Seimo pavasario Sesijoje dar pirmajame laiptelyje subliuško valdančiųjų bandymas pradėti diskusiją dėl partnerystės reglamentavimo. Daugumos balsais įstatymui nepritarta ir jis grąžintas iniciatoriams tobulinti. Valdantieji užsiminė apie galimybę pataisas į Seimo plenarinių posėdžių salę grąžinti rudenį.
Balsų aritmetika
Balsavime dėl Partnerystės įstatymo pateikimo stadijoje jį palaikė 63 Seimo nariai, susilaikė septyni, prieš buvo 58 parlamentarai. Norint priimti įstatymą, už jį turi balsuoti daugiau nei pusė visų balsavusiųjų.
Norint apskaičiuoti, ar rudenį valdančiųjų projektui užteks balsų, neužtenka sudėti vien valdančiųjų frakcijų balsus – akivaizdu, kad net jų gretose ne visi Seimo nariai balsuoja už. Iš 141 Seimo narių 73 yra valdančiojoje koalicijoje, dar pridėkime Seimo pirmininkę, kuri balsavo už projektą.
Vadinasi, būtų galima tikėtis bent 74 balsų už, tačiau reikia atimti du liberalus, kurie sakė, kad tikrai nepalaikys projekto, – Juozą Baublį ir Joną Varkalį. Lieka 72. Iš čia dar reiktų atimti iš viso 13 krikdemų balsų (Irena Haase, nepalaikanti įstatymo, šįkart nedalyvavo balsavime), vadinasi, lieka maždaug 59 valdančiųjų balsai.
Čia galima pridėti dar bent keletą opozicijos palaikymo balsų – tris iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – Tomas Tomilinas, Lukas Savickas ir Rūta Miliūtė, – šešis iš Lietuvos socialdemokratų partijos gretų – Dovilė Šakalienė, Algirdas Sysas, Gintautas Paluckas, Orinta Leiputė, Julius Sabatauskas ir Rasa Budbergytė. Iš viso jau – 68 balsai už.
Tačiau šįkart balsavime be jau minėtos I. Hassės nedalyvavo 12 Seimo narių, du iš jų priklauso valdantiesiems, o du – partnerystę oficialiai palaikantiems socdemams, todėl galima įtarti, kad balsavime jie nedalyvavo, nes būtų balsavę „prieš“. Vadinasi, iš 68 atimame 4 balsus ir liekame su 64 balsais už – viso labo vienu papildomu balsu už, kurį galėtų skirti konservatoriai.
O kur dar susilaikę parlamentarai, kurių – septyni, bet jų nei pridėsi, nei atimsi.
Vadinasi, bent ant popieriaus akivaizdu, kad valdantieji turi kelis mėnesius, per kuriuos turės vesti derybas dėl kiekvieno balso, nes tų galimų 64 balsų gali ir neužtekti.
Laikas – valdančiųjų sąjungininkas
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis pripažįsta, kad galimi 64 balsai už Partnerystės įstatymą – trapu. Profesoriaus manymu, daug kas priklauso nuo to, kaip iki rudens vystysis diskusija šiais klausimais. Čia svarbus ir prezidento, ir žiniasklaidos vaidmuo.
„Viskas, aišku, priklausys nuo to, kaip keisis situacija, koks bus diskusijos karštis arba priešingai galbūt, ar diskusija vyks pakankamai taikiai ir pabandys abi pusės viena kitą suprasti ir pažvelgti atsakingai į situaciją.
Galų gale, kaip įsiterps į tai prezidentas, kaip įsiterps žiniasklaida. Tai gali nulemti. Nes daugelis politikų iš tikrųjų labai jautriai žiūri į viešąją nuomonę, į išorėje esančias politines jėgas, politines partijas, prezidentą. Dėl tos priežasties aš manau, kad mes negalime labai kategoriškai teigti, kad nepasiseks“, – tv3.lt kalbėjo L. Bielinis.
Profesorius sako pastebintis, kad viešumoje partnerystės klausimu daugėja nuosaikaus požiūrio ir supratimo, kad į situaciją reikia žiūrėti blaiviai ir ne kategoriškai. Be to, tai, kad projektas atidėtas keliems mėnesiams, gali būti valdančiųjų pusėje.
„Aš manau, laikas, ko gero, dirba šituo klausimu pozityvaus sprendimo naudai“, – sakė L. Bielinis.
Neratifikavę Stambulo konvencijos, grįžtume į XX a.
Panašu, kad rudeniui nukeltas ir įstatymo „Dėl Europos tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimo“ klausimas. Geriau šis dokumentas žinomas kaip Stambulo konvencija. Nors žiemą ir pavasarį šis klausimas kėlė itin daug aršių ginčų, L. Bielinis mano, kad rudeniop aistros jau bus nurimusios.
„Manyčiau, kad balsavimas turėtų būti daug pozityvesnis ir šituo klausimu. Vis dėlto daugelis tų, kurie atmetinėja Stambulo konvenciją, remiasi tokiais populistiniais akcentais. Stambulo konvencija aprėpia labai daug klausimų, labai daug įvairiausių aspektų. Ją atmesti visumoje yra ir rizikinga, ir neišmintinga.
Todėl aš manau, kad diskusija, kuri, ko gero, vis tiek vyksta – tylesnė galbūt, bet ji vyksta tiek politiniame lauke, tiek kultūriniame lauke, – ji nulems tai, kad dalis politikų pakeis savo nuomonę“, – svarstė L. Bielinis.
Sakydamas, kad konvenciją atmesti rizikinga, profesorius teigia, kad tokiu atveju savo socialinių-kultūrinių santykių lygmenyje mes pasiliktume XX a. vidurio rėmuose.
„O dabartinėje visuomenės ir pasaulio dinamikoje pasilikti praeityje tikrai niekam nelinkėčiau“, – pridūrė L. Bielinis.
Siūlo savo kompromisą
Nei Partnerystės įstatymui, nei Stambulo konvencijai savo balso neskyręs krikdemų flango atstovas Seime Laurynas Kasčiūnas nemato galimybės šiuos projektus priimti Seime ir rudenį. Partnerystės klausimu Seimo narys siūlo savo kompromisą – dar 2017 m. Seime grupės konservatorių ir valstiečių įregistruotas Civilinio kodekso pataisas dėl susitarimo dėl bendro gyvenimo.
„Mūsų pozicija labai paprasta. Mes remiame susitarimą dėl bendro gyvenimo. Jis yra per Civilinio kodekso pataisas, sprendžia praktines problemas žmonių, gyvenančių kartu. Tiek, jeigu kalbame apie paveldėjimą, tiek, jeigu kalbėtume apie informaciją iš sveikatos įstaigų, globos klausimai ir t. t.
Tikrai mes matome, kad ir be to statuso suteikimo partnerystės galima praktines problemas žmonių, gyvenančių kartu, spręsti per Civilinį kodeksą. Galima per notarą padaryti susitarimą ir visi teisiniai dalykai bus išspręsti. Mes jį siūlome kaip kompromisą, orientuotą į problemos sprendimą“, – tv3.lt sakė L. Kasčiūnas.
Tuo metu pritarti Stambulo konvencijos ratifikavimui L. Kasčiūnas sako matantis dar mažiau galimybių.
„Tai deklaratyvus dokumentas ta prasme, kad gali daryti viską nacionaliniu lygmeniu. Jeigu yra gerų dalykų, kurie numatyti konvencijoje, ir jie nekelia jokių čia erzelių ir kontroversijų, tai juos imk ir įgyvendink nacionaliniu lygmeniu.
Va šito nesuprantu, kodėl mes turime kažką ratifikuoti, jeigu gali paimti ir padaryti. O kontroversijas keliantys teiginiai, natūralu, bus kritikos šaltinis šitoje konvencijoje. Tai nelabai suprantu, kam reikia kažką ratifikuoti, jeigu mes galime paimti ir padaryti, ir aš tikrai remsiu tas priemones“, – patikino Seimo narys.
Arba kompromisinis variantas, arba nieko
Seimo narė valstietė Agnė Širinskienė pati skaičiuoja, kad Partnerystės įstatymas galėtų sulaukti 63 ar 65 parlamentarų palaikymo. Vis dėlto didžiosios dalies opozicijos tarp palaikančiųjų nebus.
„Turėtų įvykti tai, kad partnerystėje turėtų visiškai nelikti šeimos teisinio santykio. Mes dar 2016 m. labai aiškiai pasakėme, kad mes remsime tiktai tokias homoseksualių asmenų bendro gyvenimo formas, kur negalima įžvelgti šeimos teisinio santykio“, – tv3.lt kalbėjo A. Širinskienė.
Būtent dėl to Seimo nariai siūlo grįžti prie Civilinio kodekso pataisų, kurios įtvirtintų galimybę sudaryti bendro gyvenimo sutartį.
„Tenai tikrai jokių rizikų įžvelgti, kad tai yra šeimos santykis, nėra. Ten reguliuojamas tik ūkinis santykis. Ten numatoma, kaip sprendžiami turto klausimai, kaip sudaroma sutartis, kaip ji registruojama, kaip daromi įrašai nekilnojamajam turtui registruose. Ten sudaryta galimybė ir kartu išreikšti savo valią dėl atstovavimo sveikatos srityje. Ir yra lydintieji, kurie spręstų paveldėjimo klausimus“, – patikino A. Širinskienė.
Nors projektas įregistruotas dar 2017 m., jį bandoma prikelti naujoms diskusijoms, nes, anot A. Širinskienės, Seimo nariai šiuo klausimu pradėjo mobilizuotis.
„Mobilizacija tikrai labai matosi. Ypač po to, kai akivaizdu, kad Seime nėra balsų priimti partnerystės įstatymus, aš manyčiau, kad tas projektas galėtų eiti kaip kompromisas, tiesiog užtikrinti galimybę kartu gyvenantiems žmonėms tvarkytis turtą. Tai geriau nei neturėti nieko, kaip nebuvo per tuos 20 metų“, – sakė A. Širinskienė.
Tuo metu Stambulo konvencijos klausimas A. Širinskienei neatrodo reikšmingas vien dėl to, kad konvencijoje aprašyti svarbiausi klausimai, jos teigimu, jau reglamentuoti Lietuvoje.
„Dėl moterų apsaugos visa konvencija jau yra įgyvendinta praktiškai pilna apimti nacionalinėje teisėje. Išskyrus vieną vienintelį dalyką – orderį, kuris įpareigoja, berods, smurtautoją gyventi atskirai nuo smurtą patyrusios moters. Visa kita yra jau dabar. O dėl orderio, kiek aš žinau, projektas ministerijoje yra parengtas“, – sakė A. Širinskienė.
Portalas tv3.lt jau yra išsamiai aprašęs, kokie mitai gaubia Stambulo konvenciją.