Nuo 2020 m. vasario Lietuvoje trukusi ekstremalioji situacija dėl COVID-19 buvo atšaukta šių metų gegužę. Atrodytų, numetę paskutinę privalomai prašomą užsidėti kaukę visas pandemijos negandas palikome praeityje, tačiau realybė ta, kad susigyventi su koronavirusu teks visiems laikams.
Nepaisant to, kad ribojimų dėl šio viruso neliko, medikai pažymi, jog tebereikia laikytis jau žinomų higienos taisyklių, susirgus likti namie, o prireikus pravartu užsidėti ir kaukę. Be kita ko, specialistai pažymi, jog kaip pandemija oficialiai buvo paskelbta, taip turėtų būti pranešta ir apie jos pabaigą.
Paskutinė pandeminė žiema?
Paklausta, ar artimiausiu laiku ir galėtų taip nutikti, kad būtų paskelbta oficiali pandemijos pabaiga, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė vylėsi, kad taip ir nutiks.
„Manau, dabar laukiama, kad Šiaurės pusrutulyje praeitų žiemos sezonas ir geriau matytųsi dinamika. Iš to, ką matome dabar, bangos yra nepalyginamai mažesnės. Nors ir dabar yra stebimas šioks toks COVID-19 atvejų kilimas, bet lyginant su tuo, ką turėjome prieš tai, atvejų žymiai mažiau ir sveikatos apsaugos įstaigos nėra perkrautos.
Tad turbūt išties artėja pandemijos pabaiga ir tiesiog laukiama, kada praeis šis sezonas. Nes 2020 m. kovo 11 d. pandemija PSO buvo paskelbta ir ji ją oficialiai turi įvardyti kaip pasibaigusią. Aišku, dabar gali būti nustatoma mažiau atvejų, nes nėra tokio masinio testavimo, bet pagrindinis rodiklis yra sunkūs ligoniai, ligoninių apkrovimas. Tokia situacija dabar nebent Kinijoje, kur dėl ilgai taikytos „nulinio kovido“ politikos ir žemo vakcinacijos lygio virusas sparčiai plinta, nors tikslios statistikos niekas nežino. Kai dauguma visuomenės persirgs, pandemija turėtų išsikvėpti ir ten.
Tačiau bendra situacija kitur rodytų, kad pandemija yra pasiekusi galutinę stadiją. Lyginant su tomis pandemijomis, kurios buvo anksčiau žmonijos istorijoje, panašiai 3 metai yra normalus laikas, per kiek laiko pandemija „išsikvepia“, – aiškino ji.
Nepaisant to, kad pasiskiepijusių asmenų dalis, lyginant skirtingus žemynus, ir labai skiriasi, A. Žvirblienės teigimu, ta visuomenės dalis, kuri buvo neimunizuota vakcinomis, buvo imunizuota omikronu ar prieš tai buvusiais viruso variantais.
„Pavyzdžiui, Afrikos šalyse, kur buvo labai nedidelis imunizacijos lygis, lyginant su Šiaurės Amerika ar Europa, nors niekas nežino tikro persirgimo masto, neabejotina, kad jis yra labai didelis, mat omikronas plito intensyviai visuose žemynuose. Taigi, tikėtina, kad didžioji dalis visuomenės vis tik buvo imunizuota“, – pabrėžė mokslininkė.
Kitose šalyse didesni ribojimai
Profesorė pridūrė, kad Lietuvoje tikrai nebėra jaučiama, jog būtų gyvenama pandemijos sąlygomis. „Kitose šalyse ir dabar yra daugiau ribojimų, toje pačioje Vokietijoje kaukės viešajame transporte yra privalomos. Mes jau esame pamiršę visus tuos ribojimus“, – kalbėjo ji.
Paklausta, ar būtent tai, kad esame pamiršę apie visus ribojimus ir nekiša kojos, mat gal per daug atsipalaidavome, A. Žvirblienė pabrėžė, kad tikrai labai svarbu laikytis jau išmoktų taisyklių – žmogui jaučiant simptomus išvis niekur eiti, į jokius renginius ar švęsti šventinius vakarėlius.
„Lyginant su tomis pandemijomis, kurios buvo anksčiau žmonijos istorijoje, panašiai 3 metai yra normalus laikas, per kiek laiko pandemija „išsikvepia“, – sakė A. Žvirblienė.
„Čia yra sąmoningumo reikalas. O jei mokyklose, darželiuose bus grėsminga situacija, jau yra tradiciškai ir atostogos paankstinamos, darželių grupės uždaromos. Mes ir anksčiau turėdavome tokias situacijas su gripu ir tam tikrų priemonių būdavo imamasi“, – priminė profesorė.
Savo ruožtu virusų tyrėjas dr. Gytis Dudas pridūrė, kad kaukes viešajame transporte dėvėti šaltuoju laiku rekomenduotų visada: „Pajutus simptomus reikėtų niekur iš namų neiti.“
Lietuvoje pandemija baigėsi dar 2021 m.?
Tuo metu paklaustas, kada jau matytų oficialią pandemijos pabaigą, mokslininkas pirmiausia pasiūlė apsibrėžti, ką apskritai reikėtų laikyti pandemija.
„Pandemijos vyksta tuomet, kai į žmonių populiaciją patenka kažkoks naujas patogenas. Tai reiškia, visoje žmonijoje nėra nė vieno žmogaus, kuris turėtų antikūnų atsaką tai infekcijai. Kitaip sakant, jei kiekvienas žmogus kontaktuotų su tuo užkratu, vienu metu gali sirgti absoliučiai visa žmonija.
Savaime suprantama, taip nevyksta, virusas, bakterija ar kitas patogenas pradeda žaibiškai plisti iš tos vietos, kur prasidėjo protrūkis, šios pandemijos atveju – tai būtų Kinija. Ir kas tada atsitinka? Nebūna nė vienos šalies pasaulyje, kuri galėtų pasirūpinti, tarkime, net ženklesniu savo gyventojų procentu, kad jie galėtų gauti prieigą prie medicinos paslaugų. Vienu metu tie procentai būna labai maži“, – aiškino G. Dudas.
Jis priminė, kad tokią situaciją Lietuvoje matėme 2020 m. pabaigoje, kai labai daug žmonių buvo būtina medicininė pagalba ir ji negalėjo būti suteikta dėl to, kad sveikatos sistema buvo perkrauta.
„Šalia to mirtingumo, kuris buvo didelis, gauname dar papildomą mirtingumą, nes šiaip tuos žmones būtume galėję išgelbėti, bet dėl sistemos perkrovos to padaryti buvo nebeįmanoma. Taigi pandemija kaip atskiras patogeno cirkuliavimo reiškinys, bent pagal apibrėžimą, kurį naudočiau aš, baigiasi tuomet, kada populiacijoje susiformuoja savotiškas imuninio atsako ekvilibriumas (pusiausvyros išlaikymas – aut. past.).
Tai reiškia, kad, tarkime, trečdalis žmonių yra sirgę prieš porą metų, bet jų antikūnų skaičius yra sumažėjęs, todėl jie vėl yra imlūs. Kitas trečdalis galbūt sirgo prieš metus ir jų imuninis atsakas yra puikus, kitas trečdalis yra vaikai, kurie gimė per tą laiką ir yra imlūs, bet galbūt serga kiek lengviau. Tarkime, būnant tokiame ekvilibriume gali sezoniškai kilti kažkokia papildoma našta sveikatos apsaugos sistemai, tačiau nebus taip, kad ligoninės bus vienu metu perkrautos. Galima sakyti, tokią situaciją Lietuvoje mes pasiekėme maždaug 2021 m. lapkritį“, – dėstė G. Dudas.
Skirtingose planetos vietose pandemijos pabaiga nevienoda
Plačiau paaiškindamas šį reiškinį jis priminė pandemijos eigą Lietuvoje. 2020 m. pabaigoje–2021 m. pradžioje nebuvo skiepų, o ligoninės – visiškai perkrautos.
„Mirtingumas buvo absurdiškai didelis ir taip nutiko paprasčiausiai dėl to, kad SARS-CoV-2 virusui buvo leista „įsivažiuoti“. Tikėtina, kad tam papildomas aplinkybes sudarė ir 2020 m. spalį vykę Seimo rinkimai, dėl kurių vienu ar kitu metu nebuvo priimti tinkami sprendimai dėl ribojimų. Kai po rinkimų Lietuvai buvo įvesti griežti ribojimai, banga buvo suvaldyta, bet tai įvyko šaltuoju metų laikotarpiu, kai visuomenė nebuvo paskiepyta, nebuvo tiek daug persirgusių žmonių.
Tada apie 2021 m. vasarį–kovą į Lietuvą atkeliauja alfa atmaina, kuri turi įgimtą perdavimo pranašumą, ribojimai kažkur gegužę „įsivažiuojant“ šiai bangai yra atšaukiami, ta banga irgi „lūžta“, bet didžiąja dalimi dėl to, kad gerėja orai. Tuomet 2021 m. liepą kyla delta banga, daugmaž tokiu metu, kai ribojimai yra minimalūs, didelis procentas žmonių paskiepyti ir 2021 m. lapkritį banga vėlgi „lūžta“, pasiskiepijusiems ir persirgusiems žmonėms netaikant jokių ribojimų“, – pasakojo mokslininkas.
Jo aiškinimu, taip virusas išeikvojo visus imlius žmones ir kai 2021 m. pabaigoje pasirodė omikron atmaina, ji nebesukėlė kažkokių ženklesnių problemų sveikatos apsaugos sistemai, nes didžioji dalis buvo persirgę, paskiepyti arba turėjo kažkokią abiejų šių dalykų kombinaciją.
„Omikron banga iš esmės kilo dėl to, kad šis virusas mūsų imuninei sistemai atrodė visiškai kitaip, todėl žmonės užsikrėtė, tačiau infekcija nesukėlė tokių rimtų problemų, nes jau buvo imunizuoti ir omikron savaime yra kiek mažiau patogeniškas.
Globaliai žiūrint, kada bus paskelbta pandemijos pabaiga, viskas priklausys nuo skirtingų šalių. Ir šiuo metu, sakyčiau, Kinija lieka ta išimtimi, nes tiek Australija, tiek Naujoji Zelandija, kurios ilgą laiką taip pat taikė nulinio kovido politiką, atėjus omikronui aiškiai pamatė, kad jo užkrečiamumas tokio lygio, jog tolesnis viruso sulaikymas neturint kažkokios išėjimo strategijos finansiškai yra neįmanomas. Todėl buvo nuspręsta suvakcinuoti populiaciją ir leisti virusui „prasieiti“ saugiau, negu būtų viskas paleista savieigai be skiepų“, – komentavo G. Dudas.
Kinijai atsisakius nulinės COVID-19 politikos, šalyje – milijoninis naujų atvejų šuolis:
Nuo viruso staigmenų niekada neapsaugoti
Nepaisant to, kad pandemijos negandos atrodo likusios praeityje, toks viruso siurprizas, kuris nutiko dar 2019 m. pabaigoje Kinijoje, gali pasikartoti bet kada.
„Nuo to niekas nėra apdraustas, nes jau neabejotina, kad virusas įsitvirtino žmonių populiacijoje. Tikėsimės, kad jis taps endeminiu, pereis į tą stadiją, kai žmonės užsikrečia, perserga ir tiek. Bet kadangi šis virusas turi ypatybę, kad yra perduodamas gyvūnams, sukuria tam tikras rizikas.
Virusui prisitaikant prie gyvūno organizmo, tos mutacijos būna daug intensyvesnės ir „peršokęs“ atgal iš gyvūnų žmonių populiacijai, jų imuninei sistemai tai gali būti kaip naujas virusas ir tada vėl gali kilti grėsmės. Panašiai yra ir su A tipo gripo virusu – jis irgi gali daugintis gyvūnuose, todėl gripo viruso pokyčiai jam vėl patekus į žmogaus organizmą būna labai ryškūs“, – aiškino A. Žvirblienė.
Jai antrindamas G. Dudas paaiškino, kad tiek gripas, tiek SARS-CoV-2 turi gebėjimą evoliucionuoti antigeniškai.
„Žymiai didesnė problema, kurios masto tikrai nesuvoksime gerus 10– 20 metų, tai yra SARS-CoV-2 patekimas į įvairius gyvūnų rezervuarus. Kadangi tai toks neišrankus virusas, yra pilna stuburinių gyvūnų, kurie užsikrečia ir gali toliau palaikyti viruso plitimą“, – sakė G. Dudas.
„Tai reiškia, kad kai mūsų imuninė sistema gamina antikūnus prieš specifinį svetimkūnio baltymą. Ir jei tas baltymas pasikeičia, antikūnai nebegali jų atpažinti, reiškia, didėja tikimybė, kad bus reinfekcija. Žiūrint iš šios pusės, tikėtina, kad su SARS-CoV-2 turėsime labai panašią situaciją, kai vienais ar kitais metais pasirodys variantai, kurie tiesiog bus pakankamai pasikeitę, kad daugelio imuninis atsakas nebegalės jų atpažinti ir vėl užsikrėsime, bet vėlgi – pakartotinis susidūrimas, prieš tai egzistuojantys kiti antikūnai, tą ligą tikrai padarys žymiai švelnesnę, ypač jei dar būsime pasiskiepiję.
Žymiai didesnė problema, kurios masto tikrai nesuvoksime gerus 10–20 metų, tai yra SARS-CoV-2 patekimas į įvairius gyvūnų rezervuarus. Kadangi tai toks neišrankus virusas, yra pilna stuburinių gyvūnų, kurie užsikrečia ir gali toliau palaikyti viruso plitimą“, – aiškino virusų tyrinėtojas.
Rizika dėl imunosupresuotų asmenų
Mokslininko aiškinimu, jau dabar klasikiniu tapęs pavyzdys – baltauodegiuose elniuose JAV aptiktas SARS-CoV-2, kuris labai sėkmingai palaiko savo plitimą tarp šių gyvūnų.
„Po 10–20 metų, kai bus gimę keletas žmonių kartų, kurios bus susidūrusios su žmonėse cirkuliuojančiu SARS-CoV-2 arba bus skiepyti, būtent dėl to, kad baltauodegiuose elniuose yra visiškai skirtinga linija, ateities žmonės nebus imunizuoti pirmine atmaina.
Tai reiškia, kad jei virusas elniuose sugebės plisti tarp žmonių, toks virusas, patekęs į jaunesnę populiaciją, kaip ir galės sukelti mažą pandemiją. Vėlgi čia tikrai nėra katastrofinis pasaulio pabaigos scenarijus, nieko panašaus į tą pandemiją, kurią išgyvenome dabar, bet tai yra papildoma našta, kurios būtų buvę galima išvengti, jei virusas nebūtų ištrūkęs iš Kinijos.
Ir dar mes neturime pakankamo supratimo, kokie dar šeimininkai galėtų funkcionuoti kaip šio viruso rezervuaras. Tai nėra katastrofinis scenarijus, bet ženklus papildomas spaudimas sveikatos sistemai, nebūtinai kitais metais ar po dvejų metų, bet ilgalaikis dalykas“, – dėstė G. Dudas.
Taip pat jis atkreipė dėmesį ir į imunosupresuotus asmenis – sunkius ligonius, kurie dėl susilpninto imuniteto vėlgi gali tapti viruso rezervuaru.
„Kuo toliau, kuo geriau pradedame pažinti juos kaip itin specifinę rizikos grupę, kurioje gali evoliucionuoti naujos atmainos. Viruso atmainų omikron, alfa kilmė dabar siejamos būtent su evoliucija imunosupresuotuose asmenyse, kurių imuninė sistema yra per daug nusilpusi, kad išnaikintų virusą žmogaus organizme, tačiau pakankamai stipri, kad priverstų jį keistis mums nenaudinga linkme.
Štai yra vienas labai įdomus atvejis, kai mokslininkai nuotekose buvo aptikę keistai atrodančią SARS-CoV-2 atmainą, su labai daug mutacijų, dalis jų panašios į omikron. Mokslininkai sugebėjo atsekti šią viruso atmaina iki vieno tualeto konkrečiame pastate. Ir nors dėl duomenų apsaugos nebuvo bandoma identifikuoti, kuris konkrečiai žmogus nešioja tą infekciją, bet akivaizdžiai tai buvo asmuo, kuris yra infekuotas lėtine infekcija ir kuris labai keistai atrodantį virusą išskirinėja į aplinką.
Gali būti, kad panašių situacijų yra visur pasaulyje. Aišku, ar jos sugebės mums duoti kokią naują atmainą, prognozuoti neįmanoma, bet tai yra vienas tokių aspektų, apie kurį žinome, ir jei kas įvyks, daugmaž žinosime, kokiomis aplinkybėmis tai galėjo nutikti“, – perspėjo jis.
Galime sulaukti naujoviškų vakcinų?
Nors pandemija kaip ir slopsta, vakcinų gamyba tuo metu nestoja. Dar daugiau – galime sulaukti ir naujoviškų skiepų. „Didelės kompanijos kuria naujus vakcinų variantus, kiek jos bus efektyvios, į tai bus galima atsakyti tik po klinikinių tyrimų. Be abejo, dabar nebėra taip skubama, kaip buvo pradžioje. Ne veltui buvo ir spekuliacijų, kad nebuvo atlikti tam tikri eksperimentai , kiek vakcina apsaugo nuo viruso platinimo. Jie išties nebuvo atlikti, nes laikas buvo trumpas ir norėjosi kuo greičiau vakcinas užregistruoti“, – konstatavo A. Žvirblienė.
Taip pat yra išbandomos ir kombinuotos vakcinos nuo gripo ir COVID-19. „Bent dvi kompanijos, kuriančios RNR vakcinas, jau išbando jas su žmonėmis, vyksta pirmos stadijos tyrimai. Tyrimai toliau bus tęsiami ir, tikėtina, jei efektyvumas pasitvirtins, tokios vakcinos bus naudojamos“, – pridūrė ji.
Užkrečiamųjų ligų specialisto prof. Sauliaus Čaplinsko teigimu, ypač daug vilčių teikia kuriamos purškiamos COVID-19 vakcinos.
„Jei pavyktų sukurti tokias vakcinas, tai galbūt net atvertų galimybę kolektyvinio imuniteto suformavimui. Su dabartinėmis vakcinos tą padaryti yra neįmanoma. Tai yra būtent dėl ligos ir imuniteto, kurį indukuoja arba persirgimas liga, arba skiepas, specifikos. Nes infekcija pirmiausia atsiranda ir vystosi viršutiniuose kvėpavimo takuose, nosyje, o antikūnai suteikia apsaugą, kai virusas pasiekia kraują. Ir su laiku jie išblėsta.
Taigi to barjero, kuris apsaugotų nuo viruso patekimo, tokia vakcina suformuoti negali. Nors iš pradžių tikėtasi, kad galbūt tai pavyks ir pasiskiepijus 95 proc. žmonių būtų galima pasiekti kolektyvinį imunitetą, bet gana greitai tapo aišku, kad dėl ligos specifikos toks kolektyvinis imunitetas nesusiformuoja, reikia visai kitokios vakcinos“, – komentavo jis.
Vis tik A. Žvirblienė pažymėjo, kad dėl purškiamų vakcinų dar reikėtų sulaukti klinikinių tyrimų rezultatų, mat teoriškai tai gali atrodyti labai gerai, o kaip bus praktikoje, nežinoma.
„Bet jų imunologinis pagrindas toks – kai persergame ar vakcinuojamės, susidaro imuninės atminties ląstelės, bet dalis jų reziduoja tose vietose, kur yra pakliuvęs tas antigenas – vakcina arba virusas. Vadinasi, jei yra purškiama vakcina per nosį, viršutinius kvėpavimo takus, tai tose vietose ir atminties ląstelių išlieka, ne tik kažkur limfiniuose organuose, bet antigeno patekimo vietoje. Tad tokia apsauga gali būti efektyvesnė, nes tą virusą sustabdytų iškart kvėpavimo takuose. Bet čia yra tik teorija, reikia jas išbandyti ir tada bus aišku“, – aiškino ji.
Profesorė pridūrė, kad taip pat turimi sukurti priešvirusiniai vaistai, kurie užregistruoti ir Lietuvoje, tad yra galimybė juos gauti. Vis tik sudėtingesnė situacija kalbant apie neutralizuojančius antikūnus, t. y. vadinamus biofarmacinius vaistus.
„Jie buvo kuriami prieš viruso spyglio baltymą, kuris dėl mutacijų stipriai pasikeitė. Antikūnai blokuoja viruso patekimą į ląsteles, deja, lyginant omikroną ir pirminį viruso variantą, kurio pagrindu vaistai buvo kuriami, tos viruso dalys kaip tik pasikeitė. Taigi nors buvo investuoti labai dideli pinigai, beveik visi šie vaistai prieš omikroną nebeveikia“, – apgailestavo ji.
