Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Seimo Švietimo ir mokslo komitetui trečiadienį pristatė, kaip atnaujinamos bendrojo ugdymo programos mokyklose. Konkrečiai pristatytas istorijos pamokų pavyzdys.
Pakeitė istorijos programą
Prie naujos programos kūrimo prisidėjęs Vilniaus universiteto istorikas dr. Norbertas Černiauskas akcentavo, kad nuspręsta sumažinti privalomojo turinio apimtis, paliekant daugiau laisvės mokytojams.
„Sveikiname tą formulę, kad 30 proc. mokymo turinio turėtų pasirinkti patys mokytojai, atsižvelgdami į mokinius, į gyvenamąją aplinką ir t. t. Turinyje atsirado temų, kurias mokytojai gali rinktis, koreguoti pagal savo gyvenamąją, kultūrinę aplinką, paveldą, esantį aplink mokyklas“, – komitete kalbėjo N. Černiauskas.
Jo manymu, rengiant naująją programą pavyko išlaikyti balansą tarp Lietuvos ir pasaulio istorijos.
„Čia norėčiau akcentuoti, kad atsirado naujas lygmuo – gyvenamosios aplinkos, vietovės istorija. Tai įvairios kompetencijos, pažinimas turėtų prasidėti nuo supančios gyvenamosios aplinkos“, – sakė N. Černiauskas.
Be to, pasak istoriko, naujoje programoje daugiau dėmesio skiriama istorijos mokslui, paveldui ir atminčiai, istorinėms asmenybėms, pasaulio lietuvių istorijai.
Turės daugiau galimybių
Dalis mokytojų teigiamai vertina programos pokyčius. Štai istorijos mokytoja metodininkė Rasa Burinskienė iš Marijampolės džiaugiasi, kad sumažintos kurso apimtys, daugiau laisvės paliekant mokytojams.
„Dėstantys mokytojai sutiks, kad labai svarbu esančias temas išnagrinėti išsamiau, skirti joms daugiau dėmesio. Nes yra temų, kurios yra aktualios, svarbios, jas reikia išsinagrinėti labai nuosekliai. Vaikams kyla daug klausimų, todėl reikia apsitarti keletą pamokų. Tai turėsime tokią galimybę“, – posėdyje kalbėjo R. Burinskienė.
Taip pat mokytoją džiugina galimybė, kurios nebuvo iki šiol, – skirti daugiau dėmesio paveldui ir gyvenamosios vietos istorijai. Be to, mokiniai bus mokomi vertinti istorinių šaltinių, tekstų objektyvumą.
„5–6 klasėse daugiau pamokų skiriama praktiniams įgūdžiams lavinti. Vaikui skiriamas laikas išmokti nagrinėti šaltinį, tekstą, atsakyti į klausimus, nagrinėti istorinį įvykį pagal schemą. Vaikas paruošiamas vyresnėse klasėse mokytis istoriją profesionaliau ir įgūdžius įgyja svarbesnius“, – sakė mokytoja.
Pasigenda dėmesio lietuvių priešistorei
Tačiau pakeitimai papiktino Seimo narį, valstietį profesorių Eugenijų Jovaišą. Pakeistoje programoje jis pasigenda dėmesio Lietuvos priešistorei.
„Pažiūrėjau, kiek yra pamokų skirta per šituos metu. Pasirodo, kad pamokų skaičius yra 422. Pažiūrėjau, kiek temų skirta priešistorės temai. Žinote, kiek tokių temų? Tokių temų pasirodė besančios iš viso devynios. Tai 2 proc. viso mokomojo turinio. Verta susimąstyti, ką galima išmokyti per tas devynias temas“, – posėdyje kalbėjo E. Jovaiša.
„Kur dingo tokie dalykai – europiečių kilmės modeliai, baltų kilmės modeliai, aisčių susidarymo problematika, didžioji aisčių migracija, lietuvių genties susidarymo problematika?“ – pridūrė Seimo narys.
Jis pasigenda priešistorės temų 6 ir 8 klasėse.
„Priešistorės temos yra tik 5 ir 7 klasėj. 6 ir 8 klasėj priešistorės temų apskritai nėra. Bet 6 klasėje yra tema „Lietuva Europoje. Kultūros ir kasdienybės istorija“. Na, klausykite, autoriai, matyt, nieko nežino apie Lietuvos Europoje faktą. Nėra jokių būdų su tokia programa mokytojui dirbti ir tikėtis, kad galima būtų pasiekti tinkamų rezultatų“, – teigė E. Jovaiša.
Per mažai dėmesio Lietuvos ir kaimynių istorijoms
E. Jovaišai antrina ir istorijos mokytojas Vilniuje Robertas Ramanauskas. Silpnąja naujos programos vieta pedagogas laiko būtent turinį.
„Mes galime daugeliu pjūvių tą turinį nagrinėti ir matyti, kad yra daug, daug, daug problemų. Tarkime, pasižiūrėkime, visada 5 klasėje buvo mokoma Lietuvos istorijos epizodinio kurso visus mokslo metus, dabar Lietuvos istorijai skirtas tik pusmetis“, – komitete sakė R. Ramanauskas.
Mokytojas stebisi, kodėl dalis, jo manymu, svarbių temų buvo perkeltos iš privalomų į pasirenkamąsias.
„Labai svarbios kontekstinės temos nukeliamos į 30 proc. rekomenduojamų laiko, nors pirminis užmanymas visą programų tematiką skirstyti į 70 privalomų ir 30 pasirenkamųjų temų buvo skirtas tam, kad mokytojas turėtų manevrinio laiko išeiti privalomas temas.
Tuo metu didelės dalies temų perkėlimas iš privalomų į pasirenkamas atima istorinį kontekstą. Mes neturime šalia savo istorijos Lietuvos kaimynų istorijos. Nelieka vietos Lenkijos istorijai, nelieka vietos Rusijos istorijai, su kuria mes esame labai susiję“, – kalbėjo R. Ramanauskas.
Pokyčiai – nuo 2023-ųjų
Paruošiamieji programų atnaujinimo darbai vyko nuo 2017 m. Programos pradėtos rengti nuo 2020 m. gegužės, patvirtinus Bendrųjų programų atnaujinimo gaires, švietimo bendruomenei sutarus, kas ir kaip turi būti atnaujinta. Atnaujinama 31 pradinio ir pagrindinio ugdymo programa ir 34 vidurinio ugdymo programos.
Planuojama, kad nuo ateinančių mokslo metų atnaujintos dalykų programos bus išbandomos keliose dešimtyse mokyklų, o nuo 2023 m. būtų pradėtos įgyvendinti visose mokyklose.
Atnaujintose ugdymo programose stiprinamas mokinio savybių ir vertybių ugdymas, siekiama sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, taip pat ugdyti kompetencijas, būtinas sėkmingai gyventi šiuolaikiniame pasaulyje, suteikti tvarius žinių pagrindus, sieti temas su gyvenimo aktualijomis.
Prie šešių numatomų ugdyti kompetencijų – komunikavimo, kultūrinės, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo bei socialinės-emocinės – atsižvelgus į ekspertų ir švietimo bendruomenės siūlymus, įtraukta ir skaitmeninė kompetencija, kuri remsis Europos Komisijos skaitmeninės kompetencijos aprašu.
Mokymosi turinys atnaujinamas atsižvelgiant į Lietuvos mokinių tarptautinių pasiekimų tyrimų rezultatus, mokinių amžiaus tarpsnių ypatumus, į naujausius mokslo pasiekimus, tarptautinių ekspertų rekomendacijas, pasaulines bendrųjų programų rengimo tendencijas. Iki 30 proc. mokymosi turinio mokytojai galės parinkti priklausomai nuo konteksto ir mokinių poreikių.
Dabar mokyklos dirba pagal 2008 m. parengtas ugdymo programas. Paprastai šalys jas atnaujina kas 10 metų. Ugdymo programos apibrėžia ugdymo tikslus, temas, siektinus ugdymo rezultatus.
