Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė Seimui pateikė Vyriausybės ataskaitą už 2020 metus. Nors praėjusiais metais dabartinis ministrų kabinetas dirbo vos kelias savaites, pateikti ataskaitą ministrę pirmininkę įpareigoja Seimo statutas.
Dabartinė Vyriausybė nusprendė nevertinti Sauliaus Skvernelio kabineto veiklos, kaip teigia I. Šimonytė ataskaitos įžangoje, ji jau buvo įvertinta praėjusiuose Seimo rinkimuose.
Vietoje buvusios Vyriausybės vertinimo, I. Šimonytės kabinetas nusprendė apžvelgti pirmuosius penkis savo veiklos mėnesius ir nubrėžti viziją ateičiai.
„Aštuonioliktoji Vyriausybė darbą padėjo kritiniu Lietuvai laikotarpiu, COVID-19 pandemijos įkarštyje mūsų valstybei pagal naujų užsikrėtimų skaičių tapus labiausiai pažeidžiama pasaulio valstybe.
Suprantama, kad pandemijos suvaldymas, su juo susijęs 2021 m. biudžeto projekto pertvarkymas, paramos darbo netekusiems žmonėms ir nuo pandemijos nukentėjusiam verslui skyrimas (virš milijardo eurų 2021 m.) ir vakcinavimas buvo svarbiausi Vyriausybės darbotvarkėje pirmaisiais darbo mėnesiais ir joje greičiausiai išliks visais šiais, 2021 metais“, – ataskaitoje cituojama premjerė I. Šimonytė.
Apie Vyriausybės nuveiktus darbus kovoje su pandemija naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo konservatorius, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.
Razma davė pažadą
J. Razma sutiko, kad pats ataskaitos žanras, kai dabartinis premjeras turi atsiskaitinėti už buvusio ministro pirmininko darbus, yra nelabai prasmingas.
„Turėtų būti kalbama apie kitos Vyriausybės veiklos turinį ir šios Vyriausybės tik dviejų savaičių darbą praėjusiais metais. <...> Gali būti, kad naujieji ministrai turės aiškintis, kaip ten buvo dirbta praėjusiais metais, kur jie jokios įtakos neturėjo“, – teigė J. Razma.
Konservatorius tvirtino, kad per šią kadenciją planuoja pakeisti šią tvarką.
„Aš čia asmeniškai pasižadu ir galėsite įvardinti kaltininką, jeigu šita dalis nebus sutvarkyta“, – laidoje „Dienos pjūvis“ pasižadėjo J. Razma.
Kovą su pandemija vertina gerai
J. Razma teigiamai vertino Vyriausybės darbą kovoje su koronavirusu.
„Verta prisiminti, kokią situaciją gavo ši Vyriausybė, kai buvome pasaulyje pirmoje vietoje pagal naujų susirgimų skaičių, kai mirtys, dėl su pandemija susijusių priežasčių savo skaičiumi buvo lygios tradicinėms mirtims, todėl bendras skaičius buvo beveik dvigubas, lyginant su kitais metais.
Reikia suprasti, kad iššūkiai buvo nemenki. Netrukus po mūsų Vyriausybės darbo pradžios, išryškėjo tas rodiklių gerėjimas ir mes pasiekėme tokį ES šalių vidurkį. Man atrodo, kad nors ir buvo keiksnojami Vyriausybės nutarimai dėl judėjimo ribojimų, bet tai buvo aiški kryptis mažinti kontaktų tikimybę visais įmanomas būdais“, – kalbėjo konservatorius.
Politiko teigimu, Vyriausybė siekė išplėsti testavimo apimtis, kas, jo nuomone, taip pat pasiteisino valdant pandemiją. J. Razmos nuomone, Vyriausybė gerai sudėliojo ir vakcinacijos prioritetus.
„Gal mažų netikslumų ir galima įžvelgti, bet ta veikla buvo tariantis su ekspertais, atsakingai vertinant besikeičiančia situacija. Manau, kad viskas po to pradėjo į gerąją pusę pakankamai ryškiai slinktis“, – įsitikinęs J. Razma.
Sutiko, kad komunikacija galėjo būti geresnė
Visgi vakcinacija ir Vyriausybės darbai susiję su ja sulaukė nemažai kritikos viešojoje erdvėje. Dalis savivaldybių nepaisė prioritetų eilės ir pradėjo skiepytis visus, kuriems sukakę 18 metų, kritikos strėlių smigo ir į vėluojančią vakcinacijos komunikacinę kampaniją.
„Visada galima kažką daugiau padaryti, be jokios abejonės. Čia ne kartą ta kritika reikšta dėl geresnės komunikacijos, čia tikrai reikia sutikti“, – pripažino J. Razma.
Konservatorius teigė, kad savarankiškumą turinčios savivaldybės kiek piktnaudžiavo savo galiomis vakcinacijos procese.
„Bet įsivaizduokime, jei Vyriausybė būtų kažkaip labai griežtai ir drastiškai reaguoti, tai vėl būtų tam tikros įtampos, kiti sudėtingumai.
Paskutiniu metu tas vakcinavimo procesas šiek tiek įgavo chaoso bruožų, bet, aš manau, kai dabar yra ta bendra vakcinavimo sistema ir tuoj visi norintys galės registruotis, vakcinuotis, tai čia bus toks nedidelis trumpo šiokio tokio chaoso laikotarpis, kuris, man atrodo, esmės nekeičia. <...> Dėl kiekvieno priekaišto yra tam tikri paaiškinimai, nors atskirų elementų veikti tiksliau ir ryžtingiau tikrai galima rasti“, – komentavo J. Razma.
Paveldėjo rimtą problemą iš Skvernelio
„Be duobių, turbūt, yra neįmanoma. Kaip aš kažkada vienoje diskusijoje sakiau, mes čia ne linksmaisiais kalneliais važinėjamės, bet liūdnaisiais. Natūralu, kad abi Vyriausybės, dirbusios pandemijos sąlygomis, tų liūdnųjų kalnelių neišvengė“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Pasak jos, natūralu, kad Vyriausybė valdydama pandemiją klydo, nes niekas neturi aiškių formulių ir aiškių algoritmų, kaip reikėtų spręsti vienus ar kitus klausimus.
„Šita Vyriausybė paveldėjo ir anos Vyriausybės vieną rimtą problemą ir šita Vyriausybė jos taip iki galo ir neišsprendė. Tai yra bandymas padaryti visuomenę savo sąjungininku ir bandymas su ta pačia komunikacija būti priekyje, o ne bėgti iš paskos“, – teigė pašnekovė.
R. Urbonaitė tvirtino, kad pirmiausia turi kalbėti Vyriausybė, o ne sąmokslo teorijų šalininkai ir skleidėjai.
„Su vakcinacija, natūralu, yra problemų ir, akivaizdu, kad mes tose amžiaus grupėse, kurios yra pačios svarbiausios, nepasiekėme vis dar 70 proc. ribos, kur jie tikrai jau galėjo būti paskiepyti. Čia jau ne vakcinų kiekio trūkumo klausimas, puikiai tai suprantame. Čia jau yra negalėjimas įtikinti žmonių, kurie yra didžiausioje rizikos zonoje, kad jie eitų ir save apsaugotų“, – kalbėjo politologė.
Išskyrė problemą su vaikų į mokyklas neleidžiančiais tėvais
Jos teigimu, sunerimti verčia ir situacija švietimo srityje, kad vaikai negrįžta į mokyklas, kuria stebisi ir ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Nereikia stebėtis. Jeigu mes šitiek laiko leidome irgi bujoti visoms teorijoms ir galiausiai priėjome prie to, kad tėvai, padėję ant svarstyklių taip sakant vatos pagaliuką ir ugdymą, pasveria į vatos pagaliuko pusę, tai aš čia, vis dėlto, nematau čia tik tėvų problemos.
Aš čia matau ir Vyriausybės trūkumą komunikavimo su tais pačiais tėvais, su mokyklomis. Aš suprantu, kad tai yra labai nelengva, nesakau, kad čia pirštais spragtelėjai ir padarei, bet taip yra. Ir čia tų problemų taip pat yra“, – aiškino R. Urbonaitė.
„Aš nepuolu ploti katučių, bet ir nepuolu maišyti su žemėmis. Tiesiog atkreipiu dėmesį, kad kai kurie dalykai galėjo būti suvaldyti ir galėjo būti suvaldyti ženkliai geriau“, – pridūrė ji.
Anot R. Urbonaitės, šiuo metu vakcinacija yra spartėjanti, tačiau kyla klausimų, kas bus artėjant rudeniui, kai vaikai turėtų grįžti į mokyklas, ar Vyriausybė pasiruošusi visiems scenarijams.
„Ką mes darysime su mokyklomis, jeigu situacija yra kritiška? Ar mes būsime pasiruošę? Aš atsakymo dar neturiu“, – tikino R. Urbonaitė.
Visą J. Razmos ir R. Urbonaitės pokalbį apie Vyriausybės darbą žiūrėkite „Dienos pjūvyje“, kurio įrašą rasite teksto pradžioje.
