Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiėmė žadėti, kad vasaros pradžią išvysime be karantino. Ji sakė į sergamumo COVID-19 statistiką žiūrinti su „atsargiu optimizmu“.
„Su tuo karantinu tokia gana sudėtinga situacija. Turinį reikia vertinti, nes karantinas yra, bet klausimas, – ko žmonės negali daryti. Manau, dar kurį laiką didesni renginiai, ypač uždarose erdvėse, nevyks taip, kad nusiperki bilietą, ateini, dalyvauji. Vis tiek gal bus skaičiaus apribojimai.
Didesni renginiai galės vykti, kai auditorija yra paskiepyta, turinti imunitetą arba bent jau pasidariusi neseną testą su Galimybių pasu. Visa tai yra karantinas arba ekstremali situacija, nes veiklos apribojimų tam tikrų dar bus“, – Žinių radijui sakė ministrė pirmininkė.
Kad šią savaitę Vyriausybė apsispręs dėl karantino, praeitą savaitę patvirtino sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Karantiną reiktų pratęsti dėl dalies žmonių
Ekspertai pripažįsta, kad klausimas dėl karantino ateities yra išties sudėtingas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė, profesorė Ramunė Kalėdienė nuogąstauja, kad atšaukus karantiną dalis gyventojų pamirš apie savo saugumą.
„Progresyviai mažėjant atvejų skaičiui ir žinant, kad daugelis žmonių tikrai ėmė ignoruoti ribojimus, galvoju, kad reikėtų su tuo susitaikyti, kad daugelis ribojimų nesilaikoma.
Bet mane neramina tai, kad, jeikovidogu visiškai bus atšauktas karantinas, kad žmonės neimtų manyti, kad viskas – mes jau išsilaisvinome iš . Tai čia klausimas yra labai sudėtingas“, – tv3.lt kalbėjo R. Kalėdienė.
Profesorė taip pat abejoja, ar su nuo pirmadienio pradėjusiu veikti Galimybių pasu gyventojai galėtų atsisakyti apsaugos priemonių. „Klausimas, ar su Galimybių pasu mes galime visiškai nesilaikyti asmens apsaugos priemonių. Tai yra – kaukių nedėvėti. Tai mano atsakymas yra, kad reikia tas kaukes dėvėti. Ypač dėl tų žmonių, kurie ateis su galimybių pasu į kažkokius renginius ar įvykius tiktai su testais“, – pažymėjo R. Kalėdienė.
Vasarą, anot profesorės, besisaugant ir besiskiepijant, galima galvoti apie karantino atšaukimą. Tačiau prognozuodama ateitį, R. Kalėdienė spėja, kad ir rudenį su COVID-19 dar nebūsime atsisveikinę – virusas mutuos ir plis toliau.
„Jeigu mes tiesiog individualiai laikomės to, ko dabar išmokome su apsaugos priemonėmis, ir skiepijamasis vyksta tokia pat linkme, kaip iki šiol vyko, tai, žinoma, dabar pats laikas ir būtų galvoti, kad įeinant į vasarą turime galimybę atšaukti karantiną. Nes nežinome, kas bus rudenį.
O aš bijau, kad rudenį kils naujų atmainų. Matant, kas pasaulyje darosi, vasarą, šiek tiek atsilaisvinus kelionėms, judėjimams, tarp tų, kurie yra nepersirgę ir nepasiskiepiję, šitas virusas plis. Tai aš manau kad karantinas dabar galėtų būti pratęstas tikrai dėl tų žmonių, kurie dar nesiskiepijo ir nepersirgo“, – rekomendavo profesorė.
Kai kurie apribojimai turi išlikti
Virusologas profesorius Saulius Čaplinskas mano, kad karantinas, kuomet viskas uždaryta, jau seniai turėtų būti baigtas, mat jo efektyvumas labai laikinas.
„Toks karantinas, visko uždarymas gali būti efektyvus tris–keturias savaites, ne daugiau. Todėl jau reikia žiūrėti, kada neigiamas poveikis pradeda viršyti galimą teigiamą. Žmonės pavargo, pradeda nebesilaikyti, nebegyventi karantino sąlygomis.
Kitas klausimas, kiek tai susiję su juridiniais dalykais – išmokomis, gyvenimo reguliavimu, verslo laisvinimu. Tai jau ne medicininis klausimas. Medicinine prasme karantinas seniai yra išsisėmęs, bet tam tikri reikalavimai, rekomendacijos, draudimai turi galioti“, – tv3.lt sakė S. Čaplinskas.
Profesoriaus manymu, apribojimai turėtų galioti tose gyvenimo srityse, kur užsikrėtimo COVID-19 rizika yra didžiausia. Viena jų – sveikatos priežiūros įstaigos, slaugos namai ir kt.
„Ten kaukės tikrai turi būti naudojamos tiek personalo, tiek lankytojų. Gal net lankymas turi būti įspraustas į tam tikrus rėmus ar ribojimus. Čia gali pasitarnauti Galimybių pasai“, – sakė S. Čaplinskas.
Kita rizikinga vieta – viešasis transportas, kuriuo naudojasi daug gyventojų. Anot S. Čaplinsko, viešajame transporte būtinai turi galioti rekomendacija, o gal net reikalavimas dengti veidą medicininėmis kaukėmis.
„Atitinkamai ir jeigu dideli susibūrimai, dideli renginiai. Ten, kur daug žmonių, kur artimas kontaktas ir ypač uždaroje erdvėje. Teikiant sveikatinimo paslaugas, kur žmonės eina sveikatos, jeigu uždara erdvė, baseinai ar sporto salės, grožio paslaugos, kur žmonės ilgą laiką būna vienas šalia kito, tai reiškia, pirmiausia ten turi būti tam tikri ventiliacijos reikalavimai, atstumai, kaukių dėvėjimas ir panašiai“, – sakė virusologas.
Ribojimus būtų galima mažinti
Tuo metu Vyriausybei patariantis Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras sakė, kad sveikatos ekspertų taryba karantino likimą planavo aptarti pirmadienį, atsižvelgusi į naujausias COVID-19 plitimo tendencijas.
Jo akimis, ribojimus būtų galima laisvinti vasaros pradžioje, kai didžioji dalis gyventojų vienu ar kitu būdu bus įgavę imunitetą nuo koronaviruso.
„Manau, kad žinant, kad persirgusių yra nemažas kiekis ir šią savaitę bus virš milijono vakcinuotų pirmąja doze, tai didžioji dalis jau tikrai paskiepyta. Žinant, kad vakcinų tiekimas didės, tikrai per gegužės ir birželio pusę, manau, 50 proc. bus pasiekta. Atitinkamai tada reikia tuos ribojimus mažinti“, – tv3.lt sakė K. Štaras.
Tiesa, praėjusią savaitę I. Šimonytė tvirtino, kad Lietuva nepasieks prezidento Gitano Nausėdos iškelto tikslo iki liepos 6 dienos paskiepyti bent 70 proc. suaugusių šalies gyventojų. I. Šimonytės teigimu, tik vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę gavusių gyventojų negalima laikyti turinčiais imunitetą. Tačiau K. Štaras su tuo nesutinka.
„Susidaro imunitetas jau 3–4 savaitę, žiūrint, kokia vakcina. Tie žmonės, su kuriais mes susiduriame, pacientai, kurie užsikrečia po pirmosios dozės, tai tikrai jie praktiškai į reanimaciją nebepapuola, tik vienas kitas. Tai imunitetas tikrai susidaro. Kita vertus, yra ir tokių atvejų, kur paskiepyti abiem dozėm ar persirgę, o antikūnų skaičius nulis“, – pastebėjo K. Štaras.
Karantinas Lietuvoje pirmą kartą įvestas 2020 m. kovo 16 dieną, tuomet atšauktas birželį, o dar kartą įvestas lapkričio 7 dieną ir galioja iki šiol.
Sergamumo rodiklis Lietuvoje siekia 446,3 naujus COVID-19 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
