Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) pernai, prasidėjus COVID-19 pandemijai ir karantinui, pradėjo rinkti darbuotojų pranešimus apie darbdavių piktnaudžiavimą darbe ir pažeidžiamas darbuotojų teises.
Anot LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės, konfederacija laiškų sulaukia kasdien, o kartais jie užplūsta lavinomis.
„Ypač praeitą pavasarį ir šį rudenį buvo, kai dėl prastovų buvo neaiškumai, tai būdavo ir po kelis šimtus laiškų. <...> Matome, kad darbuotojai labai reaguoja į viešąją erdvę. Dabar, kai paskutiniu metu buvo įvairūs mobingo skandalai, žiūrime, kad skunduose atsispindi psichologinis smurtas“, – tv3.lt pasakojo I. Ruginienė.
Darbuotojus gąsdina, kad jie niekur daugiau nedirbs
Anot I. Ruginienės, skirtinguose sektoriuose išryškėja ir skirtingos problemos. Pavyzdžiui, laikino įdarbinimo, transporto įmonės konfederacijai pateikia klausimus apie dienpinigius, atlyginimo mokėjimą, statybų įmonės – apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, gamybos įmonės – apie viršvalandžius, neapskaitytą darbą.
„Stebina, turime iš medicininio personalo nemažai laiškų būtent apie psichologinį smurtą. Matyt, tie visi įvykiai Lietuvoje paskatino žmones kabėti apie tai. Mastas, kuomet mūsų medicinos personalas serga depresija, dirba su alinančiu krūviu, kenčia psichologinį smurtą, tikrai yra didelis“, – paprašyta papasakoti, dėl ko dažniausiai kreipiasi darbuotojai, sakė I. Ruginienė.
Štai dėl vieno ką tik gauto skundo LPSK kreipsis į Valstybinę darbo inspekciją, prašydami atlikti tyrimą.
„Gavome tokią informaciją, kad įmonėje regione dirba darbuotojai praktiškai šešias dienas per savaitę pilnu darbo krūviu, tačiau pasižiūrėjus pasianalizavus įmonę, matome, kad mediana atlyginimų sudaro 180 eurų „ant popieriaus“. Akivaizdu, tai yra nedeklaruotas darbas.
Dar daugiau yra istorijų, kad darbuotojai savo automobiliais vežioja prekes. Praktiškai darbuotojai yra visiškai išnaudojami ir gąsdinami, kad tai yra nedidelis regionas ir jeigu kokia tik informacija išlįs į viešumą, ne tik nebus įmanoma pas darbdavį įsidarbinti, bet ir kitur“, – pasakojo I. Ruginienė.
Ji sako suprantanti, kad būtent regionuose darbuotojai jaučiasi ypač įbauginti, nes mažesnėse savivaldybėse gali būti sunkiau susirasti darbą.
„Galima suprasti tuos darbuotojus, nes mažame regione ta priespauda ir gąsdinimas daro didelę įtaką. Kartais žmonės patys bijo pasakyti apie pažeidimą, nes bijo, kad tai gali būti nukreipta prieš juos <...>.
Matome tendenciją, kad regionuose labai jautri riba, nes susirasti darbą pakankamai sunku, todėl darbdavys ant trumpo pavadėlio laiko visus darbuotojus. Tai reiškia, kad gali mokėti mažiau, skųstis per daug negali, nes iš karto esi „kažkoks ne toks“, jeigu pamatai pažeidimą ir apie tai šneki“, – pastebėjo pašnekovė.
Mulkina dėl atlygio
Kitas gausią dalį darbuotojų kamuojantis klausimas susijęs su atlygiu. Vieni negauna atlygio už išdirbtus viršvalandžius, kiti išvis nesulaukia atlyginimų.
„Yra nemažai pranešimų apie neišmokėtus atlyginimus ir neapskaitomus viršvalandžius, kuomet darbuotojai pasakoja, kad dirba ilgiau, nei nustatytos valandos. Turėjome vieną skundą, kad darbuotojas atidirbo pilnu krūviu ir net du šeštadienius tą mėnesį dirbo, o į rankas gavo tik 396 eurus, kas net nesiekia minimalaus atlyginimo, nors darbas yra kvalifikuotas“, – pasakojo I. Ruginienė.
Čia pat ji atkreipia darbuotojų dėmesį, kad minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, antraip – tai pažeidimas.
„Nekvalifikuotas darbas – darbas, kur nereikia jokių įgūdžių, specialių žinių, kur bet kuris iš mūsų galėtų tą darbą atlikti – ravėti, šluoti gatves, plauti grindis. Bet, jeigu darbas susijęs su tam tikrų įgūdžių panaudojimu, jis yra kvalifikuotas ir jokiu būdu minimalaus atlyginimo negali būti. Jeigu gauna darbuotojas tą atlyginimą, jam reikia jau susimąstyti, kad kažkas vyksta ne taip“, – patarė LPSK pirmininkė.
Verčia išeiti savo noru
Pandemijos metu, kaip pasakoja I. Ruginienė, pagausėjo atvejų, kuomet darbuotojai verčiami iš darbo išeiti savo noru. Taip pat dažnai to darbdaviai reikalauja iš darbuotojų, kurie nesutinka užsiimti nelegalia veikla.
„Priežastys yra įvairios – tai ir pati pandemija, ir šiaip darbuotojas yra nepalankus. Dažnai darbuotojai rašo apie tai, kad pastebėję tam tikrą nelegalią veiklą įmonėje jie, signalizuodami darbdaviui, kad taip negali daryti, patiria ne tik psichologinį smurtą, bet ir spaudimą išeiti savo noru, nes tu jau esi traktuojamas kaip nelojalus įmonei darbuotojas, „per daug kalbi“, „per daug pastebi“, „nevykdai įsakymų“.
Turėjome vieną skundą, kur darbuotojai sako, kad mane vertė daryti nelegalius veiksmus. Bet aš nesutikau, nes manau, kad tai yra neteisinga. Ir dėl to gavo didžiulį spaudimą su grasinimu išeiti savo noru“, – prisiminė I. Ruginienė.
Grasina baudomis
I. Ruginienė pripažįsta, kad dažnai manipuliuojama darbuotojais, kurie nežino savo teisių arba neišmano įstatymų. Ji prisimena pavyzdį, kai darbdavys neteisėtai grasino darbuotojui bauda.
„Rašo darbuotojas ir sako, kad mane verčia pasirašyti įsipareigojimą, kad be atskiro sutikimo darbdavys galės išskaičiuoti 1000 eurų, jei nedėvėsiu darbo metu specialių darbo drabužių arba nesilaikysiu saugos reikalavimų.
Tai yra visiškai neteisėtas reikalavimas. Darbdavys turi daugybę kitų įrankių, kaip užkardyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymą, darbdavys atsakingas už tai. Bet versti darbuotoją pasirašyti sutikimą, kad bus atskaičiuota... Kodėl 1000 dar? Tai visiškai neadekvatus prašymas. Gerai, kad darbuotojas prie štai mūsų paklausė, mes pakonsultavome, tikiuosi, kad jis tos klaidos nepadarė, nepasirašė“, – vylėsi I. Ruginienė.
Neaiškius reikalavimus ar pasiūlymus gaunančius darbuotojus I. Ruginienė ragina viską tikrinti ir kreiptis pagalbos.
„Įsivaizduokite, kai esi paprastas darbuotojas ir vadovas tave pakviečia į savo kabinetą, ir kartu sėdi du trys vadovai, teisininkai, užmėto tave teisiniais terminais ir panašiai, tu dažniausiai pasimeti, nes manai, kad tu kažko galbūt nežinai, galbūt iš tikrųjų taip yra.
Mes pastebėjome tendenciją, ypač regionuose, darbuotojai linkę pasitikėti savo darbdaviais. Tačiau tas pasitikėjimas kartais apsisuka kitu kampu, kuomet darbuotojas pasitiki ir būna apgaunamas. Ką reiktų žinoti darbuotojams, kad bet koks pasiūlymas, bet koks teiginys turėtų būti patikrintas darbuotojo“, – sakė I. Ruginienė.
Kur kreiptis?
Nuo darbdavių nukentėjusius darbuotojus I. Ruginienė skatina kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją ir į Darbo ginčų komisiją.
„Skatinčiau į VDI rašyti, nes jie atlikti planines patikras neturi pajėgumų taip dažnai, kaip mes norėtume. Bet jie reaguoja į skundus. Jeigu žmogus pasiskundžia ir dar nurodo detales, ką konkrečiai inspektoriui žiūrėti, tai yra patys efektyviausi skundai. Tada inspektorius eina tiesiai į tą įmonę ir būtent tą dalyką tikrina.
Taip pat yra Darbo ginčų komisija, ten irgi verta. Jeigu jauti, kad esi apgautas, neteisėtai atleistas, nesumokėtas darbo užmokestis, neapskaitytos darbo valandos, tikrai labai paprasta procedūra kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir prisiteisti tai, kas kiekvienam darbuotojui teisėtai priklauso“, – rekomendavo LSPK pirmininkė.
Dažniausiai skundžiasi dėl darbo sutarčių
Kaip portalą tv3.lt informavo VDI, pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausiai – 156 – skundų ir pranešimų dėl viešo intereso ištirta statybų sektoriuje. Antroje vietoje pagal ištirtų skundų skaičių – 146 – didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto priemonių remontas. Trečioje vietoje – 127 ištirti skundai – apdirbamoji gamyba.
Toliau rikiuojasi transportas ir saugojimas (85), kita aptarnavimo veikla (67), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (54), žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (50), administracinė ir aptarnavimo veikla (50) ir kt.
Įdomu tai, kad šių metų pirmąjį ketvirtį daugiausiai tokio stipo skundų ištirta itin mažose įmonėse, kur dirba iki 9 asmenų – 487 skundai. 223 skundai ištirti įmonėse, kur dirba 10–49 asmenys, 130 skundų ištirta įmonėse, kur dirba 50–249 asmenys. Įmonėse, kur dirba 250–499 asmenys, ištirti 43 skundai, o įmonėse, kur dirba 500 ir daugiau darbuotojų, – 66 skundai.
VDI duomenimis, tarp skundų dominavo darbo teisės klausimai – 797, antri pagal svarbą – darbuotojų saugos ir sveikatos klausimai – 225, kiti klausimai – 12.
Daugiausiai skundų – 456 – susiję su įdarbinimu ir darbo sutartimis. Antroje vietoje – 104 – skundai, susiję su darbo laiku. Trečioje – 98 – skundai dėl darbo užmokesčio.
Toliau rikiuojasi darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas (58), darbo vietų įrengimas (42), darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje (40), Darbo kodekso nuostatos (33), individualūs darbo ginčai (33), kiti darbo teisės klausimai (30), poilsio laikas (25) ir kt.
