Apie tai, kokios laikysenos turėtume laikytis rusiškos kultūros atžvilgiu, naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Simonas Kairys.
Kol krenta bombos, susilaikykime nuo klasikų
Visuomenėje kyla diskusijos, ką daryti su rusų kalba mokyklose. Pavyzdžiui, Latvija nuo 2026 m. uždrausti mokyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. Lietuvoje apie tokį sprendimą kol kas tik diskutuojama.
Diskusijos vyksta ir kaip žvelgti į apskritai viską, kas yra rusiška. Pavyzdžiui, ar reikėtų atsisakyti bet kokių rusiškos kultūros apraiškų, net ir tų, kurie pripažįstami kaip klasikiniai.
Lietuvos teatrų repertuaruose vis dar galima rasti Rusijos kūrėjų kūrinių. Tarkime, Vilniaus mažasis teatras rodo pagal Antono Čechovo pjesę „Dėdė Vania“ pastatytą spektaklį, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje galime išvysti kompozitoriaus Sergejaus Prokofjevo baletą „Romeo ir Džuljeta“, prieš Naujuosius metus po Lietuvos sales gastroliavo baletas „Spragtukas“.
Kaip turėtume elgtis su Piotru Čaikovskiu, Fiodoru Dostojevskiu, Aleksandru Puškinu?
„Pirmiausia, mes turime išgirsti, ką ne per seniausiai sakė Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka. Jis išdėstė tokį lūkestį, kad bent jau tuo metu, kai krenta bomboms, galėtume susilaikyti ir nuo įvairių klasikų kūrinių Europos scenose. Tai yra pakankamai sąžininga pozicija ir geras noras į tai apeliuoti“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo S. Kairys.
Lietuvos kultūros ministro nuomone, toks jo kolegos iš Ukrainos pareiškimas labiau orientuotas Vakarų Europos teatrams ir didžiosioms scenoms.
„Tas noras pirmiausia nukreiptas tikrai ne į Lietuvą. Europoje yra šalių, kuriose matome į repertuarus grįžtančius tam tikrus kūrinius“ – pasakojo S. Kairys.
Jo teigimu, tokie pareiškimai kaip O. Tkačenkos ar kitų Ukrainos atstovų yra tarsi priminimas, kad pasaulis nėra stabilus, nereikia grįžti prie praktikos business as usual (liet. verslas kaip įprasta).
„Tikrai ne, karas vyksta ir čia mūsų vaidmuo turi būti aktyvus“, – tvirtino S. Kairys.
Kaip turėtume elgtis su Rusijos kultūra, anot S. Kairio, puikiai atsakė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė.
„Ji kalbėjo apie tokį „karantiną“ kalbant apie „didžiuosius klasikus“, ar tai būtų Čaikovskis ar kiti. Tačiau mes nekalbame apie tai, kad reikia trinti natas, plėšyti, deginti knygas“, – aiškino S. Kairys.
Rusiškos kultūros klausimas tuoj taps nebeaktualus
Visgi, kultūros ministro nuomone, diskusijos apie Rusijos kultūros atsisakymą ateityje išvis bus neaktualios, kadangi Rusijos kultūra bus absoliučiai neaktuali Lietuvoje.
„Lietuva yra tokiame kelyje, kad rusiškos kultūros poreikis menksta. Tai vyksta dėl labai natūralių priežasčių. Be abejo, dėl karo. Bet ir dėl besikeičiančios visuomenės. Kalbant apie kartų kaitą, jaunesnės kartos žmonės nesupranta rusiškai ir ta kultūrinė istorija yra visai ne jų fokuso centre“, – sakė S. Kairys.
„Yra labai geras virsmas ir dėl natūralių priežasčių ši svarba menks. Mes jau turėtume iš tos fazės išeiti, kai galvojame, ką daryti su Rusijos kultūra ir jos žymiausiais atstovais. Tai yra nesvarbus klausimas. Kuo daugiau mes to dėmesio skiriame, tuo daugiau, kad ir nenorėdami, mes maitinsime tą pačią Rusijos propagandą“, – pridūrė jis.
Ant rusų klasikų stovi „rusiškasis pasaulis“?
Atrodytų, kuo „Spragtukas“ susijęs su Rusijos propagandos mašina? S. Kairys pabrėžia, kad daugiau, nei mes galvojame.
Pasak kultūros ministro, praėjusiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išleido įsakymą, kuris kalba apie Rusijos Federacijos humanitarinės politikos sklaidą užsienio valstybėse.
„Visoje toje koncepcijoje labai aiškiai yra įvardinti visi tie vardai, kurie tikrai yra reikšmingi kultūros istorijoje, tiek kalbant apie tą patį Čaikovskį ir panašiai. Kad šie kūrėjai yra ta bazė, ta atrama, ant kurio ir stovi tas „rusiškasis pasaulis“, – kalbėjo S. Kairys.
Kultūros ministras sutinka, kad toks sprendimas nėra sąžiningas, kadangi daugelio rusų klasikų kūryba yra daug vertingesnė, nei tik būti V. Putino propagandos įrankiu.
„Bet suvokdami, kaip kultūra naudojama kaip ginklas, mes tą atsparumą turime turėti. Aš tikrai tikiu mūsų visuomenės ir kultūros sektoriaus branda, kad mes mentaline prasme užpulti nebūsime. Kalbu ne apie ginklus, kurie šaudo, bet apie ginklus, kurie yra kultūriniame kontekste“, – teigė S. Kairys.
Visą pokalbį su kultūros ministru Simonu Kairiu laidoje „Dienos pjūvis“ rasite straipsnio viršuje.