Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gruodžio viduryje paskelbė kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, o jo metu bus išdalyta 100 mln. eurų paramos.
APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė anksčiau sakė, kad šiuo kvietimu einama į aukštesnę energinio naudingumo klasę, o prioritetas teikiamas kvartalinei daugiabučių renovacijai.
Viena svarbiausių šio kvietimo naujovių – parama bus skiriama tik projektams, kurie leis pasiekti B ar aukštesnę energinio naudingumo klasę. Jie galės gauti 100 proc. subsidiją faktinėms išlaidoms, neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių, 30 proc. kompensaciją bei papildomai 20 proc. įgyvendinus projektą.
Iki šiol valstybė rėmė renovaciją, kai pasiekiama A, B ir C energetinio naudingumo klasės.
Paraiškas galės teikti daugiabučio bendrojo naudojimo objektų valdytojai, už energinio efektyvumo didinimą atsakingi administratoriai, savivaldybės bei jų paskirti administratoriai.
Jeigu per 5 mėnesius bus pateikta paraiškų, kurių bendra suma viršys kvietimo lėšų sumą, bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.
Kitais metais kokybės kartelė dar kils
S. Gentvilas nesutinka, kad pakelta kartelė norintiems renovuoti savo daugiabutį gali tapti per brangiu malonumu daliai gyventojų.
„Kai jūs statote naują namą, tai yra A++ klasė, o valstybė kišdavo pinigus, padėdavo su subsidijomis C klasei. Tai buvo visų mokesčių mokėtojų pinigų investicija į neefektyvų energetinį efektyvumą. Skirtumas tarp C ir B klasės yra mažas piniginis, tačiau skirtumas efektyvumo kartais yra esminis.
Pavyzdžiui, rekuperacija ir normali ventiliacija. Matome, kiek daugiabučių yra tiesiog apipeliję, nes nėra normalių ventiliavimo sistemų. Arba tie patys gyventojai renovuotame name žiemos metu sėdi atsidarę langus. Kodėl? Nes nėra ventiliavimas sutvarkytas“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo S. Gentvilas.
Pasak jo, valstybė negali stovėti vietoje ir leisti pinigų neefektyviems sprendimams.
„Normalu kelti aukščiau standartą. Kitais metais jis kils iki A klasės“, – teigė aplinkos ministras.
Gyventojai spręs, ar griauti savo daugiabutį
Aplinkos ministerija yra užsakiusi studiją, kuri turėtų pateikti atsakymus, ką daryti su senais sovietiniais daugiabučiais. Viešojoje erdvėje pasigirdo teiginių, kad ministerija nori griauti senus daugiabučius ir išmesti žmones į gatvę. S. Gentvilas tikina, kad taip nėra, ministerija ketina sukurti instrumentus gyventojams, kad šie patys apsispręstų, ką daryti su senais, nusidėvėjusiais pastatais.
„Paimkime bazinį scenarijų, jeigu jūs gyvenate daugiabutyje, kuris buvo statytas prieš 50 metų, jūs turite turtą, bet valstybė nėra sukūrusi mechanizmo, kaip jūs su kaimynais galėtumėte persistatyti šitą turtą. Nėra mechanizmo, kaip kolektyviai apsispręsti nugriauti, kaip kolektyviai investuoti. Gyventojai, kurie nori tą padaryti, to negali“, – kalbėjo S. Gentvilas.
„Jei nieko nedarysime, formuosis apleisti kvartalai, nudėvėti namai, bus daugiau avarinių situacijų. Nes žmonės nelinkę kasmet investuoti į namą, jie laukia, kol nusidėvi ir tada imasi daryti renovaciją. Bet namas yra inžinerinis įrenginys, sudėtingas, jį reikia prižiūrėti ir kiekvienais metais investuoti“, – pridūrė jis.
Aplinkos ministro teigimu, ieškoma būdų, kaip sukurti legalius modelius, kaip padėti savivaldybėms, gyventojams ir nekilnojamo turto investuotojams apsispręsti dėl sovietinių daugiabučių ateities.
„Tada bus gyventojų apsisprendimas, ką daryti“, – tvirtino S. Gentvilas.
Jo teigimu, šiuo metu Aplinkos ministerija kartu su teisininkais bando surasti kelius, kaip paversti šiuos modelius realybe.
„Manau, kad metų bėgyje turėsime įstatymų pakeitimus, kurie leistų tą daryti. Anksčiau ar vėliau tą reikės daryti.
Skirtumas tarp mūsų ir Vakarų Europos yra tas, kad ten būna investiciniai fondai, Vokietijoje, Olandijoje, Skandinavijoje 30 proc. visų daugiabučių turi savivaldybės, kaip socialinio municipalinio būsto fondą, jos gali ištisus namus nugriauti, perstatyti ir paduoti nuomai.
Lietuvoje visas būsto fondas buvo privatizuotas, neliko didelių savivaldybinių ar valstybinių būsto fondų“, – dėstė S. Gentvilas.
Per metus – po 1 tūkst. renovuotų pastatų
2021 metais Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos ilgalaikėje pastatų renovacijos strategijoje numatyta kasmet modernizuoti po 1 tūkst. daugiabučių namų. Strategijoje numatyta iki 2050 metų transformuoti esamus pastatus, kad jie būtų efektyviai vartojantis energiją ir nepriklausomas nuo iškastinio kuro.
Šiemet turėtų būti baigta renovuoti apie 400 daugiabučių, bet skaičius gali ir išaugti. Tačiau net ir pasiekus 400 renovuotų namų per metus, tai būtų didesnis skaičius lyginant su 2021 m., tuomet per metus baigta renovuoti 342 pastatai.
Visgi tai daug mažiau nei aukščiausiais rodikliais pažymėtais 2015 metais, kai per metus baigti renovuoti 764 namai.
Lietuvoje tik 2 proc. pastatų nuosavybės yra vieša (valstybės arba savivaldybės nuosavybė), likusių 98 proc. nuosavybė yra privati (t. y., fizinių arba juridinių asmenų). Vertinant pagal plotą, daugiabučiai sudaro 29 proc. ir individualūs namai – 34 proc. bendro pastatų fondo ploto.
2005 metais pradėta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Paskutinio, aštuntojo, kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) paraiškų teikimo terminas baigėsi 2021 metų gruodžio 31 d. ir iki šiol dar nėra paskelbtas devintasis kvietimas.
Vyriausybė 2023 metų valstybės biudžeto projekte energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms gyventojams ir verslui numatė skirti daugiau nei 1,93 mlrd. eurų, iš kurių 812 mln. eurų numatė gyventojams kompensuoti elektros ir dujų kainos augimo dalį ir 56 mln. eurų – Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.
2023 metų valstybės biudžeto projekte Vyriausybė taip pat numatė apie 1,4 mlrd. eurų skirti trejų metų investicijoms, iš jų – 1,1 mlrd. eurų 1GW generaciniams pajėgumams užsitikrinti, pasitelkiant saulės energiją, iš kurių – 340 MW energetinėms bendrijoms ir energetiškai neefektyvių gyvenamųjų pastatų renovacijai numatoma skirti 296 mln. eurų. Planuojama renovuoti 4488 pastatus.
