Apie Baltarusijos režimo provokacijas ir galimą atsaką į jas aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo politologas Vytis Jurkonis ir Seimo narė Laima Liucija Andrikienė.
Režimas pramušė dar vieną dugną
Baltarusijos generalinė prokuratūra trečiadienį pateikė prašymą Lietuvos prokurorams apklausti buvusį prezidentą Valdą Adamkų kaip liudininką tiriant bylą dėl „Baltarusijos gyventojų genocido“ per Antrąjį pasaulinį karą.
„Tai rodo Baltarusijos valdžios desperaciją, labai nevykusį bandymą įkasti, kažkaip taikytis į vieną ryškiausių veidų. Manyčiau, tai pramuša dar vieną Baltarusijos režimo dugną“, – kalbėjo V. Jurkonis.
Politologas teigė, kad nereikėtų per daug sureikšminti to, kaip reaguoti į tokią Baltarusijos provokaciją.
„Režimas to ir siekia, kad mes apie tai daug kalbėtume, dėl to labai išgyventume ir bando nukreipti dėmesį nuo to, kas realiai vyksta Baltarusijoje.
O Baltarusijoje vyksta masinės represijos, politiniai kaliniai žudosi teisiamųjų suole, nusižudo jauni žmonės, prieš kuriuos vykdomas valstybinis teroras, žmonės bėga iš savo šalies, lėktuvai pagrobiami, Ramanas Pratasevičius yra kankinamas. Tai yra bandymas nukreipti dėmesį nuo to, kas vyksta pačioje Baltarusijoje“, – sakė V. Jurkonis.
Politologo teigimu, čia yra pozicijos klausimas, ar Lietuva visiškai nereaguos į tokį kreipimąsi ir laikys jį visiškai niekiniu, ar kaip nors atsakys, tuo labiau, anot V. Jurkonio, kad ir pati Lietuva turi ką priminti Baltarusijai.
„Ir Sausio 13-osios bylos figurantus, kurie slapstosi Baltarusijos teritorijoje, manau, kad atsirastų ir kitų klausimų, kuriuos mūsų tarnybos galėtų dvišaliu lygmeniu kelti ar priminti“, – tikino pašnekovas.
Bando sumenkinti Lietuvą
L. Andrikienė teigė, kad Lietuvos, Europos Sąjungos ir visos tarptautinės bendruomenės reikalavimas Minsko režimui – paleisti politinius kalinius, kurių yra virš 450 ir kiekvieną dieną daugėja, ir surengti demokratinius rinkimus.
Politikės teigimu, šis reikalavimas nėra gimęs vakar, tai yra pastarųjų metų retorika, kuri tik dar garsiau reiškiama po keleivinio lėktuvo nutupdymo.
„Mano supratimu, Baltarusijos generalinės prokuratūros reikalavimas apklausti prezidentą Valdą Adamkų yra dar viena provokacija.
Tai yra pastangos diskredituoti Lietuvą tarptautinės bendruomenės akyse ir pasėti abejones pačių baltarusių tarpe, bandydami sumenkinti mūsų draugiškumą ir pastangas padėti Baltarusijos žmonėms, kad jų valstybė būtų normali, demokratinė valstybė Europos viduryje“, – kalbėjo L. Andrikienė.
„Sutikčiau su Vyčiu, kad per daug dėmesio į tai kreipti nereikėtų, bet negirdėti ir nematyti to mes taip pat negalime“, – pridūrė ji.
Laukia daugiau provokacijų
„Šitas provokacijas ir iššūkius, kuriuos sugalvoja, man atrodo, nelabai sveikas Lukašenkos protas, reikės atremti ir reikia jiems būti pasiruošusiems“, – kalbėjo L. Andrikienė.
Jos teigimu, pirmiausia, ką reikia padaryti, tai stiprinti Lietuvos sienos su Baltarusija apsaugą. Tačiau, kadangi tai ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos siena, Seimo narės tvirtinimu, Lietuva šioje situacijoje neturėtų likti viena, nes Bendrija turi ir priemonių, ir resursų, kad išorinė Europos Sąjungos siena būtų kuo geriau apsaugota.
„Šiuos darbus būtina padaryti, neatidėliojant jų ilgesniam laikui“, – tvirtino L. Andrikienė.
Pasak Seimo narės, Europos Sąjunga savo sankcijas turi taikyti ne į siauras sritis ar pavienius asmenis, o į stambiausias ir strategiškai svarbiausias Baltarusijos įmones.
„Ne mažoms kokioms tai įmonėms, o toms, kurios iš tikrųjų leistų suprasti Lukašenkai, kad jis turi sėsti prie derybų stalo“, – sakė L. Andrikienė.
Politikė siūlė remtis Michailo Chodorkovskio pasiūlymu ir taikyti griežtas sankcijas Baltarusijos pramonės gigantėms – naftos įmonei „Belneftekhim“ ir vienai didžiausių trąšų gamintojų pasaulyje „Belaruskali“.
„Mes, Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos, demokratijų bendruomenė turėtume tam ryžtis, kitaip mes matysime ne tik tai ryanairą“, – tvirtino L. Andrikienė.
Lukašenka dar kartą nusilenkė Putinui
V. Jurkonio teigimu, pastarieji Minsko režimo veiksmai primena Kremliaus naudojamą repertuarą.
„Bet tai yra labai techninis klausimas. Mes visi puikiai žinome, kad dabartinis Baltarusijos režimas yra labai priklausomas nuo Kremliaus, nuo jo subsidijų. Jo seniai nebūtų buvę, jei ne Kremliaus subsidijos.
Bendradarbiavimas yra, yra ir pykčių, dažniausiai dėl kainos, pasistumdymų kažkokių. Bet iš principo tai yra sąjungininkas numeris vienas. <...> Tos dvi valstybės, tie du režimai labai glaudžiai bendradarbiauja“, – kalbėjo politologas.
V. Jurkonio teigimu, Rusijos parama Baltarusijai visiškai nesusijusi su noru prisidėti prie šalies ekonomikos vystymo.
„Svarbiausios IT kompanijos iškeliauja, tai ji (Baltarusijos ekonomika – aut. past.) yra labai mažai gyvybinga. Tos dozės, kuriomis palaikomas yra Baltarusijos režimas, didžiąja dalimi yra [skirtos] išlaikyti jėgos struktūras, o ne gaivinti ar duoti kažkokį pulsą Baltarusijos ekonomikai. Tai yra išlaikytinio ekonomika. Kad ir ką pasiūlytų Putinas, visą tai yra laikina, tai tik ištęsia Baltarusijos režimo agoniją ir nieko čia tvaraus nėra“, – įsitikinęs V. Jurkonis.
Po „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo ir griežtos Vakarų reakcijos į tai, Aliaksandras Lukašenka praėjusį savaitgalį nuvyko į Sočį susitikti su Vladimiru Putinu.
„Man visiškai tas pats, ar jie susitikinėja miško trobelėje, ar jie žiūri į delfinus, yra svarbus pats faktas, kad Lukašenka dar kartą nuskubėjo nusilenkti Putinui ir paprašyti jo paramos – politinės, finansinės, karinės“, – teigė L. Andrikienė.
Politikės teigimu, susitikimas buvo skirtas parodyti atsipalaidavusius A. Lukašenką ir V. Putiną, lyg nieko ypatingo nebūtų įvykę, o ataka prieš civilinį orlaivį – menkniekis.
Šiemet – siauras galimybių langas surengti nepriklausomus rinkimus Baltarusijoje
L. Andrikienė teigė, kad nepaisant Baltarusijos provokacijų, nei Lietuva, nei Europos Sąjunga neatsitraukia nuo tikslo įgyvendinti tai, kad Baltarusijoje įvyktų nauji rinkimai.
Seimo narės nuomone, tai, kad Baltarusijoje įvyktų laisvi ir nepriklausomi rinkimai, atrodo, reikia visai nedaug – pakeisti rinkimų komisiją, užtikrinti skaidrią kandidatų registraciją ir įvykdyti skaidrius rinkimus, dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams.
V. Jurkonio teigimu, Kremlius kalbėjo, kad naujus rinkimus Baltarusijoje būtų galima surengti 2022 m., po Rusijos Dūmos rinkimų.
„Laisvi ir nepriklausomi rinkimai su tarptautine stebėsena turi įvykti 2021 m., o ne 2022 m. Nes 2022 m. viskas daugiau mažiau bus pagal Kremliaus scenarijų.
Dabar Kremlius turi įtaką, jis yra reikšmingas žaidėjas, bet, vis dėlto, jie turi klausimų, kuriuos turi spręsti pas save. Tai yra siauras galimybių langas mobilizuotis tarptautinei bendruomenei, kad tie rinkimai įvyktų“, – kalbėjo V. Jurkonis.
„Jeigu Baltarusijoje nevyks laisvi ir nepriklausomi rinkimai 2021 m., tai daug ką pasakys apie tarptautines organizacijas. <...> Tai yra tam tikras išbandymas, tam tikras lakmuso popierėlis, kiek ambicingi mes esame dėl demokratijos, žmogaus teisių darbotvarkės mūsų regione ir Baltarusijoje visų pirma“, – tikino V. Jurkonis.
„2021 m. rinkimų scenarijus yra vis dar realus, bet tam reikia mūsų veiksmų“, – antrino L. Andrikienė.
Visą V. Jurkonio ir L. Andrikienės pokalbį „Dienos pjūvyje“ žiūrėkite vaizdo įraše, kurį straipsnio pradžioje.
