Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė portalui tv3.lt konstatavo, kad vis tik dar gajus yra žmonių požiūris, kad sloga ir gerklės skausmas – ne liga.
„Tad labai dažnai tenka išgirsti tokį pasakymą, kad „čia nieko tokio, esu tik peršalęs“ ir žmonės dar nežino kovido simptomų. Kitą kartą, būna, kad pacientas įvardija visiškai tipinius šios infekcijos simptomus – sloga, gerklės skausmas, sausas kosulys, raumenų skausmas, bet būna įsitikinęs, kad tai paprastas peršalimas“, – pasakojo ji.
Pašnekovė pastebėjo, kad tai gimdo kelias problemas. Visų pirma, toks žmogus toliau bendrauja su savo artimaisiais ir toliau platina virusą. Negana to, jis ateina į gydymo įstaigą ir neretai čia smarkiai paplatina virusą.
Gydytoja sutiko, kad pavasarį dažna situacija, kai ne vienas pasijaučia peršalęs, perpučia vėjas, tačiau priminė, kad tokie simptomai kaip sloga, gerklės skausmas, kosulys jau rodo, kad „prikibo“ kažkoks virusas.
„Nes realiai apimti tiek daug gleivinių gali tik virusas. Ir reikia turėti omenyje, kad dabar vyraujanti infekcija visgi yra kovidas, tad gerbiant tiek save, tiek aplinkinius, tiek medikus, prašome saugotis. Neretai sakoma, kad jau medikai pasiskiepiję yra ir čia nieko baisaus, bet ir tokiu atveju vis tiek galima būti užkrato nešiotoju. Juo labiau ir vaikai serga, kurie nėra skiepyti, tad tikrai nesinori užkrato parnešti neskiepytiems artimiesiems į namus“, – sakė R. Isevičienė.
Užsispyrę nenori atlikti testo
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė taip pat patvirtino, kad su tokiais pacientais susidurianti kasdien.
„Yra ateinančių pasitikrinti profilaktiškai darbo knygutei ar vairuotojo teisėms, kurie gerai jaučiasi ir nieko nesako, nors po to paaiškėja, kad tai skauda gerklę, tai žmogus karščiavo ir atėjo išgėręs paracetamolio tabletę. Ir dar stebisi, kodėl negali ateiti, jei dabar jau nekarščiuoja“, – pasakojo ji.
Anot gydytojos, dažniausiai žmonės taip drąsiai ateina, nes nesitiki, kad serga COVID-19.
„Bet pasidarius testą po kelių dienų paaiškėja, kad jis teigiamas ir žmogus jau buvo atėję su simptomais. Dažniau taip nutinka nepiktavališkai, tiesiog nepagalvojus. Aišku, būna tokių kovido neigėjų, kurie bet kuriuo atveju neketina darytis testo. Štai prieš kelias dienas atėjo jaunuolis – sloguodamas, kosėdamas, su raumenų skausmais ir aiškino, kad peršalo. Tai, nežinau, ar peršalo, bet matomi tipiški kovido simptomai, dar ir temperatūra.
Bet jis užsispyręs aiškina, kad neis darytis testo, nes važinėjo dviračiu ir tiesiog peršalo, nors aš jam sakau, kad išvis negalėjo ateiti – užsirašė tirtis profilaktiškai, o atėjo sergantis. Ir ką tu jam padarysi? Kitą dieną ateina jo mama, sako įspėjusi sūnų, kad negalima eiti pas gydytoją sergančiam, bet, sako, galvojate, jis manęs klauso? Taigi visiškas balaganas“, – neslėpė T. Kundrotė.
Ragina pasisaugoti, net jei testas neigiamas
Nors gydytojos bet kuriuo atveju jaučiant simptomus rekomendavo atlikti vienokį ar kitokį testą dėl ligos, R. Isevičienė atkreipė dėmesį, kad net ir gavus neigiamą jo atsakymą vertėtų pasisaugoti.
„Reikia turėti omenyje, kad testai gali būti klaidingai neigiami. PGR testo tikslumas yra apie 70 proc., tai iš 100 sergančių 30 gaus neigiamą atsakymą. Taigi turime suvokti, kad net ir turint neigiamą testo atsakymą, bet simptomams išliekant reikia būti sąmoningu, pasistengti pasaugoti save ir aplinkinius, jei įmanoma, dirbti iš namų ir panašiai“, – kalbėjo gydytoja.
Ji priminė, kad jei paprastai anksčiau susirgus peršalimu simptomai praeidavo po kelių dienų, tai jei jie laikosi 5–7 dienas, jau vertėtų atkreipti dėmesį, kad tai nėra paprastas peršalimo virusas.
„Dabar pacientams vertėtų prisiminti save prieš keletą metų, ar peršalus karščiuodavo. Ir jei tokiu metų laiku žmogus, kuris užkarščiavo to anksčiau nepatirdavęs, tai vėlgi ženklas, kad ir neigiamas testo atsakymas nerodo, kad žmogus neserga COVID-19“, – pastebėjo R. Isevičienė.
Grįžta nesaugumo jausmas
Anot T. Kundrotės, susiduriant su tokiais pacientais medikus vėl aplanko nesaugumo jausmas.
„Palyginkime situacijas, kai tu žinai, kad yra kovidas ir esi apsirengęs visa amunicija iki galvos, ir kai nežinai... Toks jausmas, kad nesame apsaugoti ir vos ne reikia vėl užsidaryti duris ir nieko neįsileisti, kol nepakalbi telefonu, nes sąmoningumo žmonėms pritrūksta.
Atrodo, kitą kartą per negalėjimą žūtbūt einama pas gydytojus: jei jau paskirtas laikas konsultacijai dėl kojos traumos prieš tris dienas, tai, nesvarbu, kad pradėjai karščiuoti, vis tiek eini“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Visų pacientų patikrinti negali
Pašnekovė priminė, kad į gydymo įstaigą galima atvykti ir sergant kovidu, tačiau tokiems pacientams sudaromi specialūs koridoriai.
„Bent jau įstaigoje, kurioje dirbu, jei kyla kažkokių įtarimų dėl kovidinio paciento būklės, bet jis pats neatvyksta, tai jį kviečiamės. Padaromas vadinamasis koridorius, kad nebūtų kontakto su kitais pacientais, atliekame reikiamus tyrimus, paklausome plaučius“, – sakė gydytoja.
Visgi ji neslėpė, kad visus pacientų įrašus, ar jie šiuo metu turi COVID-19 diagnozę, „susekti“ sudėtinga.
„Netikriname kiekvieno, kuris užregistruotas, turi jis kovidą ar ne. Bet visgi dar nepasitaikė taip, kad kas nors ateitų jau žinodamas ligos diagnozę. Gal jau pagaliau įsisąmoninta, kas tai yra izoliacija. Matyt, tokių visiškai neatsakingų jau liko mažuma“, – sakė gydytoja.
Serga šeimomis
Pasiteiravus, ar šiandien apskritai pacientai jau nebijo grįžti pas gydytojus, medikės tvirtino, kad besikreipiančiųjų srautas yra padidėjęs.
Be kita ko, R. Isevičienė pastebėjo, kad jei žiemą prabuvus sunkųjį periodą pavasario link buvo pagerėjimas, dabar vėl stebima kovido banga.
„Ar dėl to, kad vadinamojo peršalimo nelinkę rimtai vertinti, ar dėl kitų priežasčių, bet žmonės serga šeimomis ar net giminėmis. Aišku, kita problema yra lėtinės ligos, žmonės atidėliojo vizitus pavasariui, vasarai, tai matome antplūdį. Dalis nori pasitarti dėl skiepų – ar skiepytis, kokia vakcina. Turbūt kasdien kiekvienas šeimos gydytojas sulaukia tokių skambučių“, – pastebėjo ji.
Pandemijos sąlygomis valdyti fizinius pacientų srautus padeda ir nuotolinės konsultacijos. Visgi, nors daliai žmonių, kai būklė tikrai aiški ir gal tereikia prasitęsti vaistus, jos pasiteisina, gydytojai dalinosi ir kurioziškomis situacijomis.
„Kai pradeda pasakoti, kad vienaip ar kitaip išbėrė, tai juokas tik ima – juk pamatyti reikia bėrimus. Kai pasakai, kad reikia ateiti ir parodyti, nes telefonu tik gaištamas laikas, tai stebisi, negi negalima telefonu, ar jau priimat? Tai jau beveik metai, kai priimame. Aišku, taip pat pasitaiko ir tokių pacientų, kurie naudojasi nuotolinėmis konsultacijomis ir prašinėja nedarbingumo telefonu“, – pastebėjo T. Kundrotė.
