Redakcija rekomenduoja

Laisvės partijai sunkiai sekasi įtikinti koalicijos partnerius paremti pačias skambiausias ir rinkimų metu labiausiai išpopuliarintas savo idėjas. Jau anksčiau Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, o šiuo metu parlamente stringa nedidelio kiekio narkotikų disponavimo be tikslo juos platinti atsakomybės švelninimas iš baudžiamosios į administracinę.

Nors daugiau vaikų sugrįžus į ugdymo įstaigas ūgtelėjo ir sergančiųjų COVID-19 skaičius, jie išlieka viruso mažiausiai paveikta visuomenės dalimi. Vis tik gydytojai įspėja, kad bėdų mažiesiems pacientams gali pridaryti pokovidiniai reiškiniai, o paaugliai, susirgę bet kokia infekcija, atsiduria didesnėje rizikos grupėje. Be kita ko, laukiant sprendimo dėl vaikų nuo 12 m. skiepijimo, pažymima, kad tai ne toks paprastas klausimas.

Įsivaizduokite, kad sąskaitoje sukaupėte 3,5 tūkst. eurų, nuo kurių kasmet mokate nustatyto dydžio komisinius, o kai pinigų prireikia ir norite juos pasiimti – bankas neduoda. Skamba gal absurdiškai, bet būtent taip Lietuvoje veikia II pensijų kaupimo sistema, kurioje dalyvauja daugelis dirbančių žmonių. Kas mėnesį į sąskaitą fonde nuo jų atlyginimo nuskaičiuojama ir pervedama tam tikro dydžio eurų suma.

Ne pirmus metus girdimi įspėjimai dėl katastrofiško ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų stygiaus šalyje užklupus pandemijai dar labiau aktualizavosi. Mažų algų ir taip silpnai motyvuojami dirbti slaugytojai dėl viruso baimės ar neatlaikę krūvio per šiuos metus neatsigręždami paliko darbą, o jauni ruošiami specialistai gi neretai net nebando darbintis Lietuvoje. Anot sveikatos sektoriaus atstovų, jei taip ir toliau, tai, kad gydytis gali tekti važiuoti į Lenkiją, nebeskambės kaip juokas.

Įtampa Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose toliau tvyro. Minsko režimas kreipėsi į Lietuvą prašydamas apklausti prezidentą Valdą Adamkų dėl galimo dalyvavimo baltarusių genocide, į Lietuvą pro Baltarusijos sieną pradėjo plūsti nelegalūs migrantai, o iš lėktuvo pagrobtas Ramanas Pratasevičius vis dar nelaisvėje. Ekspertai teigia, kad Minskas naujais savo veiksmais pramuša vieną dugną po kito, o silpna Vakarų reakcija gali iššaukti dar ne vieną provokaciją.

Lietuvoje jau kelias savaites fiksuojami vis mažėjantys užsikrėtimų koronavirusu skaičiai. Ekspertai teigia, kad situacija ir tendencijos teikia optimizmo, tačiau atsipalaiduoti dėl to nereikėtų. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai mano, kad karantino galiojimo laikas netrukus baigsis, tačiau tai nereiškia, kad visiškai sugrįšime į įprastą mums gyvenimą – dalis gyvenimą varžančių ribojimų išliks.

Europos šalyse, dėl užsitęsusių antikovidinių ribojimų ir dezinformacijos sklaidos, daugėja nepatenkintų vakcinavimo politika žmonių. Ekspertai ir politikai pažymi ne tik vyresnio amžiaus žmonių paveikumą dezinformacija Rytų Europos šalyse, bet ir grėsmę demokratiniams rinkimams. Prancūzijoje, Rumunijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Danijoje ir kitose Europos šalyse protestuojama prieš vakcinavimą, kaukių dėvėjimą viešose vietose.

Deja, istorijos, apie laiku atlyginimo negaunančius, gąsdinamus, neteisėtai atleidžiamus ar išnaudojamus darbuotojus Lietuvoje vis dar girdimos kasdieną. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad šios problemos labiausiai veši regionuose, kur įmonės mažos, o susirasti darbą gali būti sunkiau. Darbuotojų patirtys varijuoja nuo nesąžiningai mažų ar „juodų“ atlyginimų iki darbdavių grasinimų baudomis, kurios siekia ir 1000 eurų.

Nuo skundų dėl sunkumų prisibeldžiant pas gydytojus ar baimės į juos kreiptis plintant virusui iki pasipiktinimą keliančių gandų, neva ligoninės šiuo metu tuščios ir medikai nieko neveikia. Tokiomis nuotaikomis jau kurį laiką gyvenančius pacientus gydytojai ragina atsimerkti ir paskubėti išnaudoti vasarą sveikatai pasitikrinti.  Medikai teigia esantys ne juokais sunerimę dėl pacientų nenoro „grįžti“ pas juos gyvoms konsultacijoms ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Vos tik prasidėjus pandemijai ekspertai be kitų COVID-19 valdymo priemonių didelį dėmesį skyrė tinkamos patalpų ventiliacijos svarbai. Pabrėžiama, kad žinant ne tik oro-lašelinį, bet ir aerozolį viruso plitimo būdą tai būtų ilgalaikė investicija bet kokių virusų kontrolės atžvilgiu. Visgi, panašu, Sveikatos apsaugos ministerija, be ginčų sutinkanti, kaip tai svarbu, žodžių kūnu paversti neskuba.

Užimtumo tarnyboje esama registruotų bedarbių, kurie neieško darbo, nes dirba pagal žemės ūkio ar miškininkystės paslaugų teikimo kvitus. Šie darbuotojai-bedarbiai neturi socialinių garantijų: tai yra sulaukę garbaus amžiaus negaus pensijos, susirgę negalės prašyti ligos išmokų, bet bent jau gali nemokamai nueiti į polikliniką ar pasidaryti priklausantį kraujo tyrimą, nes yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

Lietuvoje iki šiol to nebuvo. Greitu laiku mūsų šalyje gali būti įteisintas apsaugos nuo smurto orderis, kuris reiškia, kad įtariamas smurtautojas galėtų būti kuriam laikui iškeldinamas iš namų pagal policijos pareigūno nurodymą, net jeigu nebus pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto.

Prezidentūra ir tinklaraštininkas visuomenės paklausė klausimo apie tą patį – Stambulo konvenciją, – bet rezultatus gavo reikšmingai skirtingus. Tačiau klausimas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti apie tą patį. Ir politologai, ir sociologai sutaria, kad svarbiausią vaidmenį šiose gyventojų nuomonės apklausose sužaidė tai, kaip klausimai buvo suformuluoti.

Kasmet šalyje veikiantys komerciniai bankai iš gyventojų ir įmonių uždirba šimtamilijoninius pelnus. Net jei klientai yra atseikėję tūkstančius eurų palūkanų, bankininkai gali ginčytis ir dėl keliolikos eurų, kurių nenori grąžinti. Gyventojams tenka gerokai pavargti, kad mokėtų mažiau. Tuo galėjo įsitikinti „Swedbank“ klientas, kuriam teko ilgai įrodinėti, kad banko veiksmai neatitinka būsto paskolos sutartyje numatytų sąlygų.

Europos vaistų agentūrai (EVA) uždegus žalią šviesą „Pfizer“ vakcina skiepyti ir 12–16 m. paauglius, lieka tik laiko klausimas, kada šio amžiaus vaikai bus vakcinuojami ir Lietuvoje. Nepaisant pasigirstančių skeptiškų nuomonių, ar išties nuo COVID-19 reikia skiepyti ir juo paprastai lengvai persergančius vaikus, infektologai dėl to ragina imtis ryžtingų sprendimų ir nedelsti. Ministras Arūnas Dulkys sako, kad darbo grupė šiuo klausimu jau sudaryta.

Daugelis gyventojų kaupia būsimai pensijai papildomai. Kiekvieną mėnesį nuo jų atlyginimo nuskaičiuoti pinigai pervedami į II pakopos pensijų valdytojų sąskaitą. Net jeigu kaupiančiajam bus diagnozuota rimta liga ir, norint išgyventi, prireiks papildomų pinigų ar galiausiai nusipirkti karstą, fonde sukaupto turto jis naudoti negalės.

Pavasarį bent laikinai žlugo du valdantiesiems itin svarbūs projektai – partnerystės reglamentavimas ir vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimas. Šiuos projektus į Seimo salę planuojama grąžinti rudenį. Tačiau ar iniciatyvoms užteks balsų? Nors politologai nusiteikę optimistiškai, didžiausi įstatymų priešininkai tam prošvaisčių nemato. Seimo pavasario Sesijoje dar pirmajame laiptelyje subliuško valdančiųjų bandymas pradėti diskusiją dėl partnerystės reglamentavimo.

Politikai ir ekspertai teigia, kad konservatorių ir prezidento Gitano Nausėdos konfliktas dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) yra veikiamas to fakto, kad 2024 metais vyks ir prezidento, ir Seimo rinkimai.

Nors dalis tiek savivaldybių, tiek gyventojų aktyviai diskutavo dėl palyginus su kitomis vakcinos ilgo intervalo tarp pirmos ir antros „AstraZeneca“ dozės, kitos šalys visoms vakcinoms taiko kuo ilgesnį laikotarpį siekiant paskiepyti kuo daugiau gyventojų. Panašu, kad nauji tyrimai patvirtina ir didesnį „Pfizer“ vakcinos veiksmingumą įskiepijant ją vėliau.

Metus ir keturis mėnesius darbo neturėjusi Kristina buvo jau vadinama ilgalaike bedarbe. Nedarbo laikotarpiu moteris buvo registruota Užimtumo tarnyboje, bet pasakoja nesulaukusi jokios normalios pagalbos, jokių mokymų, išskyrus pavėluotus darbo pasiūlymus, kuriuos ji jau anksčiau būdavo spėjusi susižvejoti internete ir nusiųsti savo gyvenimo aprašymą.

Nors neaišku, kaip atrodys kiti mokslo metai, mokyklos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija intensyviai jiems ruošiasi. Artimiausiuose planuose – hibridinės klasės, kurios leistų mokytis ir esant prastesnei epidemiologinei situacijai. Skyrus pinigų šioms klasėms įrengti, mokytojai tikisi ir papildomų lėšų jų darbui, nes, pedagogų teigimu, krūvis nuo rugsėjo jiems tik augs.

Lietuvos mokyklose keičiama ilgai neatnaujinta bendrojo ugdymo programa. Tačiau panašu, kad ne visi diskusijos dalyviai randa bendrą sutarimą. Sprendimas keisti tai, kaip Lietuvos mokyklose bus dėstoma istorija, kelia ir Seimo narių, ir dalies istorijos mokytojų pasipiktinimą. Jie pasigenda dėmesio Lietuvos ir šalies kaimynų istorijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Seimo Švietimo ir mokslo komitetui trečiadienį pristatė, kaip atnaujinamos bendrojo ugdymo programos mokyklose.

COVID-19 pandemija į ligos patalą paguldė ne tik tiesiogiai nuo viruso nukentėjusių žmonių – gydytojai vis garsiau įspėja dėl gresiančios užleistų lėtinių ligų ir pokovidinių reiškinių epidemijos. Ypač nerimą kelia kardiologiniai pacientai, mat tiek pats virusas, tiek jo baimė stipriai pablogino jų būklę. Negana to, vis daugiau su COVID-19 susidūrusių jaunų žmonių rizikuoja patirti net infarktą.

Mažėjantys susirgimų COVID-19 skaičiai ir rekordiškai kritęs pandemijos pagreitis teikia optimizmo, kad galbūt vasarą karantino ribojimų nebeliks. Nors ekspertai neslepia tokio staigaus kritimo net neprognozavę, įspėja, kad per daug atsipalaiduoti negalima. Pabrėžiama, kad tai, ar turėsime ketvirtąją bangą rudenį ir kokia ji bus, dabar priklauso nuo pačios visuomenės. Komentuodamas naujausius duomenis LSMU profesorius, Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys prof.

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas skaičiuoja pirmąjį savo darbo pusmetį, per kurį daugiausiai dėmesio skyrė pandemijos suvaldymui šalyje. Premjerės pirmtakai gyrė I. Šimonytės lyderystę ir priimtus sudėtingus sprendimus, tačiau pabrėžė, kad ji neprivalo prisiimti visos atsakomybės, o turėtų paskatinti geriau ir daugiau dirbti kitus ministrų kabineto narius.

Baltarusijos autoritariniam režimui apgaule ir jėga nukreipus civilinį orlaivį į Minską bei sulaikius baltarusių žurnalistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę Sofiją Sapegą, Lietuvoje nuskambėjo pavojaus varpai – o kas jeigu Baltarusijos arba Rusijos režimai nueis dar toliau ir pradės grobti arba žudyti Lietuvoje gyvenančius opozicionierius? Juolab, kad vienas Aleksandro Lukašenkos patikėtinių, Baltarusijos „parlamento“ Atstovų rūmų Tarptautinių reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Oleg...

Nemažai verslininkų nuolat skundžiasi, kad trūksta darbuotojų. Tačiau mokėti jiems didesnes algas ar rūpintis visomis socialinėmis garantijomis neskuba. Vežėjai nenori daugiau savo pelno ar pajamų pasidalyti su jiems sunkiai dirbančiais vairuotojais, kurie esą niekaip prie verslo plėtros neprisideda. Bent jau taip įsitikinęs asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas.

Jaunos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybė ir jau antrus metus trunkančios pandemijos grimasos vėl kelia jau dešimtmečiais vešančių sveikatos sistemos problemų pūlinį. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė neslepia, kad vilkinami sprendimai medikų bendruomenę privedė prie pasyvumo, nusivylimo ir net netikėjimo, kad pokyčiai apskritai įmanomi.

Karantino režimas Lietuvoje galioja iki vasaros pradžios. Tačiau Vyriausybė trečiadienio posėdyje turėtų apsispręsti, ar jį pratęsti. Ekspertai neskuba vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar karantinas turėtų būti tęsiamas. Jų nuomone, svarbu, kad Lietuvos gyventojai dar per daug neatsipalaiduotų ir šalyje išliktų kai kurie apribojimai. Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiėmė žadėti, kad vasaros pradžią išvysime be karantino.

Po priverstinio orlaivio nutupdymo Minske sulaikytas baltarusių žurnalistas Ramanas Pratasevičius ir jo draugė dar prieš skrydį pastebėjo, kad juos fotografuoja pavojingai atrodantys asmenys, bet negalėjo net įsivaizduoti, kad Aleksandras Lukašenka, norėdamas sulaikyti, ryšis užgrobti virš Baltarusijos skrendantį civilinį „Ryanair“ orlaivį.

Kremliaus propagandos mašina jau pradėjo skleisti kaltinimus Vakarams dėl tariamai pamiršto buvusio Bolivijos prezidento Evo Moraleso priverstinio nusileidimo Austrijos sostinėje Vienoje. Rusijos URM atstovė netgi pacitavo lotynišką posakį „Quod licet Iovi, non licet bovi“ (lot. „Kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui“). „Šokiruoja tai, kad Vakarai įvykį Baltarusijos oro erdvėje vadina „šokiruojančiu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Zacharova.

Didžiulę patirtį civilinėje aviacijoje turintis Kęstutis Zagreckas teigia, kad civilinio orlaivio įgulos paprastai turi nedaug pasirinkimo galimybių, kai juos perima valstybės, virš kurios skrendama, kariniai orlaiviai. Pasak pašnekovo, pilotai pasirinko mažesnę blogybę – tai yra, pakluso Baltarusijos skrydžių valdymo tarnybų nurodymams ir užtikrino didžiosios dalies keleivių saugumą, bet, deja, autoritariniam režimui į rankas įdavė baltarusių žurnalistą ir jo draugę.

Jeigu galvojate, kad užtenka sąžiningai dirbti ir mokėti mokesčius, kad atėjus laikui gautumėte užtarnautą pensiją, tai klystate. Bent dalį savo pinigų prarasite nepaprašę jų laiku. Norint gauti pensiją, į „Sodrą“ galima kreiptis jau prieš 3 mėnesius iki sukaks pensinis amžius, tačiau jeigu pavėluosite pusę metų, to laikotarpio pensiją prarasite. Todėl ekonomistas siūlo šį laikotarpį pratęsti. Anot jo, 6 mėnesiai yra per trumpas laikas.

Nepaisant smunkančių moksleivių pasiekimų, privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas abiturientams ne tik nebus išbraukiamas iš privalomųjų sąrašo, bet dar ir ketinamas įtvirtinti įstatymu. Panašias pataisas rengia ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pernai beveik trečdalis abiturientų – 32,39 proc.

Prezidentūros užsakymu daromos apklausos, prezidento sveikinimas Didžiajame šeimos gynimo marše, dviprasmiškai suprantamos žinutės – viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų apie prezidento Gitano Nausėdos elgesį pastaruoju metu. Kalbinti ekspertai tikina, kad šalies vadovas blaškosi, nepasako savo nuomonės, o bandymas skirtingas nuomones turinčiuosius susodinti prie vieno stalo fiasko patyrė iškart po prezidento rinkimų.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė darbą pradėjo pandemijos sąlygomis, tad ir pirmasis naujojo ministrų kabineto prioritetas – kova su pandemija. Konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad, nors dalį dalykų ir buvo galima atlikti geriau, I. Šimonytė su komanda gerai valdo situaciją.

Lietuvą praėjusią savaitę sukrėtus žiniai apie jaunos gydytojos savižudybę nešini protesto plakatais sekmadienį medikai renkasi prie Sveikatos apsaugos ministerijos į mitingą prieš mobingą. Visgi medikai neslepia baimės, kad nepaisant šio sujudimo pažadai dėl pokyčių vėl gali likti pažadais iki kitos tragedijos. Negana to, pačią gydytojų bendruomenę skaldo dvejopos nuotaikos.

Pastaruoju metu Lietuvoje įsiplieskę ginčai tarp liberaliai ir konservatyviai mąstančių visuomenės dalių Sigitai Mykolaitytei kainuoja daug nervų. Su partnere gyvenanti mergina atvirai sako nesuprantanti, iš kur žmonės turi tiek neapykantos homoseksualių žmonių atžvilgiu. Jos nuomone, partnerystės įteisinimas nieko neatims iš tradicinių šeimų, tik padės geriau jaustis vienos lyties poroms.

Daliai žmonių bet koks apsilankymas gydymo įstaigoje sukelia streso ar jaudulio, o ką jau kalbėti, jei einama skiepytis. Gydytojai savo ruožtu primena, kad reikėtų ne tik ateiti tinkamai pasiruošus skiepui, bet ir po jo paisyti tam tikrų rekomendacijų. Kita vertus, pabrėžiama, kad vakcinacija tikrai neturi paveikti vaistų vartojimo grafiko ir nereikalauja atsisakyti įprastų veiklų, jei jaučiamasi gerai.

Situacija dėl švietimo įstaigų Vilniuje sparčiai kaista ir, miesto skaičiavimu, jau netrukus bus žymiai blogesnė. Vilniaus miesto savivaldybė įspėja, kad jau dabar sostinės mokyklos vietomis perpildytos ir dvigubai. Miestas jau paruošė planus dešimčiai naujų mokyklų, tačiau iškilo pinigų stygiaus klausimas. Šį klausimą šią savaitę aptarė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pristatė, kaip keisis mokyklų tinklas iki 2025-ųjų.

Vakcinavimas šalyje įsibėgėja ir siekdami motyvuoti žmones skiepytis specialistai teikia skaičius įspėdami, kad tarp mirusių nuo COVID-19 vyresnio amžiaus asmenų didžioji dalis buvo nepaskiepyti. Vis tik klausimų sukėlė tai, kodėl mirė ir pilnai paskiepyti žmones, esą ministerija skelbė, kad nuo to vakcina apsaugo 100 proc.  Kaip parodė naujausia šią savaitę pateikta Vyriausybės duomenų analitiko Aisčio Šimaičio pateikta pandemijos rodiklių apžvalga, nuo balandžio 1 d. 86 proc.

Nors COVID-19 pandemija trunka jau ilgiau nei metus ir tiek laiko kalbama apie prevencines priemones saugantis viruso, šeimos gydytojai neatsistebi sulaukiantys „šiek tiek“ karščiuojančių ir su tipiškais koronavirusinės infekcijos simptomais be jokio įspėjimo ateinančių pacientų. Medikai pažymi, kad žmonėms vis dar trūksta sąmoningumo, nors kitą kartą jie piktybiškai nelinkę laikytis taisyklių.

Besistebintiems, kodėl ir praėjus pusmečiui po pilnos vakcinacijos numatytas privalomas profilaktinis testavimas, specialistai primena, kad imunitetas su laiku išblėsta. Todėl, jų teigimu, jau po pusmečio vertėtų pasitikrinti antikūnų titrą. Be kita ko, šitai aktyvina kalbas ir apie greičiausiai būsimą reikalingą trečiąją vakcinos dozę.

Konfliktas tarp Izraelio ir Gazos ruožą valdančio „Hamas“ judėjimo kilo dėl „Hamas“ politinių ambicijų ir konkurencijos su Vakarų krantą valdančia partija „Fatah“, teigia Izraelio istorikas, rašytojas ir buvęs diplomatas Michaelas Orenas.  „Žinote, egzistuoja tiesioginės priežastys ir fundamentaliosios. Šiuo atveju tiesioginė kilusių neramumų priežastis yra palestiniečių rinkimai. Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas nusprendė atidėti parlamento ir prezidento rinkimus.

Pasisakydamas Didžiajame šeimos gynimo marše, šalies prezidentas Gitanas Nausėda palietė ir tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimą. Nors pažymėjo, kad partnerystę reikia sureguliuoti teisiškai, čia pat prezidentas akcentavo, kad „tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos“. Vis dėlto konstitucinės teisės ekspertai neįžvelgia, kuri Partnerystės įstatymo dalis dabar galėtų prieštarauti Konstitucijai.

Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas vaizdo įrašu kreiptis į Didžiojo šeimos gynimo maršo dalyvius nustebino ne vieną. Politologai įžvelgia, kad taip G. Nausėda mano gausiantis renginio dalyvių palaikymą dabar ir ateityje. O kadangi renginio auditorija – itin nedidelė visuomenės dalis, jų manymu, prezidentas šovė sau į koją ir rizikuoja nebebūti perrinktas.

Gyventojai tikina visą gyvenimą dirbantys ir mokesčius mokantys ne tik tam, kad gerai gyventų šiandien, bet ir užsidirbtų pensijai. Tačiau ankstesnei valdžiai pakeitus įstatymą iki 1994 metų jų mokėti mokesčiai buvo nubraukti ir dėl to pensijos sumažės. „Sodra“ aiškina, kad taip padaryta pačių žmonių labui, kad jiems nereikėtų ieškoti dokumentų. Portalo tv3.lt skaitytoja Violeta pasakojo, kad jai iki pensinio amžiaus liko 5 metai.

Septintą mėnesį trunkantis karantinas kad ir laisvėja, į įprasto gyvenimo vėžes grįžti neskubama. Nors šiuo metu visos viltys dėl to dedamos į vakcinavimo apimtis, LSMU lektorius dr. Rimas Jankūnas siūlytų kiek kitokią skiepijimo strategiją ir dėmesį nukreipti į ilgalaikes investicijas viruso plitimui valdyti. Anot jo, būtent ventiliacijos užtikrinimas būtų daug efektyvesnis dalykas nei pinigų išmetimas masiniams testavimams.

Ir prie partnerystės, ir prie alkoholio pardavimo pataisų rengimo prisidėjęs Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas teigia, kad projektai jau parengti ir artimiausiu metu išvys dienos šviesą. Seimo nariams kritiką dėl šių pataisų žeriantiems E. Gentvilas atkerta, kad būtina keisti įstatymais įteisintus nelogiškus dalykus.