Nauji tyrimai naujagimiams
Nuo 2023 m. Lietuvoje visi naujagimiai bus tiriami nuo 8 sunkių genetinių ligų. Iki šiol jie būdavo tiriami tik dėl 4 įgimtų medžiagos apykaitos ligų, norint išsitirti papildomai tą buvo galima padaryti tik savo lėšomis.
Nuo sausio 1 d. į visuotinio tikrinimo programą papildomai bus įtrauktos 8 ligos. Tai – cistinė fibrozė, vidutinio ilgio grandinių acil-KoA dehidrogenazės stoka, metilmalono acidemija, I tipo gliutaro acidurija, karnitino nešiklio stoka, ilgųjų grandinių riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stoka, Klevų sirupo šlapime liga, taip pat – 5q spinalinė raumenų atrofija.
Specialistai sutartinai pabrėžė, kad ši naujiena – didelė dovana kūdikiams. Yra neabejotina patikros nauda – anksti diagnozuota reta liga ir pradėtas gydymas įprastai leidžia išvengti ar sumažina mirštamumą ir sergamumą.
Skiepai nuo ŽVP berniukams ir suaugusiems – nuo kokliušo
Nuo vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) bus sudaryta galimybė visiems vaikams. Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ŽPV vakcina skiepijamos 11 metų mergaitės (tos, kurioms įsakymo įsigaliojimo dieną buvo 11 arba 11 metų sukako vėliau, t. y. gimusios po 2004 m. rugsėjo 1 d.).
Vis tik gydytojai jau ilgą laiką pažymėdavo, kad šie skiepai reikalingi ir berniukams. Neatsitiktinai ne viena Europos šalis jau yra išplėtusi skiepijimų programas ir įtraukė to paties amžiaus berniukų skiepijimą nuo ŽPV į nacionalines skiepijimo programas.
Primenama, kad ŽPV skiepijimo schemą sudaro dvi vakcinos dozės – tarp pirmos ir antros dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis. Visi vaikai nemokamai skiepijami dviem vakcinos dozėmis. Taikant kitą skiepijimo schemą, kai reikalingos daugiau nei dvi vakcinos dozės, du skiepijimai atliekami nemokamai, kiti skiepijimai atliekami savo lėšomis. Skiepijimai, atlikti savo lėšomis, nekompensuojami.
Taip pat nuo vasario 1 d. Lietuvoje bus sudaryta galimybė suaugusiems revakcinuotis kokliušo vakcina. Anksčiau pakartotinai buvo galima pasiskiepyti tik nuo trijų infekcijų vienu metu – difterijos, stabligės ir kokliušo.
Kaip nurodoma, vakcina su kokliušo komponentu suaugusiųjų revakcinacijai skiriama kas 10 metų po vakcinacijos. Jei moteris revakcinacijos metu laukiasi – vadovaujantis Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijomis.
Nauja kompensuojamųjų vaistų kainodara
Farmacijos įstatymo pakeitimais įteisinti nauji vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) kainodaros ir kompensavimo reikalavimai.
Valstybės kompensuojamų vaistų kainodara remsis mažiausias kainas turinčių ES šalių kainų vidurkiu, taip pat nustatytas paciento priemokos už vaistus ar MPP, kurios yra kainynų grupėse yra mažiausia.
Dar vienas reikšmingas pokytis, padėsiantis gyventojams sutaupyti, yra maksimalių pacientų priemokų ribojimas, įsigyjant MPP. Šiuo metu didelės dalies į kainyną patenkančių MPP pacientų priemokos viršija 100 proc., o kai kuriais atvejais – net 300 proc. valstybės kompensuojamos kainos.
Pagal naują tvarką, maksimalios pacientų priemokos už MPP neviršys 50 proc. bazinės kainos. Šis pokytis, skatindamas tiekėjų konkurenciją, leis mažinti MPP kainas ir taupyti namų ūkių išlaidas. Kartu nenukentėtų ir kompensuojamųjų MPP kokybė, nes šiuo metu taip pat yra rengiami MPP esminių savybių aprašymai ir tik šiuos aprašymus atitinkančios priemonės bus įrašomos į Kompensuojamųjų MPP kainyną.
Vaistų priemokų „krepšelis“
Nuo liepos 1 d. gyventojų laukia naujovė – atsiranda kompensuojamųjų vaistų priemokų „krepšelis“. Tai reiškia, kad jei pacientas, per kalendorinius metus pirkdamas kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka, joms išleistų didesnę nei trijų vidutinių metinių priemokų dydžių sumą – šiuo metu tai sudaro 45 eurus – vėliau tais pačiais metais jam būtų padengtos visų kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka išlaidos.
Tokiu būdu labiausiai ligoti pacientai kompensuojamuosius vaistus irgi galėtų gauti nemokamai. Skaičiuojama, kad toks „krepšelio“ įteisinimas padėtų sutaupyti namų ūkio lėšų bent 120 tūkst. pacientų, kurie dažniausiai vartoja vaistus.
Pažymima, kad pacientai ir toliau galės pirkti vaistus su didesnėmis priemokomis sumokant kainos skirtumą, tačiau tuo atveju išlaidos nebus skaičiuojamos į minėtą krepšelį.
Geresnis medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas
Nuo sausio 1 d. pradinės medicininės reabilitacijos paslaugos bus skiriamos atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, funkcijų sutrikimo laipsnį, bet ne į konkrečias ligas ar diagnozes.
Palaikomosios reabilitacijos paslaugomis galės pasinaudoti daugiau senyvo amžiaus gyventojų, o vaikams, sergantiems kraujo ir limfos ligomis, taps prieinamos ne tik stacionarinės, bet ir ambulatorinės reabilitacijos paslaugos. Sunkesnės būklės pacientams, kuriems ypač svarbu laiku pradėti reabilitaciją, bus sukurti „žalieji koridoriai“, todėl jiems nereikės laukti bendroje eilėje.
Pagal atnaujintą tvarką, medicininės reabilitacijos paslaugas skirs fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytojas. Iki šiol, atsižvelgdamas į jo konsultacijos išvadą, reabilitaciją skirdavo šeimos gydytojas. Taigi nuo šiol ne tik sutrumpės paciento kelias siekiant gauti reabilitacijos paslaugas, bet ir sumažės gydytojų administracinė našta.
Paciento sveikatos būklės ir reabilitacijos poreikio vertinimas nuo 2023 m. sausio 1 d. taps labiau individualizuotas, kai kur atsisakyta ligų kodų. Tai reiškia, kad ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugų paskyrimas nebus siejamas su konkrečiu paciento ligos kodu, o paslaugos bus skiriamos atsižvelgiant į ligos bendrą diagnozę ir biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus.
Kiekvienu konkrečiu atveju FMR gydytojas turės įvertinti paciento sveikatos būklę, ligos sunkumo laipsnį bei biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus, ir nuspręsti dėl medicininės reabilitacijos tikslingumo, rūšies ir laiko. Skirdamas reabilitaciją FMR gydytojas galės išduoti arba pratęsti nedarbingumo pažymėjimą. Patiems gydytojams sumažės administracinė našta, nes jiems reikės pildyti mažiau elektroninių formų e. sveikatos sistemoje.
Įsigalios medikamentinis abortas
Nuo kitų metų Lietuvoje nutraukti nėštumą bus galima ir ne chirurginiu būdu, o išgėrus gydytojo paskirtus vaistus.
Vaistinis nėštumo nutraukimas, kuris yra panašus į natūraliai įvykusį persileidimą, galės būti pasirenkamas iki devynių nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui. Pagal išrašytą receptą įsigytus vaistus moteris galės suvartoti jai patogiu laiku ir patogioje aplinkoje.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis bus apmokamas nėštumo nutraukimas (gydytojų konsultacijos ir priežiūra) tik dėl medicininių indikacijų, pavyzdžiui, jeigu motina arba vaisius serga liga, dėl kurios kyla pavojus vieno iš jų gyvybei. Jeigu medicininių indikacijų nebus, tačiau moteris pageidaus nutraukti nėštumą, už šią procedūrą ji turės sumokėti.
Lengvesnė našta slaugantiems sunkius ligonius
Sveikatos draudimo įstatymo pataisomis išplėstas ir valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašas. Šiuo metu asmuo, slaugantis savo artimą asmenį, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas yra draudžiamas „Sodros“ draudimu, bet neturi sveikatos draudimo.
Pagal priimtas įstatymo pataisas, į valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašą įtrauktas „vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką neįgalųjį), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios neįgalųjį, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.
Bandomasis pacientų pavėžėjimo modelis
Nuo ateinančio pavasario iki 2024 m. liepos mėnesio pasirinktoje šalies teritorijoje bus išbandoma nauja paslauga – pacientų pavėžėjimo modelis.
Pažyma, kad tai – vienas svarbiausių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymo teisės aktų, suteikiantis galimybę patogiau naudotis specializuotomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.
Pacientų pavėžėjimo paslaugos bus paskiriamos gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto, kai toks pavėžėjimas pacientui reikalingas dėl jo sveikatos būklės ir ši būklė neleidžia naudotis kitu – individualiu ar viešuoju – transportu. Pacientai, atitinkantys nustatytas socialines ir ekonomines priežastis, galės taip pat pasinaudoti pavėžėjimo paslaugomis. Pavėžėjimo paslaugą bus galima gauti tiek vykstant gauti sveikatos priežiūros paslaugų, tiek grįžtant į namus.
Nustatytos penkios skirtingos pavėžėjimo paslaugos rūšys. Trys iš jų yra nespecializuoto pavėžėjimo, kai paciento vežimo metu nereikalinga medicinos pagalba, dvi – specializuoto pavėžėjimo, kai pervežimo metu yra reikalingas medicinos pagalbos teikimas pacientui arba yra didelė tokios pagalbos teikimo tikimybė. Specializuoto pavėžėjimo atvejais paciento pavėžėjimas bus vykdomas greitosios medicinos pagalbos automobiliais, dalyvaujant vienam ar keliems atitinkamiems sveikatos priežiūros specialistams.
Numatyta, jog pavėžėjimo paslaugomis galės pasinaudoti tie gyventojai, kurie dėl sveikatos būklės ar dėl socialinių ir ekonominių priežasčių (dėl negalios, senatvės ar dėl nepakankamų pajamų) į gydymo įstaigą ar iš jos negali vykti nuosavu ir viešuoju transportu: turintys judėjimo problemų, psichikos, regos, kalbos ar kt. sveikatos sutrikimų, patiriantys gydymo šalutinį poveikį, ir pan., įskaitant ir tėvus, į gydymo įstaigą ar iš jos vežantiems vaiką. Taip pat ši paslauga būtų teikiama asmenims, kurie iš gydymo įstaigos naktį negali grįžti namo, nes nevažiuoja visuomeninis transportas, o individualiu transportu naudotis nėra galimybės dėl pirmiau paminėtų priežasčių.
Centralizuota GMP tarnyba
Nuo 2023 m. liepos 1 dienos greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų teikimą visoje šalyje oficialiai organizuos nauja viešoji įstaiga, jos centrinė būstinė bus Kaune.
Vykdant GMP reformą vietoje iki šiol atskirų ir savarankiškai dirbančių juridinių vienetų bus sukurta darniai visoje šalyje veiksianti GMP tarnyba su penkiais padaliniais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 16 GMP paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų, kurių savininkų (dalininkų) teises ir pareigas šiuo metu įgyvendina savivaldybių tarybos, 30 gydymo įstaigų, kuriose GMP paslaugas teikia struktūriniai padaliniai ir 2 privačios GMP paslaugas teikiančios įmonės.
Sujungus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją, bus optimizuotos administravimo ir valdymo išlaidos, kad daugiau lėšų būtų skiriama GMP brigadoms, šiuolaikiškai įrangai ir infrastruktūrai. Brigadų darbuotojams bus suvienodintas darbo užmokestis ir galimybės kelti kvalifikaciją.
Geresnės sąlygos rezidentams
Nuo sausio 1 d. reikšmingi pokyčiai laukia ir gydytojų rezidentų. Pakeitimai reikšmingai prisidės prie gydytojų rezidentų darbo užmokesčio augimo ir didesnio pasirinkimo praktikai. Taip pat sudaromos sąlygos jaunųjų specialistų pritraukimui į regionus.
Pagal naują reglamentavimą, naikinami jaunesniojo ir vyresniojo gydytojų rezidentų statusai. Tai reiškia, kad gydytojams rezidentams atlygis bus skaičiuojamas ne pagal jų statusą, tačiau pagal praėjusių kalendorinių metų minimalios mėnesinės algos dydį ir bazinį darbo užmokesčio koeficientą, kuris nuosekliai didės, tęsiant rezidentūros studijas.
Kitas pasikeitimas, didinantis darbo užmokestį gydytojams rezidentams, yra tai, kad prie atlygio turės prisidėti ir gydymo įstaigos, kuriose gydytojai rezidentai atlieka praktiką. Iki šiol jos to neprivalėjo daryti.
SAM skaičiavimais, gydytojų rezidentų atlygis po šių pakeitimų pirmaisiais rezidentūros studijų metais didės apie 280 eurų, o septintaisiais – apie 576 eurus.
Nuo 2023 m. pradeda veikti nauja, pakopinėmis kompetencijomis grįsta gydytojų rengimo sistema, kuri ne tik kels gydytojų rengimo kokybę, tačiau suteiks ir daugiau atsakomybės bei galimybių savarankiškai praktikoje taikyti jau įgytus įgūdžius.
Taip pat pakeičiami reikalavimai rezidentūros bazėms – tai leis didinti praktikos vietų skaičių. Siekiant sudaryti prielaidas plėsti rezidentūros bazių tinklą, įteisinta ir gydytojo rezidento mentoriaus sąvoka. Šie gydytojai galės koordinuoti gydytojų rezidentų praktinių įgūdžių įgavimo procesą tose rezidentūros bazėse, kuriose nėra rezidentų vadovų, dirbančių universitete. Šie pakeitimai atvers kelius plėsti rezidentūros bazių tinklą ir kituose šalies miestuose, o ypač regionuose.
