Šalis beveik prieš dvi savaites išgirdo apie kraupią nelaimę: kaip teigiama, neatlaikiusi mobingo nusižudė 36-erių Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja anesteziologė-reanimatologė.
Šis įvykis vėl pravėrė skausmingus sveikatos sistemos pūlinius – medikai buriasi garsiau prabilti apie patiriamą psichologinį spaudimą darbe, didelius darbo krūvius ir kitas ilgametes bėdas. Visgi optimizmu dėl pokyčių trykšta ne visi ir nuogąstauja, kad viskas bus tik eilinį kartą užgniaužta.
Protestui medikus subūrusi Kauno gydytoja Eglė Navickienė portalui tv3.lt pasakojo šią iniciatyvą sukūrusi viena, nepriklausydama jokiai asociacijai. Ji konstatavo, kad vienas lauke – ne karys, tačiau tvirtino sulaukianti daug palaikymo, nors medikų organizacijos savo vardu ir nusprendė neprisidėti.
„Manau, kad medikų bendruomenėje sklando skirtingos nuotaikos, net baimės. Ir, deja, nuotaikos tokios, kad šis mitingas greičiausiai niekuo nepadės, kad tai bus tik banga kaip ir prieš porą metų, kai nusižudė Vilniaus Lazdynų ligoninės traumatologas, ir kad viskas vėl nutils“, – neslėpė gydytoja.
Mobingu pridengia ir finansavimo problemas
Pašnekovė pažymėjo, kad šiuo protestu tikrai nesiekiama skleisti žinios, kad viskas yra vienareikšmiškai blogai.
„Tikrai nenorėtume užmiršti, kad yra gerų vadovų, mokytojų ir gerų lyderių. Bet, vienas dalykas, ko mes siekiame, tai – Darbo kodekso pakeitimai, kad būtų įtraukta mobingo sąvoka, kad mobingas būtų pripažįstamas šiurkščiu darbo pažeidimu“, – kalbėjo ji.
E. Navickienė neslėpė, kad turbūt nerastume medicinos įstaigos, kur nėra mobingo apraiškų. Ir nors jį patiria ne visi, tai tikrai yra dažnas reiškinys.
„Vienas iš dalykų, kodėl taip yra, – tai ir lėšų trūkumas. Tad norisi akcentuoti ir šitą finansavimo problemą. Vadovams kitą kartą nelieka kitos išeities, jie griebiasi mobingo norėdami kompensuoti neturėjimą galimybių nupirkti reikiamų priemonių, mokėti tinkamų algų ir t.t.“ – atkreipė dėmesį ji.
Gydytoja konstatavo, kad vėl šias bėdas į viršų iškilti paskatinusi nelaimė – iš esmės precedento neturintis atvejis, kai yra palikti raštiški liudijimai.
„Tad dar vienas iš norų būtų, kad jei yra paliekamas laiškas ir konkretūs žmonės yra kaltinami mobingu, jie turi būti iškart nušalinami nuo pareigų. Taip, galbūt laikinai, nesakau, kad reikia imtis Linčo teismų. Tačiau visgi šiuo konkrečiu atveju jie neturėtų teisės vykdyti pareigų, kol vyksta tyrimas“, – kalbėjo medikė.
Karštos galvos laukia Linčo teismų
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos narys dr. Robertas Adomaitis konstatavo, kad nuotaikos medikų bendruomenėje šiandien išties dvejopos.
„Kažkas tiek įpykęs, kad nori, jog būtų nukirstos galvos, kažkas pasiruošęs palaukti ir supranta pokyčio galimybės ribotumą, kad jis negali iškart atsirasti. O politikams gi tenka laviruoti tarp šių visuomenės grupių“, – pastebėjo jis.
Vertindamas praėjusius penkis metus ir ankstesnės Vyriausybės darbą gydytojas teigė, kad jai buvo būdinga imtis staigių veiksmų.
„Ir kartais keistai staigių veiksmų, kurie atitinka reaktyvios, įaudrintos visuomenės poreikius. Tada žmonės tikisi, kad bus nukapotos galvos ir jie pajus pasitenkinimą. Bet, prisimename, buvo situacija, kai nufotografuoti įvynioti į maišelius chalatai kažkokiame sandėliuke, o ligoninės direktorių nušalino. Tai – garsiai nuskambėjęs atvejis, tačiau vėliau tyliai nuvilnijęs. Pasirodė, kad interpretacija ir vizualizacija buvo ne visai tiksli. Tad niekas galvų ir nenukirto“, – priminė LMS valdybos narys.
Jis pažymėjo, kad dabartinis atvejis – kur kas sudėtingesnis, susijęs su žmonėmis, jų santykiais.
„Ir, be abejo, galima tikėtis Linčo teismo, dalis žmonių juo džiaugtųsi ir jie to laukia. Bet tai staiga jau neįvyko. Pažiūrėsime, kaip bus toliau, šita valdančioji Vyriausybė daugiau laikosi ramesnio požiūrio, kas išties gali džiuginti. Pradžiugino ir ministrės pirmininkės komentaras, kad žmonės nebijotų, eitų ir liudytų, nes nieko nedarant valdžia negali trenkusi kumščiu visko sutvarkyti. O medikai patys turi būti pokyčiu. Tai, tikiuosi, kad šie žodžiai, nors ir vėlai nuskambėję, turi kažkokį materialų pagrindą“, – pastebėjo R. Adomaitis.
Ženklas visai medikų bendruomenei
Pašnekovas pabrėžė, kad revoliucijos per dieną neįvyksta, tačiau šis po kelių metų pasikartojęs įvykis, viešojoje erdvėje sukėlęs žymiai didesnį atgarsį, yra ženklas, kad bendruomenė bręsta.
„Žmonės turi išmokti kalbėti, išmokti atpažinti negeras situacijas ir nelikti nuošalyje. Bet tai neįvyksta per dvi savaites ar vienus metus. Nuo to, kaip ši situacija toliau išsivystys, tai bus labai svarbus ženklas medikų bendruomenei.
Šiuo metu mes nieko negirdime apie aukštesnį negu žemiausias administravimo medicinoje lygį . Kodėl taip yra? Akivaizdu, kad paribinių santykių – ar tai kietas vadovavimo stilius ar visgi manipuliacija, mobingas – medicinoje yra smarkiai per daug. Ir nemaža dalis vadovaujančiųjų dabar patys abejoja savo veikimo ir darbo su kolektyvu metodais. Nes tyla yra spengianti ir atomazga labai daug ką gali pakeisti – arba patvirtinti, kad senos taisyklės galioja arba parodyti, kad reikia naujai suplanuoti savo gyvenimą ir perorganizuoti darbą“, – dėstė jis.
R. Adomaitis pažymėjo, kad atomazga po Lazdynų ligoninės gydytojo mirties padarė stiprų poveikį tiek ligoninėje, tiek Vilniaus akademinėje bendruomenėje.
„O dabar mes kalbame apie kitą Lietuvą, esančią už Vilniaus ribų. Taigi Lietuvos yra skirtingos, tai čia bus signalas, ar ir kita Lietuva gali atsikelti“, – sakė pašnekovas.
Kartu jis pridūrė, kad tie vadovai, kurie mano, kad viską darė gerai, nesudėtingai nusišalina patys ir palaukia, kol aistros aprims.
„Ar mes ką girdėjome? Ne. Tai, žinote, lyderiai krūmuose nesėdi“, – pastebėjo R. Adomaitis.
Be kita ko, jis pabrėžė, kad šioje situacijoje itin svarbus institucijų, kurios užsiims šios istorijos tyrimu, nepriklausomumas.
Dulkys ragino kreiptis ne anonimiškai
Nors sulaukė kritikos, kad į nelaimę Šiauliuose buvo reaguota vangiai, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškino, kad su nelaimės ištiktais artimaisiais ir pačiais medikais bendrauja ir be medijos įsikišimo. Ministras pabrėžė, kad pradėjo dirbti jo inicijuota pokyčių grupė, kurią sudaro ne tik ministerijos darbuotojai, ir ragino visų pirma minimos gydymo įstaigos žmones pasitikėti šia grupe ir teikti jai visą reikalingą informaciją.
Be kita ko, ministras pažymėjo, kad jo asmeniškai netenkina šio klausimo sprendimas vien tik per Šiaulių aspektą.
„Šiomis dienomis sulaukiau labai gausių neformalių skambučių, anoniminių laiškų iš skirtingiausių Lietuvos vietų. Tai aš kviečiu visas gydymo įstaigas, kuriose jaučiat kad yra kažkokių tokių dalykų, daryti iš viso to, sakyčiau, net tam tikrą sąjūdį ir kreiptis į mus.
Bet kreiptis ne anonimiškai, o suteikiant vertingą situaciją. Ir spręskime šį klausimą visos Lietuvos atžvilgiu, o ne tik kas kelis metus įvykus skaudžiai situacijai“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo jis.
Nusižudžiusi gydytoja buvo nėščia
Portalas tv3.lt primena, kad mirusios medikės brolis pasakojo, jog moteris apie psichologinį smurtą darbe (mobingą) su šeima yra kalbėjusi, tačiau, anot brolio, nė vienas artimasis neįtarė, kad moteris palūš ir ryšis tokiam žingsniui.
„Ji tai padarė spontaniškai, nes ji buvo grįžusi iš kelionės, parą budėjo. Ketvirtadienį ryte jai baigėsi budėjimas ir jai įteikė atleidimą iš Šiaulių ligoninės. Ją, matyt, tas sukrėtė. Ji mums nieko nepranešė, kad buvo atleista, mes nieko nežinojome ir ją tiesiog radome paskui. Būtume žinoję, būtume kažką padarę“, – pasakoja medikės brolis Artūras.
Artimieji pasakoja, kad jauna medikė iš gyvenimo pasitraukė netrukus po to, kai buvo atleista iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
Nusižudžiusios medikės brolis tvirtina, kad šeima žada pradėti konsultacijas su advokatais, rinkti mobingo ligoninėje įrodymus ir dėl artimosios mirties galiausiai kreiptis į prokuratūrą.
Kaip vėliau žiniasklaidai patvirtino brolis, medikė buvo nėščia.
Plačiau apie tai kviečiame žiūrėti video siužete:
Ligoninės vadovai trauktis neketina
Nors Respublikinė Šiaulių ligoninė pranešė gavusi penkis tarnybinius pranešimus dėl įstaigoje egzistuojančios įtampos – nusižudžiusi gydytoja buvo parašiusi vieną iš jų. Nors buvo raginami Lietuvos medikų sąjūdžio ir Laisvės partijos ligoninės vadovai dėl susiklosčiusios situacijos trauktis iš pareigų neplanuoja.
Tuo metu SAM teigė nematanti pagrindo pašalinti ligoninės vadovą, nes tam dar nėra realių įrodymų.
„Savo ruožtu rinkome informaciją apie kreipimus. 2019 m. buvo fiksuoti pranešimai, kuriuos nagrinėjo Valstybinė darbo inspekcija. 2020 m. gruodžio mėnesį taip pat buvo gruodžio mėnesį. Įkūrėme grupę tam nagrinėti. Mūsų tikslas – išnagrinėti, vertinti ir imtis priemonių dėl ne jau ilgą laiką vykstančios krizinės situacijos ligoninėje“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Sveikatos sistema ir toliau pūliuoja – kiek dar medikams teks kęsti mobingą?
