Dar pavasario sesijos metu pernai palaiminti įstatymo projektai, paklojantys pagrindus ruošiamiems pokyčiams, įsigalios skirtingu metu. Viena reformos dalių – naujas pacientų pavėžėjimo modelis – startuoja jau pirmaisiais šių metų mėnesiais. Tiesa, kol kas tai – tik bandomasis projektas keliose pasirinktose apskrityse, per pavasarį bus baigti dėlioti planai, o pati sistema praktiškai bus išbandoma nuo birželio.
Pasak ministro, pavėžėjimo funkcija į sveikatos apsaugos sistemą integruota tam, kad būtų tobulinama ir efektyvinama greitosios medicinos pagalbos (GMP) funkcijas, kad jai nereikėtų vykdyti vadinamosios taksi funkcijos.
Tuo metu nuo liepos 1 d. pradeda veikti ir centralizuota GMP tarnyba su būstine Kaune. Iki šiol šias paslaugas teikė apie 50 atskirų juridinių asmenų. Vykdant GMP reformą vietoj iki šiol atskirų ir savarankiškai dirbančių juridinių vienetų bus sukurta viena visoje šalyje veiksianti GMP tarnyba su penkiais padaliniais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose.
80 proc. sveikatos paslaugų – savo savivaldybėje
Vis tik daugiausiai diskusijų ir kritikos sulaukė gydymo įstaigų pertvarkos klausimas. Jai pamatus tiesiantys įstatymo projektai įsigalios nuo rugpjūčio mėnesio. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) užsibrėžė tikslą, kad 80 proc. pacientams būtiniausių paslaugų būtų teikiama jų gyvenamojoje savivaldybėje.
Pažymima, kad pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis. Siekiama sukurti naują ligoninių tinklą, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą.
Aiškindamas, kad vyksta dabartiniame etape, ministras teigė, jog laukia Vyriausybės turimi patvirtinti nutarimai, nustatyti kriterijai paslaugoms, skyriams, kiek kokių turi būti atliekama operacijų, paslaugų, kokių rodiklių reikia siekti.
„Ir tai darys poveikį gydymo įstaigų tinklui Lietuvoje, nes pagrindinis dalykas, kurį turime padaryti, tai sumažinti netolygumus, kurie yra. Nes dabar yra labai persimaišiusios paslaugos, tarkim, tretinio lygio gydymo įstaigose, kurios turi koncentruotis tik į sudėtingiausias paslaugas, sudėtingiausias operacijas ir veiksmus, jos yra dabar ir ambulatorinėmis paslaugomis užsiima, ir antrinio lygio“, – portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ dėstė jis.
Realių investicijų dar nežino
Paklaustas, kokiame šiuo metu reformos pasiruošimo etape esama, Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius teigė, kad darbai juda, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Jis pasakojo, kad po daug diskusijų ir atskirų savivaldybių pageidavimų dabar visi jų norai konkrečių investicijų pavidalu yra nusiųsti ministerijai.
„Dabar, metų pabaigoje ir šių pradžioje, ministerijos atstovai dar kartą pervažiuos visų savivaldybių sveikatos įstaigas ir jau vietoje žiūrės, vertins tų mūsų išsakytų pageidavimų realumą. Tada jie pasirašys pastabas ir gausime atsakymą, kiek tie norai gali būti įgyvendinami.
Taigi kol kas nežinome, kokios investicijos iš ministerijos projekto į mūsų savivaldybes. Tai šiek tiek trikdo, nes praėjo jau nemažai laiko. Bet faktas, kad su mumis yra kalbamasi, tikimės, kad kitais metais iki pirmo pusmečio jau žinosime, ko realiai tikėtis iš tų 800 mln., skirtų sveikatos sričiai“, – dėstė savivaldybių asociacijos atstovas.
„Jau dabar 50 proc. mažųjų ir vidutinių savivaldybių žmonių jau yra palikę savo gydymo įstaigas. Jau jie yra išvykę į didžiuosius miestus ir jau ten važiuodami šapo išsiimti iš akies jie užkiša kaip butelio kakliuką tretinio lygio įstaigas. Jie jau yra išvykę, atsipeikėkite“, – sako A. Dulkys.
Jo teigimu, tuomet ir bus užduotis nuspręsti, kaip judama toliau – ar tą dalį, į kurią ministerija nuspręs neinvestuoti, norėdami išsaugoti kažkokią paslaugą ryšis investuoti pati savivaldybė iš savo biudžeto lėšų, ar bus nuspręsta, kad ji yra nereikalinga, sakant, kad asmuo tą paslaugą galės gauti kitoje savivaldybėje.
„Tai čia bus labai svarbus sprendimas jau naujai išrinktoms taryboms. Bet esu įsitikinęs, kad tai, kokie mūsų pasiryžimai, to paties laikysis ir naujai išrinktieji. Šiaip buvo minimos dvi opcijos – stengiamasi, kad pacientai paslaugas gautų kuo arčiu savo gyvenamosios vietos, bet, kita vertus, buvo sakoma, kad čia negali būti chirurgija, akušerija, dar kažkas, o tai reiškia kad gyventojai didesne dalimi paslaugų turėtų važiuoti gauti į didesnį centrą – Jurbarko atveju Kauno klinikas. Tai tokie dalykai ant vienos lėkštutės kaip ir nedera.
Mano asmenine nuomone, geriau, kad kuo daugiau paslaugų gautų savo savivaldybėje. Aišku, kartu supranti, kad tos paslaugos turi atitikti tuos kokybės reikalavimus, niekas nevažiuos, jei operacijos bus blogai atliekamos. Taigi visos savivaldybės, kiek kalbėjome, planuoja iš savo biudžeto investuoti tiek į pirminę, tiek antrinę grandį, tiek ambulatorijas, tiek ligonines, į tas paslaugas, kurias mato kaip reikalingas, kad jos būtų išlaikomos ir toliau“, – komentavo S. Mockevičius.
Kokių paslaugų gali nelikti mažesnėse ligoninėse?
Pašnekovas konstatavo, kad reformos kontekste daugiau kyla klausimų ne dėl poliklinikų finansavimo, bet ligoninių daugiaprofiliškumo išlaikymo.
„Visi suprantame, kad į ligonines reikės nemažai investuoti savo lėšų, nes SAM tiek iš EK fondų, tiek savo kitų lėšų tikrai pakankamai neinvestuos ir mes tokių lūkesčių neturime. Taigi mes privalome patys atidžiai sekti situaciją, ko mums reikia, kiek tai kainuos ir kaip teisingai investuoti, nes toliau ir personalo klausimas yra, tad reikia labai tiksliai sudėlioti savo matymą 5 metams į priekį. Tai yra sunkiausia“, – dėstė Jurbarko meras.
Kartu jis įvardijo skaudžiausius taškus, kokios paslaugos dalyje ligoninių „kabo ant plauko“. Daugiausiai savivaldybių aktualus yra chirurginių paslaugų, intensyviosios pagalbos, vaikų ligų skyrių išlaikymas:
„Mūsų savivaldybės atveju skaudžiausios zonos – kad dėl dažnai pasitaikančių paslaugų gyventojams nereikėtų važiuoti į Kauno klinikas. Norisi, kad čia būtų greitas, operatyvus gydymas. Akivaizdu, kad reikės investuoti į intensyviąją terapiją, nes reikalavimai jai labai aukšti, toliau – visos paros chirurgija.
Dienos chirurgija gali būti tik mažose ligoninėse, bet tikrai labai nemažai reikia ir chirurgijos stacionaro paslaugų. Tai pat vaikų ligų skyriai irgi dažniausiai yra nuostolingi arba „ant ribos“, tad juos irgi norime išlaikyti, nes skubi pagalba turi būti vietoje, nesinori vaiko vežti kažkur į kitą įstaigą.“
Kartu Jurbarko meras atkreipė dėmesį, kad ne mažiau svarbu išbandant pavėžėjimo modelį įvertinti visas rizikas, numatytas paslaugos poreikis, kad ji būtų prieinama tiems, kuriems išties labiausiai reikia, nebūtų galbūt formaliai neatitinkant visų kriterijų pacientai nustumti į šalį:
„Apskritai būtų gerai taip paskatinti žmones neatidėlioti vizito pas gydytojus dėl savo sveikatos problemų, nemeluoti sau, kad negali važiuoti, nes neturiu su kuo, neturiu pinigų. Jei žmonės pradėtų daugiau dėmesio kreipti į sveikatą, būtų mažiau komplikuotų atvejų, kurie vėliau brangiau kainuoja.“
Nevers jungtis ligoninių ir poliklinikų?
Anksčiau ministerija skelbė ir apie savivaldybėse planuojamus planuojama kurti naujus darinius – savivaldybių sveikatos centrus. Tai galėtų būti arba atskiras juridinis asmuo, arba veikti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu. Daug kritikos dėl vadinamojo poliklinikų ir ligoninių jungimo dar prieš priimant įstatymo projektus išsakė šeimos gydytojų bendruomenė ir dalis politikų. Jie nuogąstavo, kad pacientas tuomet kaip ir bus uždaryti „burbule“, iš kurio bus sudėtinga ištrūkti norint gauti reikiamą paslaugą kitoje savivaldybėje.
Vis tik S. Mockevičius teigė, kad toks variantas daugiau įmanomas tik mažesnėms savivaldybėms su 8–15 tūkst. gyventojų.
„Ministerija mato, kad tai galėtų būti geriausias variantas optimaliausiai panaudoti lėšas, bet dėl to paliko spręsti pačioms savivaldybėms. Kitas variantas čia yra, kai centrinė savivaldybės poliklinika apjungia kitas mažesnes, tai būtų struktūrinė pertvarka.
Tai būtų vienas didelis savivaldybės šeimos sveikatos centras. Bet dar kita opcija – nieko nekeisti, tik bendradarbiavimo sutartimi de facto konstatuoti savivaldybės šeimos centrą. Bet taip ir liko neišspręstas klausimas, ar turėtų būti įjungtos privačios įstaigos“, – sakė jis.
Abejoja realia nauda pacientams
Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas, Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris neturėjo abejonių, kad ministerija įvykdys užsibrėžtus reformos planus. Vis tik jam kilo nemažai klausimų, kiek tai atneš realios naudos pacientams.
„Ruošiama kai kuriose ligoninėse jungti, centrus daryti, ar nuo to įvyks kokie ženklūs pokyčiai, šioje vietoje kiek suabejosiu. Kol kas nematau duomenų, kad padidėtų gydytojų kiekis, kuris galėtų suteikti daugiau paslaugų rajonuose, arba kad jie gautų didesnes lėšas, kurios galėtų motyvuoti ir pritraukti specialistus. Prielaidų ženkliems pokyčiams bent kol kas nematyti, nei PSDF didės, nei kokių papildomų asignavimų skirs, o jei skirs, turės nuo kažko papildomai nuimti.
„Jei dabar neturiu iš kur gauti specialistų, jų negausiu ir po reformos, nes nėra jų dabar kažkur užšaldytų, kuriuos būtų galima aktyvuoti. Jei jie atvyks iš didžiojo miesto, tai ten tada neliks to specialisto“, – sako V. Sudaris.
Jei nori tų gydytojų permesti į rajoną, turi iš kažkur jų paimti, iš didelės įstaigos, tai tada ten eilės didės. Nemanau, kad čia kas nors pasikeistų, tiesiog bus mechaniškai sujungta. Kol bus tiek pat apmokėjimo ir toks pačių žmonių požiūris į sveikatą ir susidariusi paradigma, kad mes norime visko „čia ir dabar“, ir visi turi norus pildyti, tą lyg mes ir verčiami tada daryti, nežiūrint į tai, kiek yra lėšų, kiek yra galimybių, darbuotojų. Tai jei viskas bus tas pats, turėsime viską kaip visada“, – svarstė jis.
Daugiau specialistų neišburs
Pašnekovas priminė, kad prieš daugiau nei 10 metų Vyriausybės nutarimu 10 rajono ligoninių atimta teisė teikti chirurgijos stacionaro ir reanimacijos paslaugas ir dar sumažintos dienos chirurgijos apimtys.
„Atsirado tam tikri reikalavimai paslaugų teikimui. Tai jei tos prievolės negali įvykdyti, negali teikti tam tikrų paslaugų. Jei dabar neturiu, iš kur gauti specialistų, jų negausiu ir po reformos, nes nėra jų dabar kažkur užšaldytų, kuriuos būtų galima aktyvuoti. Jei jie atvyks iš didžiojo miesto, tai ten tada neliks to specialisto.
Vos dabar gauname vidaus ligų gydytoją, kad galėtume skyrių išlaikyti, didžiulė problema su viduriniu personalu. Tai ar po reformos jų daugiau atsiras? Neatsiras. Netikiu, nebus jų, nereikėtų apgaudinėti nei savęs, nei kitų. Reikėtų kalbėti tiesiai šviesiai, kad yra iš Europos Komisijos skiriami pinigai ir vykdome kažkokią reformą. Mes esame tos reformos ašis, o realūs pinigai nueis didžiosioms įstaigoms – infekcinių ligų korpusų, kompetencijos centrų statybai“, – konstatavo V. Sudaris.
Jo teigimu, per tuos 10 metų, kai buvo sumažintos paslaugų teikimo apimtys, pasikeitė situacija, tad dabar sunku staiga imti teikti daugiau paslaugų.
„Negalėjome nieko daryti, o dabar leista ženkliai daugiau. Kas dar turėjo specialistus, galėjo persiorientuoti, mes ir kitos ligoninės techniškai neturime nei slaugytojų, nei infrastruktūros, 10 metų juk nesėdėsime ir nelauksime nieko nedarydami. Sveikinu Joniškį, kitas ligonines, kurie tą dabar daro ir galės daryti, bet iš kur tie specialistai atvažiuoja, ligonių srautai?
Nėra specialistų pritraukimo – yra specialistų nutraukimas nuo kitos įstaigos. Taip pat klausimas, iš kur pacientai atvyksta – ar jie yra to regiono, ar atvažiuoja paskui tą gydytoją iš kitos gydymo įstaigos? Visur yra susisiekiantys indai, niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepradingsta“, – optimizmo stokojo rajono ligoninių atstovas.
Pašnekovo svarstymu, jei ir bus sulaukta kažkokių investicijų, tai gali likti tik momentiniu dalyku:
„Visi nori gauti daugiau lėšų, susitvarkyti infrastruktūrą. Jei tai bus kažkokia paskata susijungti, gal įrengs kabinetus, aparatūros kokios nupirks, bet tai bus einamasis momentinis reikalas. Kas pasikeis? Susijungus pirminiam ir antriniam centrui, pusė vadovų neteks darbo, taip pat dar šimtas kokių buhalterių ar ekonomistų, nes ūkiniai reikalai pasidarys bendri.
Bet kaip nebuvo pulmonologų ar neurologų pertekliaus, taip jo ir nebus. Kiek buvo šeimos gydytojų centre, tiek ir bus ir viskas toliau važiuos vienodai. O pasakyti, kad kažką labai plėsime, tai galime ir dabar pakankamai tų ambulatorinių paslaugų teikti, tik klausimas, kas jas teikia ir kam teikti tas paslaugas.“
Nemato prielaidų eilėms mažėti
V. Sudario teigimu, jei siuntimų tvarka galios ta pati, specialistų kiekis bus tas pats, tai ir kokia dabar būdavo eilė, tokia pati bus ir toliau. „Jei jie pradėtų nebereikalauti visko, prisiskaitęs internete būtinai reikalauti padaryti kompiuterinę tomografiją, o ir patys rūpintųsi sveikata, gal ir pavyktų kažko pasiekti“, – samprotavo jis.
Pašnekovas pridūrė neprieštaraujantis pokyčiams, jei yra logika ir matosi, kad bus efektas. „Bet jei nematau logikos ir jei užklausus klausimą visi supyksta, kad esi prieš, tai man tada gaila tokių reformatorių, kurie mato tik priešus aplinkui, o ne diskusijas“, – neslėpė rajono ligoninių asociacijos vadovas.
S. Mockevičius vis tik vylėsi, kad ministerija tesės duotus pažadus, nesieks, kad pacientus sutraukti tik į didžiąsias klinikas ir ligonines, mat daug paslaugų gali būti atliekama vietoje.
Vis tik kartu jis svarstė, kiek realiai reforma turės įtakos eilių trumpėjimui: „Siekiama pokyčio, žadama, kad turėtų sutrumpėti eilės, bet diskusijos vyksta, kad ne dėl investicijų ar aparatūros stokos susidaro eilės. Nes paslaugos kokybė, jei jau iki jos priėjai, dabar yra gera.
Problema dėl ilgų laukimo eilių, ar jas sutrumpins atėjusios investicijos? Galbūt taip, bet labai konkrečiai atsakyti, kur pirminėje grandyje sutrumpintų. Čia yra ir personalo trūkumo, kvalifikacijos problema, į ką planuoja investuoti ministerija, galbūt didės darbo našumas, kokybė.“
Paklaustas, ar nėra rizikos, kad viskas bus daroma dėl „pliusiuko“ siekiant įsisavinti milžiniškas lėšas, bet realios naudos pacientams nebus, Jurbarko meras pabrėžė, jog tam ir turi būti savivaldybių vadovai, kurie stebės situaciją ir reaguos, jei einama visai kita kryptimi.
Reformos kritikams siūlo atsibusti
Reformos kritikams ir nuogąstaujantiems, kad po jos kaip tik sumažės paslaugų pacientams, ministras A. Dulkys savo ruožtu siūlo atsibusti, mat, jo teigimu, pacientai jau dabar yra išvažiavę į didesnius centrus.
„Jūs man pasakykite, kaip taip atsitiko, kad pradėdami reformą ką mes radome – kad jau dabar 50 proc. mažųjų ir vidutinių savivaldybių žmonių jau yra palikę savo gydymo įstaigas. Jau jie yra išvykę į didžiuosius miestus ir jau ten važiuodami šapo išsiimti iš akies jie užkiša kaip butelio kakliuką tretinio lygio įstaigas. Jie jau yra išvykę, atsipeikėkite.
Ir su šiais savo pokyčiais mes ir norime, kad apie 80 proc. paslaugų jie kai tik gautų šalia savo gyvenamosios vietos, jau jie yra išvažiavę. Yra tokių miestų, kur 20 proc. žmonių važiuoja paprasčiausių konsultacijų. Tai, atsibuskite, jie ne tik kad negaus, bet jie yra palikę. Nežinau, su kuo bendrauja tie vietiniai politikai, savaitgaliais gal kepa šašlykus su savo uždaro rato žmonėmis ir nemato, kad tie žmonės jau išvažiavę ir juos reikia sugrąžinti“, – portalui tv3.lt dėstė jis.
Jo aiškinimu, būtent dėl to ir turime situaciją, kad yra labai didelis medikų trūkumas. „Pavyzdžiui, mums trūksta slaugytojų, kažkas suskaičiuoja, kad štai Lietuvai trūksta 3 tūkst. slaugytojų. O kaip jūs suskaičiavote? Tai taip jie ir suskaičiuoti – yra daugybė neefektyvių skyrių mažose savivaldybėse, kur beveik nėra pacientų, bet ten reikia kiaurą parą, kad dirbtų visa komanda.
Ir tada poreikį daugybei pamainų, daugybei slaugytojų ir įvairių specialistų, nors pacientų ten nėra. Taigi sugrąžinkime pacientus, tada bus ir paslaugos, bus paslaugos, bus apmokėjimas, bus apmokėjimas, bus už ką mokėti darbo užmokestį, bus stabilios paslaugos, medikai norės dirbti“, – samprotavo A. Dulkys.
Čia pat jis pateikė Joniškio ligoninės pavyzdį, kuri dar iki reformos ėmėsi teikti prioritetą ambulatorinėms paslaugoms.
„Užtenka sumanaus mero, sumanaus jauno įstaigos vadovo ir jie pradeda akumuliuoti tas paslaugas, kurių reikia savivaldos gyventojui – didina dienos, ambulatorines paslaugas ir ten pradėjo važiuoti dirbti medikai. Nes jiems reikia komandos, kolektyvo, gyvos įstaigos, o ne taip, kad ministras po pietų užvažiuoja į kokią savivaldybę, tai ten tušti koridoriai. Kai kur vos ne pacientus pradeda suvežinėti, kad parodytų, jog jų turi. Tai baikime šiuos juokus, laikas atsibusti“, – ragino SAM vadovas.