Pernai beveik trečdalis abiturientų – 32,39 proc. – neišlaikė valstybinio matematikos brandos egzamino (VBE). Ir nors dar neaišku, kaip abiturientai pasirodys šiemet, jaunesnių moksleivių matematiniai rezultatai rodo akivaizdžią tendenciją – moksleivių matematikos žinios silpnos.
Šiemet matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą laikė beveik 25 tūkst. dešimtokų. Surinktas taškų vidurkis siekė 25 taškus iš 45 galimų.
Daugiausia – 44,7 proc., beveik pusė visų mokinių, pasiekė pagrindinį lygį, 17,9 proc. – patenkinamą lygį, o 17,8 proc. pasirodė geriausiai, pasiekdami aukštesnįjį lygį. 19,7 proc. laikiusiųjų nepasiekė patenkinamo lygio.
Siūlo keisti priėmimo tvarką
Tačiau matematinės žinios būsimiems studentams turėtų būti itin svarbios, nes pagal dabartinę tvarką stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir norintys studijuoti valstybės finansuojamomis lėšomis turi išlaikyti ir matematikos VBE.
Ir čia pat Lietuvos švietimo taryba – patariamoji institucija Seimui švietimo politikos klausimais, – spręsdama, kaip didinti aukštojo mokslo prieinamumą bei stojimo sąlygų suvienodinimą, siūlo savo rekomendacijas. Viena jų – siūlymas pačioms aukštosioms mokykloms nuspręsti, kokių VBE reikia stojantiesiems.
„Galimybėms siekti aukštojo mokslo neturi turėti įtakos asmens finansinė situacija, tai, kiek jis turi vaikų, iš kokios šeimos yra kilęs ar kiti panašūs veiksniai. Aukštasis mokslas turi būti prieinamas tik pagal gabumus ir žinias“, – tarybos rekomendacijas komentuoja tarybos pirmininkė, profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
Tiesa, kaip siūlo taryba, lietuvių kalbos valstybinis egzaminas tebeliktų privalomas.
Parengė pataisas
Tačiau, anot Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko, Seime gimsta iniciatyva suvienodinti stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas ne atsisakant kurių nors egzaminų, o kaip tik darant juos privalomais.
Kaip žinia, matematikos VBE šiuo metu privalomas visiems abiturientams, kurie stoja į bet kurias valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ar kolegijose. Išlyga taikoma menų krypties studijoms.
Anot A. Žukausko, šią savaitę Seime turėtų būti registruotos pataisos, kurios matematikos VBE įtvirtins privalomu ir savo lėšomis studijuoti ketinantiems abiturientams.
„Mano pozicija tokia – matematika – be jokių išlygų, išskyrus menams, ir įstatymu įtvirtinta. Dabar teikiu pataisą, kur įtvirtinami įstatymu konkrečiai lietuvių kalbos ir matematikos egzaminai“, – tv3.lt kalbėjo A. Žukauskas.
Jo žiniomis, analogiškas pataisas ruošia ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Planuojama, kad pokyčiai, jei Seimas tam pritars, įsigaliotų nuo 2023-ųjų.
„Bijau, kad jie uždels ir nespėsime iki liepos. Mes darome kaip ir susikoreliavę. Teikiu ir aš, ir jie teikia. Žiūrėsime, kuris greičiau judės, tuomet atsiimsime, kad iki liepos 1 d. tą reikalą padarytume, kitaip dar metams nusikels. Dabar, jeigu priimame, tada 2023 m. įsigalios, jeigu uždelsiam, tada tik 2024 m.“, – sakė A. Žukauskas.
Aukštasis mokslas neturėtų būti perkamas
Anot buvusio Vilniaus universiteto rektoriaus A. Žukausko, taip bandoma užtikrinti, kad aukštasis mokslas nebebūtų tik prekė, kurią gali įpirkti visai nesimokę moksleiviai.
„Aš manau, kad studijų vietų tikrai pakaks tiems, kurie išlaikė matematikos egzaminą. Jų reikia mažinti, dabar yra per daug. Jeigu mes įvedame [privalomą matematikos VBE] ir valstybės nefinansuojamiems, tai tikrai užteks tų išlaikiusiųjų užimti protingą skaičių studijų vietų ir universitetuose, ir kolegijose“, – tvirtino komiteto pirmininkas.
Jis piktinasi, kad dabar dalis abiturientų gali „pinigais atsipirkti nuo matematikos egzamino“.
„Pinigais atsiperkama į valstybės nefinansuojamas vietas. Tai tie vaikai ir demotyvuojami – tai kam man mokytis, čia sunku mokytis, reikia įtempti smegenų vingius. Kam šitą daryti, jeigu tėveliai sumokės juokingą kainą – 1,5 tūkst. eurų per metus, daugeliui tai juokinga suma“, – piktinosi A. Žukauskas.
Jo manymu, įvedus privalomą matematikos VBE visiems, moksleiviai arba pasitemps matematikoje, arba rinksis profesinį mokslą.
„Kai kurios kolegijos beveik 100 proc. užpildytos mokančiais už savo neraštingumą. Negali šito būti, baikim šitą. O profesiniai centrai stokoja mokinių“, – pastebėjo Seimo narys.
Ministerija svarsto kitus pakeitimus
Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija diskutuoja apie pataisas, pagal kurias egzamino lygis priklausys nuo moksleivio dar 11 klasėje pasirinkto mokymosi lygio.
„Svarstomas šiuo metu ir norima, kad būtų įgyvendinimas, kad 11 klasėje, kai pasirenkamas A ar B lygis matematikos, kai baigi 12 klasę, turi laikyti to lygio, kurį esi pasirinkęs mokytis, egzaminą.
Jeigu pasirinkai A lygį mokytis, tai ir laikai A lygio egzaminą, pasirinkai mažesnį lygį, laikai mažesnį lygį. Nes dabar išeina taip, kad mokosi, mokosi, bet egzamino nelaiko, tai kam tada mokytis“, – tv3.lt sakė švietimo ministrės patarėjas Dainoras Lukas.`
Egzaminas būtinas, aukštasis mokslas – ne
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis antrina, kad aukštasis mokslas neturėtų būti prieinamas per lengvai. Pernykščius abiturientų matematikos pasiekimus jis vadina nacionaline tragedija, turėjusia „iš saldaus saviapgaulės pažadinti ne vieną politiką ir pilietį“.
Be to, ekonomistas prognozuoja, dėl nuotolinio mokymo moksleivių rezultatai šiemet bus dar prastesni. Tačiau, Lietuvos švietimo tarybos rekomendacija keisti stojimų tvarką N. Mačiulį, jo teigimu, išmušė iš pusiausvyros. „Koks gi jos siūlymas spręsti problemą, kai kas trečias moksleivis neišlaiko matematikos egzamino? Pasiruošę? Leisti aukštosioms mokykloms pačioms nuspręsti, ar ta matematika tokia jau svarbi ir priimti abiturientus neišlaikiusius matematikos egzamino.
Supratote? Neišlaiko moksleiviai egzamino? Nu tai kam toks egzaminas tada reikalingas jei jo neišlaiko“, – „Facebook“ rašė N. Mačiulis.
Ekonomistas kritiškai vertina tarybos tikslą didinti aukštojo mokslo prieinamumą pagal individualius moksleivių sugebėjimus ir žinias.
„Aukštasis mokslas prieinamas tiems, kas stengėsi ir jam ruošėsi bent 12 metų. Aukštosios mokyklos nėra muziejus ar teatras, kur turi ar gali apsilankyti visi. Tai vieta, kur ant esamų kompetencijų lipdomos kitos, sudėtingesnės ir sunkiau įvaldomos žinios ir įgūdžiai.
Išsilavinimas būtinas visiems, bet ne visiems privalomas aukštasis mokslas – daugelis gali tikėtis sėkmingesnės ir prasmingesnės karjeros įgijęs šaltkalvio, tinkuotojo, staliaus ar virėjo profesiją. Keturi metai „aukštojo mokslo“ neturint tam reikiamų pagrindų gali pavirsti į keturis metus kančios, vedančios į nusivylimą ir užimtumo tarnybą. Kam reikia klaidinti, vilioti ir apgaudinėti jaunuolius?“ – klausė ekonomistas.
