Europa ištisus mėnesius ruošėsi žiemai be rusiškų dujų, kaupė kuro atsargas ir skatino taupymo priemones, tikėdamasi išlaikyti pakankamai energijos, kad elektros tinklai veiktų be trikdžių. Tačiau kai švelnus oras užleidžia vietą šalčiui, vyriausybės pradeda ruoštis kontroliuoti elektros tiekimo nutraukimus tuo atveju, jei nutrūktų energijos tiekimas, o tai turėtų didelį poveikį kasdieniam gyvenimui. Iš Europos jau girdisi įspėjimai dėl elektros atjungimų kitoms ES šalims, tai tinka ir Lietuvai.
Prancūzijos vyriausybė prieš kelias savaites išplatino nurodymus šalies pareigūnams planuoti galimus elektros energijos tiekimo nutraukimus jau kitą mėnesį. Didžiosios Britanijos nacionalinio tinklo operatorius perspėjo namų ūkius apie galimus elektros energijos tiekimo sutrikimus nuo 16 val. iki 19 val. jei pritrūksta dujų, naudojamų elektrai gaminti. Elektromobilių savininkams Suomijoje šaltais rytais patariama nešildyti į elektros tinklą įjungtų transporto priemonių, kad neapkrautų elektros tinklo.
O Vokietijoje, šalyje, kuri buvo labiausiai priklausoma nuo rusiškų dujų, žmonės nerizikuoja: žvakių pardavimai išaugo. Žinoma, kelios valandos be elektros prancūziškoje kavinėje ar Vokietijos prekybos centre nebūtų tokios skausmingos, kaip padėtis, su kuria susiduria žmonės Ukrainoje, kur dėl Rusijos sistemingo energijos tinklo bombardavimo milijonai žmonių šaltą žiemą gyvena be elektros, šilumos ir vandens.
Vis dėlto tikimybė, kad užtems namų, mokyklų, įmonių ir net traukinių, kurie priklauso nuo maitinimo ir elektros signalų, langai, bus pirmasis didelis Europos atsparumo išbandymas, po to, kai ji atsisakė rusiško kuro. Europos pareigūnai tvirtina, kad normavimo planai yra tik paskutinė išeitis, siekiant užkirsti kelią nekontroliuojamiems elektros energijos tiekimo nutraukimams, jei vietinės elektros energijos gamybos ir importuojamos energijos nepakanka, kad elektros sistemos nesugriūtų.
„Mes ne filme apie katastrofą“, – per Prancūzijos televiziją sakė Prancūzijos vyriausybės atstovas Olivier Veranas. „Neskelbiame, kad bus apkarpymai, bet jei turėsime ypač šaltą ir daug energijos reikalaujančią žiemą, gali kilti įtampų ir ruošiamės visiems scenarijams“.
Vyriausybė nurodė, kad apie bet kokius suplanuotus elektros tiekimo nutraukimus Prancūzijoje bus pranešta prieš kelias dienas ir jie pasieks nedideles šalies dalis. Apkarpymai, kurie truktų dvi valandas ryte arba anksti vakare, kai suvartojama daug energijos, nebūtų taikomi vadinamosioms jautrioms vietoms, įskaitant ligonines, slaugos namus, priešgaisrines ir policijos nuovadas bei kalėjimus.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą vasarį Europa dėjo bendras pastangas, kad išvengtų blogiausios situacijos, papildydama gamtinių dujų atsargas ir net iš naujo paleisdama anglimi kūrenamas elektrines elektrai gaminti.
Europoje įsigaliojo beveik visiškas Rusijos naftos embargas – vienas iš daugelio veiksmų, kurių blokas ėmėsi siekdamas atimti Kremliaus pajamas iš iškastinio kuro pardavimo ir apriboti jo galimybes kariauti Ukrainoje.
Nesezoniškai šilti orai spalio ir lapkričio mėnesiais leido namų ūkiams ir įmonėms išjungti krosnis, o tai padėjo dujų atsargoms išsilaikyti ilgiau nei tikėtasi ir sumažino sparčiai kylančias dujų kainas. Tačiau Europa dabar susiduria su pirmuoju dideliu šaltuku, temperatūrų kritimo laukiama ir artimoje ateityje.
Europos gamtinių dujų kainos vėl pakilo iki aukšto lygio. Prancūzija, kažkada buvusi didžiausia elektros energijos eksportuotoja Europoje dėl savo 56 atominių elektrinių, stengiasi išspręsti daugybę problemų, dėl kurių beveik pusė jos atominių elektrinių liko neprijungta, o kaimynai neteko gyvybiškai svarbaus energijos šaltinio.
„Électricité de France“ arba EDF, valdanti Prancūzijos atomines elektrines, praėjusią savaitę paskelbė apie reaktoriaus šiaurinėje Prancūzijoje paleidimą iš naujo, nors tikimasi tolesnių vėlavimų kitose branduolinėse aikštelėse. Neseniai paskelbta Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo ataskaita parodė, kad Prancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje, be kita ko, gresia elektros energijos tiekimo trukdžiai.
Visa tai paskatino europiečius pradėti nerimauti dėl galimų elektros energijos tiekimo sutrikimų.
Vokietija paskelbė patarimus, ko tikėtis elektros energijos tiekimo nutraukimo metu. „Telefonas neveikia, šildymas neįsijungia, nėra šilto vandens, kompiuteris streikuoja, kavos aparatas neveikia, nebėra šviesos“, – savo tinklalapyje rašo Vokietijos Civilinės saugos ir pagalbos nelaimių atveju biuras.
„Greitai pastebėsite, kaip priklausote nuo elektros energijos“, – pridūrė agentūra, kuri išvertė svetainės turinį į anglų, turkų ir ukrainiečių kalbas. Biuras ragina namų ūkius apsirūpinti baterijomis maitinamų žibintuvėlių ir žvakių atsargomis ir netgi siūlo stovyklavietės krosnis, kad būtų galima ruošti mažus patiekalus.
„Šilti drabužiai kurį laiką gali pakeisti šildymą“, – teigė agentūra, tačiau patarė namų ūkiams pagalvoti apie alternatyvių šildymo šaltinių įrengimą. Kaip ir Prancūzijoje, Vokietijos pareigūnai tvirtino, kad tokia krizė mažai tikėtina, tačiau jos „negalima visiškai atmesti“, pripažino Finansų ministerija.
Valdžia nerizikavo, kanclerio Olafo Scholzo vyriausybei priėmus politinį nesutarimą keliantį sprendimą atšaukti planus šį mėnesį uždaryti paskutinius tris šalies branduolinius reaktorius ir paleisti anglies jėgaines, taip tikimasi kompensuoti Rusijos dujų praradimą.
Šveicarijoje, kuri ilgą laiką žiemomis priklausė nuo Prancūzijos branduolinės energijos, piliečiai buvo raginami ruoštis iki kelių valandų trunkantiems elektros atjungimams. Federalinė elektros komisija paragino žmones turėti pakankamai malkų, žibintuvėlių ir baterijų.
Suomijos elektros tinklų operatorė „Fingrid“ perspėjo, kad elektros gamyba patiria įtampą dėl Europos sankcijų Rusijai ir dėl atidėto Suomijos Olkiluoto 3 branduolinio reaktoriaus, pastatyto EDF, atidarymo.
Šalyje, kurioje beveik trečdalis visų transporto priemonių yra elektrinės, „Fingrid“ ragina savininkus atsisakyti prabangos ryte, kai energijos poreikis yra didžiausias, įjungti įjungto automobilio šildytuvą, kad ištirptų ledas nuo langų.
„Tą ledą galima nugramdyti naudojant įrankius“, – teigė bendrovė. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė Prancūzijoje sukūrė visoje šalyje veikiančią perspėjimo sistemą, kad iš anksto praneštų apie bet kokius elektros energijos tiekimo nutraukimus. Likus trims dienoms iki elektra išjungimo, pareigūnai paskelbs viešą pranešimą ir įspės žmones į mobiliuosius telefonus naudodami programą „EcoWatt“, kurią pareigūnai paragino visus atsisiųsti.
Vyriausybė patvirtintų elektros tiekimo nutraukimą 17 val. dieną prieš joms įvykstant. Pertraukos truktų ne ilgiau kaip dvi valandas, nuo 8 iki 13 val. arba 18-20 val. Nors avarinės situacijos ir toliau gaus elektros energiją, daugelis kitų vietų negaus.
Nepagailėtų ir mokyklų: rytais, kai pamokos atšauktos dėl šilumos ir šviesos trūkumo, mokiniams bus nurodyta likti namuose, o grįžti po pietų. (Internetas taip pat neveiks, todėl nuotolinis mokymasis bus sudėtingas.) Netgi traukiniai gali sustoti kelioms valandoms paveiktose vietovėse, nes signalams veikti reikalinga elektros energija būtų išjungta. Vyriausybė pareiškė, kad įspės vairuotojus „kiek įmanoma apriboti savo judėjimą“, nes šviesoforai gali „neveikti“.
Mobiliųjų telefonų bokštai taip pat nustos veikti tose vietose, kur maitinimas sustabdytas. Christel Heydemann, didžiausio Prancūzijos telekomunikacijų operatoriaus „Orange“ vadovė, perspėjo, kad skubios pagalbos telefono skambučiai gali būti neįmanomi, jei mobiliojo ryšio tinkluose dings elektra.
Vyriausybė pareiškė, kad žmonės vis dar gali skambinti 112, visoje Europoje galiojantį pagalbos numerį. Nepaisant šių patikinimų, ponia Heydemann sakė: „Tai tik iliuzija, kad dingus elektrai galėsime aptarnauti visus prancūzus“.
Man čia panašu į tai, kaip žmogelis sėdi ant šakos, ją pjauna ir dar prašo kad kas nors iš šono prikabintų svorio, kaip ant štangos ..
