Juolab, kad vienas Aleksandro Lukašenkos patikėtinių, Baltarusijos „parlamento“ Atstovų rūmų Tarptautinių reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Olegas Gaidukevičius po R. Pratasevičiaus pagrobimo iš lėktuvo reiso Atėnai-Vilnius viešai pareiškė, jog Varšuvoje gyvenantį Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos narį Pavelą Latuško ir kitus opozicionierius galima laisvai grobti kitose šalyse ir automobilių bagažinėse atvežti į Baltarusiją.
Lietuvoje įsikūrusios baltarusių organizacijos „Mūsų namai“ vadovė Volha Karach teigia, kad tokie grasinimai privalo būti traktuojami labai rimtai.
„Baltarusijos režimas yra suorganizavęs išpuolių prieš opozicijos atstovus ir netgi Europos Sąjungos teritorijoje, todėl mes niekur negalime jaustis saugūs. Tačiau to, kas nutiko su R. Pratasevičiumi, A. Lukašenka panaudoti dar kartą negalės, nes niekas taip nebeskraidys. Aš noriu atkreipti dėmesį į O. Gaidulevičiaus teiginius, iš kurių galima suprasti, kad A. Lukašenka galėtų planuoti baltarusių opozicijos veikėjų lyderių grobimus Lietuvos ar Lenkijos teritorijose“, – sako V. Karach.
Visa įvykių eiga paskatino Lietuvos politikus mąstyti apie Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos ir Rusijos opozicijos veikėjų saugumo stiprinimą sutelkiant Valstybės saugumo departamento (VSD), Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) bei Lietuvos policijos pajėgas bei netgi siekti papildomo finansavimo iš biudžeto.
Žinoma, tai nereiškia, kad Lietuvoje įsikūrusiems autoritarinių kaimynių opozicijos atstovams būtų skirta asmeninė apsauga, nors, pavyzdžiui, Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja yra saugoma VAT pareigūnų. Tačiau opozicionierių saugumą galima užtikrinti ir elgesio instrukcijomis, mokymais bei kitomis priemonėmis.
„Kad tokia mintis yra – tai faktas. Pavadinčiau tai pabėgėlių ir politinės opozicijos apsaugos infrastruktūros kūrimu Lietuvoje“, - sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
V.Karach: A. Lukašenka tikrai gali imtis grobimų
O. Gaidukevičiui užsiminus apie galimus Baltarusijos opozicionierių grobimus, V. Karach kreipėsi į Lietuvos institucijas, premjerą Ingridą Šimonytę ir kai kuriuos Seimo narius prašydama atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją ir padėti apsisaugoti.
O. Gaidukevičius Baltarusijoje plačiai žinomas kaip prisidėjęs prie aktyvistų kankinimo, kai 2009-2012 metais ėjo Minsko Frunzės rajono Vidaus reikalų departamento vadovo pareigas. „Šitas vyrukas savo rankomis yra daužęs, kankinęs, gąsdinęs prievartavimu“, – pažymi Lietuvos parlamentaras Emanuelis Zingeris.
Autoritariniai režimai gana dažnai taikosi į opozicijos veikėjus kitose šalyse. Tai ypač būdinga Rusijai, kuri Jungtinėje Karalystėje bandė nunuodyti Sergejų Skripalį ir jo dukrą bei sėkmingai nunuodijo Aleksandrą Litvinenko. „The Spectator“ ir „Daily Mirror“ dar kovo mėnesį skelbė apie iš Rusijos Federalinės augumo tarybos „nutekėjusį“ Vladimiro Putino taikinių sąrašą, kuriame esą įtraukta ir Vilniuje gyvenančio Aleksejaus Navalno bendražygio Leonido Volkovo pavardė.
V. Karach sako, kad toks pat veikimo modelis priimtinas ir A. Lukašenkai.
„A. Lukašenka negali pakartoti panašios operacijos kaip su R.Pratasevičiumi, bet jis gali imtis kažko panašaus kaip grobimai“, - teigia V. Karach.
„Tikrai manau, kad šiuos grasinimus reikia vertinti labai rimtai – nukentėti gali ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje gyvenantys Baltarusijos piliečiai, bet ir patys Lietuvos ar Lenkijos piliečiai“, – sako pašnekovė.
Paklausta apie priežastis, kodėl, jos nuomone, buvo pagrobtas iš Atėnų į Lietuvą skridęs R. Pratasevičius, V. Karach užsimena, kad vaikinas buvo gana svarbios informacijos valdytojas arba gavėjas.
„Ramanas buvo keleto „Telegram“ kanalų administratorių koordinatorius. Ji žino visų šių žmonių tikruosius vardus ir pavardes bei kitą jautrią informaciją, ši informacija gali būti panaudojama Baltarusijos KGB. Tai, pavyzdžiui, S. Cichanouskaja tokios informacijos neturi, o A. Lukašenkai reikia informacijos. Patikėkite, po kankinimų daug kas prabyla. Vienas kitas žmogus iš „Telegram“ yra vieši ir žinomi, bet yra daugybė nežinomų, nesiviešinančių žmonių, norinčių likti anonimais. Kai kurie jų turi giminaičių Baltarusijoje, taigi jiems galima pritaikyti spaudimą, šantažą bei taip sumažinti jų aktyvumą“, - pasakoja V. Karach.
Sujudino Lietuvos institucijas
R. Pratasevičiaus pagrobimas tiesiai iš skrydžio paskatino Lietuvos politikus ir institucijas mąstyti apie Baltarusijos ir Rusijos opozicijos veikėjų saugumą Lietuvoje. Šis klausimas buvo aptartas ir bendrame Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdyje.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius L. Kasčiūnas sako, kad situacija išties traktuojama kaip labai rimta, o Lietuvoje gyvenantys autoritarinių režimų opozicijos atstovų saugumu iš dalies rūpinsis ir mūsų valstybės institucijos – tarp jų, VSD, VAT ir policija.
„Tačiau kartu sutariama dėl vieno labai svarbaus dalyko: tu gali būti instruktuotas, tu gali būti perspėtas, bet yra situacijų, kai viskas priklauso nuo tavo santykio su realybe: ar tu laikaisi rekomendacijų, ar tu rimtai vertini. Šitas žmogiškasis faktorius yra esminis. Jeigu tu dažnai naudoji socialinius tinklus, dažnai viešini savo veiklą, gyvenimo akimirkas ir kartu esi režimo taikinys – visa tai gali būti panaudota“, - sako politikas.
„O mums, kaip valstybei, labai svarbu, kad pas mus nebūtų vykdomi teroro aktai ar neįvyktų kitokie incidentai, kad netaptume kovos arena. Todėl turime skirti resursus, turėti visą infrastruktūrą“, – priduria L. Kasčiūnas.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis patvirtino, kad norint tinkamai reaguoti į kylančius iššūkius daliai institucijų planuojama skirti papildomą finansavimą.
„Jeigu jau Lietuva ėmėsi tokios lyderystės pakviesti Baltarusijos opozicijos lyderius į Lietuvą, padėti opozicijai, tai nepakanka vien tik suteikti prieglobstį, reikia galvoti, kaip suteikti ir saugumo garantijas opozicijos vadovams ir visuomenės lyderiams“, – pritaria ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Vytautas Bakas.
VSD: A. Lukašenkos kritikų saugumo klausimas tapo dar aktualesnis
Lietuvos institucijos sąmoningai neatskleidžia, kaip bus užtikrinamas Baltarusijos ar Rusijos opozicijos atstovų Lietuvoje saugumas, tačiau pripažįsta, kad pavojus yra aktualus.
„Pastarasis akiplėšiškas Baltarusijos režimo išpuolis dar labiau aktualizavo Lietuvoje prieglobstį radusių A. Lukašenkos kritikų saugumo klausimą. VSD, bendradarbiaudamas su kitomis teisėsaugos institucijomis ir tarptautiniais partneriais, atlieka visas įstatymo jam nustatytas funkcijas, kad padėtų jį užtikrinti“, – teigiama Lietuvos žvalgybos atsakyme portalui tv3.lt.
Pasak VSD, reaguojant į sparčiai pasikeitusią situaciją jau buvo inicijuotas ne vienas tokio bendradarbiavimo ir koordinavimo formatas.
„Bet VSD negali atskleisti ir konkretizuoti darbo su Lietuvoje prieglobstį gavusiais kitų šalių opozicijos atstovais, nes už kontaktus su NATO šalies žvalgyba tėvynėje jiems gresia baudžiamoji atsakomybė“, – sako žvalgybos atstovai.
Jie taip pat pažymi, kad Lietuva yra laisva šalis, todėl piliečiai, gyventojai ir svečiai yra laisvi savarankiškai priimti sprendimus, kokiomis kryptimis, kuriose teritorijose ir kuriuo laiku jiems keliauti.
„VSD ragino ir teberagina rimtai svarstyti suteikiamą informaciją ir patiems atsakingai įvertinti iškylančias rizikas. Lietuva yra saugi šalis, vis dėlto buvimas ES ir NATO nare jokios valstybės automatiškai nepaverčia tvirtove, apsaugančia nuo galimų priešiškų šalių slaptųjų tarnybų brutalių išpuolių. Tą parodė diversijos Didžiojoje Britanijoje, Čekijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse“, - sakoma žvalgybos komentare.
Lietuvos policijos departamento atstovas komunikacijai Ramūnas Matonis pasakojo, kad policijos veikimo algoritmas buvo pristatytas parlamentarams bendrame komitetų posėdyje. Pasak jo, į pavojų Lietuvoje gyvenantiems Baltarusijos ar Rusijos opozicijos atstovams būtų reaguojama kaip ir į bet kurio gyventojo pranešimą dėl jaučiamo pavojaus, tačiau iki šiol niekas nesikreipė.
VAT vadovas Rymantas Mockevičius nuo komentarų susilaikė.
Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu pabėgėlio statusas ar papildoma aspauga suteikta 16 Baltarusijos piliečių bei 67 Rusijos piliečiams. Dalis Baltarusijos ir Rusijos opozicijos atstovų apsistoja Lietuvoje gavę arba vizas, arba leidimus gyventi, neturėdami pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos.
Vidaus reikalų ministerija infromavo, kad nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio leidimų išduota 818, bet iš tiesų atvyko 383 asmenys, o prieglobsčio prašymus pateikė 154 asmenys.
