Kauno meras V. Matijošaitis tik visai neseniai paskelbė, kad varžysis dėl trečiosios kadencijos šiame poste. Jis pareiškė esąs principingas žmogus, kuris nedaro lengvabūdžių sprendimų.
Atsiklaus kauniečių, ar jo reikia?
„Niekada nedarau lengvabūdiškų žingsnių, o šiuo atveju jaučiu didelę atsakomybę mažiausiai prieš trečdalį milijono gyventojų. Taigi nutariau paskutinį kartą atsiklausti savo darbdavių – kauniečių, ar galime dirbti toliau? Savo valią visus kviečiu išreikšti savivaldos rinkimuose kovo 5 dieną“, – prieš kelias savaites BNS sakė Kauno meras.
V. Matijošaitis teigė, kad priimant šį sprendimą prisidėjo į jį asmeniškai nukreiptos „pastarojo meto oponentų provokacijos“.
„Turbūt tuo labiausiai ir skiriuosi nuo kai kurių politikos veikėjų: anie verčiau savo laiką, jėgas taškys apkalboms ir šmeižtui, negu idėjoms, naudingiems pasiūlymams, konkretiems darbams. Savo adresu įvairaus purvo esu sulaukęs nemažai, ypač dabar, kai rinkimai jau visai ant nosies. Bet ne veltui esu pravardžiuojamas krabu – turiu kietą šarvą, moku atsitraukt nuo pigių intrigų ir koncentruotis į darbus“, – sakė V. Matijošaitis.
Pastaruoju metu jis sulaukė kritikos dėl su užsitęsusio jam priklausančios „Vičiūnų grupės“ verslo Rusijoje pardavimo, tiek dėl tyrimo apie galbūt neskaidrų jo šeimos vykdytą sklypų Kaune įsigijimą.
Kauno meras teigė, kad sprendimas kandidatuoti nebuvo „greitas ir paprastas“. V. Matijošaičio vadovaujamam „Vieningam Kaunui“ taryboje šiuo metu atstovauja 32 iš 41 tarybos nario.
Savivaldos rinkimuose V. Matijošaitis dalyvauja su visuomeniniu komitetu. Kaunui jis vadovauja nuo 2015 metų. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.
Kad sieks Kauno miesto mero posto anksčiau yra paskelbę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Labanauskas, „valstietis“ Aurelijus Veryga, konservatorius Vytautas Juozapaitis, socialdemokratas Darius Razmislevičius, liberalė Nijolė Putrienė, „darbietis“ Marijus Velička. Laisvės partija kandidatu į Kauno merus kelia prodiuserį Mantą Bertulį.
Prieš kelias dienas laidoje „Dėmesio centre“ apsilankęs politologas Mažvydas Jastramskis įvertino kandidatus į merus. M. Jastramskis kalbėdamas apie Kauno miesto mero kėdę, tikino, kad intrigos čia tikėtis neverta, mat šie rinkimai gali būti net labiau užtikrintesni negu tada, kai gyventojai sprendė, ar Dalia Grybauskaitė bus išrinkta antrajai kadencijai.
„Manau, kad pirmame ture laimės Visvaldas Matijošaitis. Praėjusiuose rinkimuose jis gavo 80 proc. balsų. Ką aš esu jau minėjęs, tai yra visiškas kosmosas, kartais net diktatoriai tiek negauna [balsų]“, – kalbėjo politologas.
Tiesa, šiai nuomonei nebūtinai pritaria kiti portalo tv3.lt kalbinti ekspertai. Pasak jų, būsimi rinkimai Kauno merui nebus lengvi, vien todėl, kad situacija, o ir visuomenės nuomonė – pasikeitė. Taip, rinkimus jis greičiausiai laimės, bet laukia pikta kova.
Didžiausia dovana – silpni konkurentai
Mykolo Riomerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė, kalbėdama apie Kauno miesto mero rinkimus, sakė, kad V. Matijošaičiui šie rinkimai nebus lengvas pasivaikščiojimas, nors jis juos greičiausiai visgi laimės.
„Jam nebus taip paprasta, kaip buvo ankstesniuose rinkimuose, nes jis vaikšto labai plonu ledu. Suprantu, kad galima kauniečius įtikinėti vaizdais ir darbais, nes stovi kranai, kuriuos jis taip sėkmingai dabar skaičiuoja. Taip pat ir išasfaltuotus kelius akcentuoja.
Bet kasdien išlenda vis kitokie dalykai, jau nekalbant apie verslus Rusijoje, tai dar kalbama ir apie nevisai sąžiningai įsisavintas Europos Sąjungos lėšas, kitus skandalus. Taigi, akivaizdu, kad tai negali nekenkti reputacijai. Dabar klausimas, kiek tai kenkia ir kiek tai aktualu kauniečiams? Ar kauniečiams sąžiningas darbas ir reputacija yra svarbu?
Aš manau, kad tai nėra taip svarbu, jog palaidotų V. Matijošaičio šansus. Kitas dalykas, jei jo šansai ir neblogi, nereiškia, kad jo koalicija surinks užtektinai balsų. O tai gali reikšti mažiau vietų taryboje, tai keistų bendrą mero situaciją, nebus didelio užnugario taryboje“, – sakė politologė, pabrėžusi, kad V. Matijošaitis turi ir nemažai kozirių.
Didžiausias jų – silpni konkurentai, realiai negalintys su juo varžytis tame pačiame lygyje.
„Jis neturi rimtų konkurentų. Mes nematome ryškių personalijų, o ir programine prasme nėra jokio stipraus pasipriešinimo. Kur galima nueiti su šūkiu „Grąžinkime sąžinę Kaunui“? Juolab, kad nuolat kyla klausimų ir dėl tą šūkį iškėlusio Vytauto Juozapaičio koncertinės veiklos, ir Seimo nario darbo suderinamumo. Teisiškai viskas gerai, o štai etiškai kyla didelis klaustukas. Kitas dalykas, kiek kauniečiams V. Juozapaitis kelia asociacijų su Kaunu?
O kiek jis atrodo, kaip galintis gerai tvarkytis? Tai nėra tas tipažas. Jis scenos žmogus, todėl natūraliai gali kilti klausimas, kaip bus tvarkomos gatvės? Žmonėms tie klausimai rūpi, svarbu ne tik vertybės, bet ir gatvių apšvietimas, tvarkymas.
Kandidato nebuvimas kauniečiu, sąsajų trapumas gali pakenkti. Šiuo atveju Aurelijus Veryga gali turėti daugiau šansų, bet ar jis gali sudaryti konkurenciją V. Matijošaičiui – abejočiau. Taigi, daugiau diskusijų kyla ar išvis reikės antro turo ir jei taip, kas ten bus. Negarantuoju, kad to antro turo reikės“, – svarstė politologė R. Urbonaitė.
Savivaldos rinkimai yra ir nesąžiningas žaidimas
Tiesa, taip, kaip buvo jau nebebus, kauniečiai nebalsuos identiškai, nesusimastydami. Kauniečiai, pasak R. Urbonaitės, gali užpykti ant dabartinio mero, bet klausimas ar to užteks, nes rimtų konkurentų jam nėra.
Pasak specialistės, konkurencijos nebuvimas rodo, kad partijose stinga tinkamų žmonių, savivaldoje neužauginami lyderiai.
„Tada skyles reikia užkišinėti Seimo nariais, ką partijos ir daro. Šiemet, matyt, bus rekordai sumušti tokios veiklos. Tai manipuliatyvus kelias rinkėjų atžvilgiu, nes sėkmės atveju atsiras skylių Seime, kurias reikės kamšyti, o tai kainuos mokesčių mokėtojų pinigus. <...> O dabar gi partijos „meta“ į rinkimus bent kiek atpažįstamus žmones. Tai primityvus sprendimas.
Gerai, kad kai kurie eina į rinkimus, bet neveda sąrašų į tarybas, o yra tokių, kurie daro ir tą, ir tą. O juk mero ir tarybos valdžia pagal naują modelį yra atskirtos. Štai Kauno rajone kandidatuojantis Viktoras Pranckietis veda ir sąrašą, ir nori tapti meru. Jei jis netaps meru, bet jo vedamas sąrašas „praeis“ V. Pranckietis Seimo nario kėdės į Kauno rajono tarybos nario kėdę tikrai nekeis. Tai – labai nesąžiningas žaidimas. Tokie manevrai yra žalingi ir rodo partijų nepagarbą rinkėjams“, – svarstė R. Urbonaitė.
Ji pridūrė, kad V. Matijošaičio sėkmės paslaptis, o jis Kaunui vadovauja jau dvi kadencijas, yra Kauno kaita.
„Kauniečiai mato pokytį, jis ėmėsi nemažai projektų, jie vienaip ar kitaip pabaigiami. Dėmesys Kaunui tikrai buvo, komandą jis taip pat surinko neblogą. Taigi, gyventojai pamatė pasikeitimus. O politika, kaip politika, arba vertybės savivaldoje mažiau įdomu, nei ūkio valdymas. Tai todėl V. Matijošaičiui ir sekėsi, o ir konkurentų jis stiprių neturėjo. Jie nebuvo nei ryškūs, nei rodantys tam tikrą potencialą“, – tikino politologė.
Anot jos, pagal tai, kaip dabar viskas atrodo, V. Matijošaičio noras trečią kartą tapti meru, matyt, išsipildys. Nors siurprizo momento, taip pat negalime atmesti.
Kaunas nebus lengvas grobis
Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas svarsto, kad šie rinkimai dabartiniam Kauno merui tikrai nebus lengvi. Jo nuodėmės bus primintos, karo Ukrainoje tema ir tai, kad jo verslas vis dar veikia Rusijoje, pasak specialisto, gali smogti nemalonų smūgį.
Komunikacijos specialistas įsitikinęs, kad konkurentai skaudžiai primins visus V. Matijošaičio prasižengimus, korupcines kebeknes. Rinkimai Kaune bus įdomūs ir nebūtinai tokie, kaip daugelis prognozuoja.
„Tiesa, konkurentai Kaune nėra patys stipriausia, todėl kyla klausimų, kaip tie žmonės gali mesti rimtą iššūkį V. Matijošaičiui. Visgi prisiminkime, kad vyksta ne vieni, o dveji rinkimai – į mero ir tarybos. O ten bus daugiau žmonių, kol kas neaišku kokių strategijų laikysis partijos, kas labiau koncentruosis į mero rinkimus, o kas į tarybos.
Jei kalbėtume apie V. Matijošaitį prieš metus ar du su tokiais konkurentais jis neturėtų ką veikti. Bet dabar, kai jis toks sužeistas, situacija gali būti sudėtingesnė, politinės partijos, matyt, kreips dėmesį į tai, kaip laimėti“, – sakė komunikacijos specialistas, pridūręs, kad ir V. Matijošaitis nesėdės rankų sudėjęs, ginsis, komunikuos savo tiesą.
„Dabar matome tokį nusistatymą, kuris tarsi sako, kad ne man reikia trečios kadencijos, o Kaunui reikia mano trečios kadencijos“.
Kalbės, kad Kaunui reikia Matijošaičio
Tęstinumas ir panašūs dalykai bus V. Matijošaičio komunikacijos akcentai, o kai žmogus yra meras tai turi ir kitokių resursų, yra daug pavaldinių, įmonių, o ten jau komunikacija gali vykti visai kitaip.
“Viskas priklausys nuo to, kokios atakos iš konkurentų sulauks V. Matijošaitis. Aš manau jis bus paruošęs atsakymus apie Ukrainą, sklypus ir kitus dalykus. Bet šiuo atveju mes matysime tik ledkalnio viršūnę, bus naudojami organizaciniai resursai, nes juos turint nepasinaudoti tuo būtų kvaila“, – sakė A. Katauskas, pabrėžęs, kad rimta rinkiminė kampanija dar neprasidėjo, Kauno meras ir jo konkurentai dar nėra itin aktyvūs.
Gal tam nėra ir resursų. Visgi kol nėra debatų, vaikščiojimo nuo durų prie durų ir kitų dalykų, negalime tiksliai pasakyti kokia bus rinkimų strategija ir ar ji smarkiai keisis nuo to, ką jau esame matę. Ankstesni rinkimai lėmė nemažą sėkmę V. Matijošaičiui, nes jis buvo tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.
„Pirmoji jo kadencija sutapo su valstiečių iškilimu. Tai buvo galingas tandemas. O ir pavyko jam per pirmąją kadenciją padaryti dalykų į kuriuos jis galėjo apeliuoti antrųjų rinkimų metu, ir neturėjo rimtų konkurentų.
Tuo metu jis buvo žmogus, kuriam sunku buvo kažką prikabinti, apkaltinti. Taigi, pirmosios kadencijos sėkmė antruose rinkimuose jam leido neturėti priešininkų. Dabar situacija yra kitokia. Prieš jį atsisuko didieji nuomonės formuotojai, o santykiai su žiniasklaida yra pakrikę“, – sakė A. Katauskas.
Sistema nėra gera
Na, o politologas Bernaras Ivanovas įsitikinęs, kad visa savivaldos rinkimų sistema yra ydinga, todėl iš šių rinkimų neturėtume tikėtis kažkokių naujienų, pozityvių pokyčių. Pasak jo, centrinė valdžia ir toliau siekia valdyti regionus, pelnytis iš jų, todėl vargu ar sulauksime teigiamų pasikeitimų.
„Tai yra struktūra, kur jokios vietos ideologijoms nėra. Buvo taryba ir partijos, vėliau tam košmarui buvo pasiūlyta alternatyva – mažesnis košmaras pavadinimu rinkiminiai komitetai, tai gali būti patrauklu žmogui, kuris nesigilina į kontekstą, bet logikos tam – nėra“, – įsitikinęs B. Ivanovas, pasvarstęs, kad dabartinis Kauno meras, palyginti su visai iki šiol buvusiais, buvo bene geriausia alternatyva, nors ir ne pati geriausia.
„Jo pasirodymas iki šiol buvo geriausias (ūkine prasme), bet tai, žinoma, neturi nieko bendro su aukšta politine morale ar sąžine. Jam daug daryti dabar ir nereikia, nes gali parodyti stadioną, baseiną, viešbutį ar kitus dalykus. O žmogus gal daug nesvarsto apie jo verslus ir ryšius su Rusija, juolab, kad mūsų elitas taip pat nėra be nuodėmės, o ir pasiūlyti alternatyvos negali. Sistema yra kreiva, niekur pasaulyje taip nėra, kaip pas mus: partijos, judėjimai, kurie sąrašus siūlo.
Paprastai savivaldoje renkami žmonės iš bendruomenių, komunų, asociacijų. Tai žmonės, kurie dirba savo miestui ir savame mieste daug metų. Paprastai tokie žmonės yra nusipelnę vienos bendruomenei, aš, žinoma, nekalbu apie tokius miestus, kaip Niujorkas ar Londonas.
Bet mažesniuose būtent taip yra. Pas mus savivalda niekada nebuvo prioritetas, nenorėta jos plėtoti. Centras visada norėjo valdyti, o savivaldybių įmones padaryti melžiamomis karvėmis, kitaip naudoti resursus. O dabar rinkimai nieko nelems, rezultatas ves link savivaldos degradacijos“, – svarstė politologas.
Anot jo, korupcijos skandalai ir istorijos, susijusios su Rusija, neturėtų pakenkti V. Matijošaičiui, nes Lietuvos rinkėjai matę dar ne to.
„Pažiūrėkime į, tarkime, Panevėžio merą, kitus. Kiek ir kokių skandalų yra buvę, ar tai pakenkė? Pas mus žmonės nepasitiki teisėsauga ir STT, todėl persekiojimas gali būti suprantamas visai priešingai. Tarkime Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad tik 14 proc. žmonių politikus vertina racionaliai, kiti gi žiūri į estetiką, manieras ir kitus dalykus. <...> O ir pas mus bendrai politikoje kas paskutiniu metu darosi? Kaip politikai bendrauja, kokios vertybės? Todėl tyrimai, korupciniai epizodai, net ir labai rimti, kaip, kad Kauno administracijos vadovo suėmimas, sumenkinami. Tai metodika, kurią naudoją daugelis mūsų politikų, net labai aukštų. Tada gauni kitu lazdos galu“, – sakė politologas B. Ivanovas.
