, kad jo nugara atsirėmusi į sieną, jis gali imtis desperatiškų veiksmų, rašo „Foreign Affairs“. Jis tikrai turi keletą bjaurių įrankių, kuriuos galėtų panaudoti.

Vos prieš savaitę tėvo netekęs Romanas Postnovas įsitikinęs – jei ne medikų aplaidumas, šiandien jis dar galėtų būti gyvas. Pagalbos į dvi ligonines kreipęsis vyras nesulaukė – mirė netrukus sugrįžęs į namus. Prašydamas ištirti tėvo mirties aplinkybes ketvirtadienį klaipėdietis kreipėsi į prokurorus.

Netirpstant eilėms gydymo įstaigose sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sumanė imtis drausminimo priemonės – naujoje švieslentėje ruošiasi viešinti tas įstaigas, kurios į e.sveikatą sukelia mažiausiai vizitų pas gydytojus laikų. Vis dėlto pačios įstaigos tai vertina rezervuotai ir pažymi, kad yra kritikuojami be reikalo, mat pateikiami duomenys neatspindi tikrovės.

JAV vyko vidurio kadencijos rinkimai, po kurių paaiškės, ar demokratai ir jų prezidentas Joe Bidenas toliau galės toliau sėkmingai vykdyti savo programą. Vienas iš esminių klausimų – ar JAV toliau aktyviai rems Ukrainą, nes kai kurie respublikonų kandidatai per rinkimų kampaniją tvirtino, kad jiems atėjus į valdžią, JAV nebeskirs nė cento paramos Ukrainai.

Tėvai nebežino, ko imtis – teigia, kad situacija dėl elektroninių cigarečių vartojimo Lietuvoje darosi nekontroliuojama. Į šiuos įvairiais užpildais galimus papildyti tabako gaminius įninka jau mažamečiai, o galimybių sukontroliuoti prekybą viliojančiais skoniais vis dar trūksta. Nors šalyje yra įsigaliojęs draudimas prekiauti elektroninėmis cigaretėmis su skoniais, to nėra paisoma.

Seimas neseniai priėmė Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kurie bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams suteikė teisę tvarkyti specialiųjų kategorijų asmens duomenis. Tai apima duomenis apie rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose, genetinius, biometrinius, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją. Socialiniuose tinkluose dėl to iškart kilo pasipiktinimas.

Kinijos vaidmuo pasaulio politikoje kasdien vis didėja ir būtent Kinija, o ne Rusija, yra vadinama didesne grėsmė pasaulio stabilumui. Kiniją, kaip pagrindinę savo varžovę, mato ir JAV, atvirai apie tai rašydama Nacionalinės gynybos strategijoje. Kinijos „didžiojo brolio“ vaidmuo padidėjo Rusijai įsivėlus į karą Ukrainoje, kuris atvėrė nemažai kelių kinams, šis karas jiems yra gana naudingas.

Vieno iš didžiausių prekybos tinklų vadovė prisipažįsta visiškai neperkanti kai kurių produktų. Bet ne dėl to, kad Lietuvos parduotuvėse jie būtų prastos kokybės – ji tiesiog yra vegetarė. N. Kvietkauskaitė tikina, kad maisto produktai Lietuvoje yra geresnės kokybės nei Lenkijoje. Tačiau mažesnių kainų mūsų gamintojai negali pasiūlyti dėl mažesnės rinkos. Vis dėlto akcijų metu lietuviams esą nebūtina važiuoti apsipirkti pas kaimynus.

Sovietinei praeičiai nostalgiška visuomenės dalis Lietuvoje traukiasi, bet vis tiek išlieka pakankamai didelė. Tai nėra žmonės, kurie nori atkurti Sovietų Sąjungą ar sugrįžti į sovietinius laikus. Tai greičiau piliečiai, kurie nėra linkę spausti „cancel“ mygtuko visai sovietinei praeičiai, nes mano, jog buvo ir gerų dalykų.

Per artimiausius metus Vilniaus vairuotojai patirs ne vieną pokytį. Numatoma, kad mieste atsiras zonos, į kurias negalės patekti vairuojantys taršius automobilius. Taip pat ketinama spręsti stovėjimo vietų trūkumą gyvenamuosiuose rajonuose ir plėsti mokamą stovėjimą juose. Plėsis ir kilpinio eismo naudojimas – jis bus įgyvendintas ne tik senamiestyje.

Nors išgirdus apie krūtų susirgimus pirmiausia galvojama apie blogiausią variantą, gydytojai pažymi, kad krūtų ligos yra labai įvairios. Vis tik kai kuriais atvejais ir kiekviena diena tampa aukso vertės siekiant kuo greičiau padėti pacientui. Gydytojai pažymi, kad kai kada krūtų vėžys itin agresyvus arba netikėtai užklumpa ir labai jauname amžiuje. Be to, nuo šių ligų neapsaugoti ir vyrai.