Naujos technikos atvykimas kartu su neseniai įvykusia „kovos su terorizmu“ operacija ir skubiu Baltarusijos kariuomenės organizuotu karių patikrinimu privertė Ukrainos vyriausybę sunerimti, kad kitų metų pradžioje iš šiaurės gali būti pradėtas naujas puolimas.
Baltarusija, šalis, dažnai vadinama paskutine Europos diktatūra, vengė tiesioginės invazijos į Ukrainą, nors visaip kitaip padėjo Rusijai. Bet dabar daugėja nerimą keliančių ženklų. Padaugėjo traukinių, gabenančių karius ir įrangą nuo Rusijos sienos į Bresto miestą Baltarusijos pietvakariuose, netoli sienos su NATO nare Lenkija.
Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ duomenimis, Rusijos kariai Baltarusijoje netrukus surengs taktines pratybas. Artiomas, buvęs Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų pulkininkas leitenantas, persikėlęs į Europą, surikęs kalbėtis anonimiškai sako, kad Baltarusijos karių dislokavimas Ukrainoje Aliaksandrui Lukašenkai būtų liūdnas momentas.
„Lukašenka daro viską, kad kariuomenė nebūtų išsiųsta į Ukrainą. Jis supranta, kad vieninteliai žmonės, galintys išlaikyti jį valdžioje, yra kariuomenė ir saugumo tarnybos. Jei jie vyks į Ukrainą, jie arba mirs, arba bus sužeisti, ir jo valdžiai kils pavojus“, – sakė jis.
„Jis tvirtina, kad „Lenkija planuoja mus pulti“, todėl turime pastatyti kariuomenę prie savo sienos. Tačiau išties A. Lukašenka yra Putino malonėje“.
Dauguma sutinka, kad A. Lukašenka nenori siųsti savo karių kovoti į Ukrainą dėl nestabilios saugumo padėties namuose po 2020 m. vykusių masinių protestų, kurie buvo žiauriai represuoti ir paskatinti masinius politinius areštus.
Baltarusijos ekspertė ir Atlanto tarybos neasocijuota narė Hanna Liubakova sakė, kad karių praradimas Ukrainoje gali sukelti režimo nestabilumą Baltarusijoje.
„Karių praradimas sukels nepasitenkinimą šalyje. Iš apklausų žinome, kad didelė visuomenės dalis pasisako prieš karių dislokavimą Ukrainoje. Tai sunku politiškai pateisinti“, – sakė ji.
„Baltarusijos kariuomenę sudaro šauktiniai, jaunuoliai, kurie nėra motyvuoti kovoti. Jei jų kūnai grįš į Baltarusiją, gali prasidėti protestai. Sunku įvertinti, kokio dydžio jie būtų, bet tai būtų Lukašenką destabilizuojantis veiksnys“.
Tiksliai nėra žinoma, koks yra pasienyje esančių karių skaičius, tačiau Ukrainos saugumo šaltiniai teigia, kad galimai sutelkta daugiau nei 30 000 karių, įskaitant Rusijos pastiprinimą. Liubakova sakė, kad Baltarusijos pajėgos sudaro tik dalį šio skaičiaus.
„Karo pradžioje turėjome keletą kovai parengtų batalionų, karių iš viso buvo arti 10 tūkst. Akivaizdu, kad to nepakanka norint pakenkti Ukrainai, bet Lukašenkai jų praradimas gali būti problema“, – sakė ji.
Baltarusijos transporto darbuotojų žinutės socialinėje medijoje rodo karių ir technikos judėjimą prie Lenkijos sienos. Vien per vieną dieną praėjusią savaitę 310 karių kartu su technika buvo nugabenti į Brestą iš šiaurės rytinio Vitebsko miesto, esančio apie 60 kilometrų nuo Rusijos sienos.
Tuo tarpu palydovinės nuotraukos rodo karinių transporto priemonių judėjimą naujai padarytais miško keliukais kitame miškingame pasienio regione. Tai kelia nerimą Kijevui, kuris mano, kad daugiau nei 20 000 Rusijos karių gali susimaišyti su Baltarusijos batalionais ir sudaryti naują frontą.
Pasak šaltinių, Baltarusijos kariai patiria spaudimą likti kariuomenėje. „Sklido gandai, kad iš karių bus atimti pasai“, – sakė baltarusių šaltiniai.
Kosto Kalinausko pulko – Baltarusijos savanorių pulko prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų – vado pavaduotojas Vadzimas Kabančukas mano, kad Baltarusija netrukus stos į karą.
„Aštuoni iš 10 kariuomenės žmonių nenori kovoti šiame kare. Jei jie įžengs į Ukrainą, kariuomenė subyrės. Jie pasiduos – arba sės į kalėjimą, arba pereis į mūsų pusę. Lukašenka tai žino, todėl stengiasi to išvengti“, – sakė jis.
Nepaisant to, Baltarusijos kariams bus sunku kirsti stipriai užminuotą pasienio regioną be didelių aukų skaičiaus, o kai kurie teigia, kad tai yra strateginės informacinės operacijos, skirtos atitraukti Kijevo dėmesį nauju frontu.
Visgi ekspertai mano, kad nepaisant besitęsiančio karių kaupimo, greitas išpuolis mažai tikėtinas, nors įmanomas.
„Manau, kad tai yra Rusijos organizuota informacinė operacija, ir tuo Baltarusijos režimas yra naudingas. Jie šiuo klausimu dirba su Rusija“, – sakė ji.
„Nemanau, kad greitas puolimas yra įmanomas, nes nėra pakankamai pasiruošusių pulti karių. Tačiau pernai vasarį vėlgi daug kas suklydo, o Putinui Kijevo užėmimas yra logiškiausias taškas kariniu požiūriu“.
Greičiausias būdas patekti į Kijevą yra per Baltarusiją. Lapkričio mėnesio Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje buvo pranešta, kad du MiG-31K Foxhound žvalgybiniai lėktuvai greičiausiai stovėjo Machulishchy aerodrome, Minsko pietuose.
Buvo pranešta, kad regione buvo pastebėtas įrenginys, kuriame, kaip manoma, yra Rusijos oro balistinė raketa Kinzhal, MiG-31K arsenalo karūnos brangakmenis. Didžiosios Britanijos gynybos ministerija mano, kad šis įrenginys yra informacinės operacijos, skelbiančios apie didėjantį Baltarusijos įsitraukimą į karą, dalis.
Vienas iš neabejotinų galimo naujojo puolimo pralaimėtojų yra Lukašenka, nes delsęs išsiųsti kariuomenę, jis sulaukė tam tikro palankumo ir Baltarusijos visuomenės. Bet tai gali greitai išnykti, kai iš Ukrainos ims grįžti žuvusių karių palaikai.
Prisijungimas prie karo Ukrainoje gali sukelti chaosą paskutiniam Europos diktatoriui. Armijos viduje Rusija palaiko daug kas, bet ten trūksta motyvacijos kovoti už Putiną.
„Jiems sakoma, kad [Rusijos karo nusikaltimai] yra psichologinio karo dalis. Kai kurie tiki tuo, ką sako Lukašenka. Daugelis šių vaikinų niekada neišvyko iš Baltarusijos arba, geriausiu atveju, išvyko į karines pratybas Rusijoje“, – sakė jis.
„Daugelis palaiko Rusiją, bet niekas nenori už juos kovoti. Jie žino, kad tai ne jų karas“.
