Redakcija rekomenduoja

Seimas baigė pirmąją pilną savo darbo sesiją. O joje tikrai netrūko aistrų – karštos diskusijos dėl partnerystės, žiežirbos tarp valdančiųjų ir opozicijos, atsiradusi trintis tiek daugumos, tiek mažumos gretose. Kol valdantieji džiaugiasi pristabdę įstatymų priėmimo mašiną ir įnešę kokybės į Seimo darbą, opozicija atkerta, kad pavasarį buvo sprendžiami neesminiai klausimai, o valdantieji savo elgesiu suskaldė visuomenę.

Su žmona didelę šeimą sukūręs Vytenis Išganaitis išsiskiria pasitikėjimu aplinka ir aiškiu požiūriu, kad tai, kas yra, taip ir turi būti. Viskas, ką jis pasakoja apie 6 auginamus ar jau išaugintus vaikus, buitį, santykius šeimoje, problemas ir jų sprendinius, atrodo tarsi natūrali gyvenimo tėkmė, kuri būtų per sunki perfekcionistams, bet įmanoma laisvesnės dvasios žmonėms. Vytenis sako neplanavęs tokios didelės šeimos.

Vasarą į Lietuvos pajūrį plūsta ne tik poilsiautojai, bet ir nusikaltėliai iš visos Lietuvos. Policija įspėja, kad ilgapirščių taikiniu tampa neatsargūs poilsiautojai, kurie per apdairumą patiria nuostolių ir už kelis tūkstančius eurų. Pareigūnai perspėja ir dėl sukčių, kurie kėsinasi į žemomis nuomos kainomis susiviliojusius poilsiautojus.

Jūra yra klastinga ir gali žiauriai nubausti, sako Klaipėdos gelbėtojų vadas. Jo teigimu, poilsiautojai dažnai nekreipia dėmesio į įspėjamuosius ženklus ar gelbėtojų raginimus, pervertina savo jėgas ir net veliasi į konfliktus su gelbėtojais. O toks elgesys neretai gali baigtis ir tragedija.

Dar anksčiau kilę svarstymai dėl galimybės skiepijantis dviem vakcinos dozėmis naudoti skirtingų gamintojų skiepus įgauna vis daugiau mokslinio pagrindimo. Svarstoma, kad taip galbūt netgi būtų sukurtas įvairiapusiškesnis imuninis atsakas. Visgi kol kas toks vakcinavimo būdas lieka atskirų valstybių apsisprendimo klausimu, mat gamintojas dėl to jokių rekomendacijų neteikia.

Atlaisvėję ribojimai ir naujos koronaviruso bangos rudenį baimė gena tautiečius pas medikus. Gyventojai skundžiasi, kad eilės pas šeimos gydytojus didžiuosiuose miestuose didžiulės, o dar ilgiau tenka laukti, kol pateks pas specialistą. Savo ruožtu šeimos gydytojai, ragindami tiek neatidėlioti vizitų, tiek ir neskubėti kreiptis be reikalo, apgailestauja, kad ministro pažadas ištraukti juos iš popierizmo liūno bliūkšta.

Teisę į kasmetines atostogas turi visi darbuotojai, tačiau ne visų darbuotojų pirmumo teisė gauti atostogas yra vienoda – vieni yra pirmesni už kitus. Darbo kodeksas numato keletą atvejų, kada darbuotojas turi pirmenybę gauti atostogas, ir keletą atvejų, kada darbdavys negali atsisakyti suteikti atostogas. Nors Darbo kodekse ne vienas straipsnis reglamentuoja kasmetinių atostogų klausimus, prioritetinių darbuotojų eilę nustato būtent DK 128 str. 4 dalis.

Pandemijai traukiantis vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygis mažėja lėčiausiai iš visų amžiaus grupių, tačiau tai nebūtinai susiję su laisvų darbo vietų ar kvalifikacijos trūkumu. Kaip pastebi Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, vyresni žmonės dažnai bijo užsikrėsti, bet taip pat bijo ir skiepytis – apie 70 proc. darbo ieškančių vyresnio amžiaus asmenų neturi net pirmojo skiepo. Šių metų birželio pradžioje bendras registruoto nedarbo lygis Lietuvoje siekė 13,8 proc.

Lietuvą pasiekė džiugi žinia – sparčiai mažėjant susirgimų COVID-19 skaičiams šalis trečiadienį pateko į žaliąją epidemiologinę zoną. Tačiau specialistai mano, kad tai nėra ženklas atsipalaiduoti ir pereiti į gyvenimą be jokių ribojimų. Anot jų, ypač didelį nerimą kelia Delta atmainos plitimas, kuris, nepasiekus bent 70 proc. visuomenės imunizacijos, rudenį gali vėl sukelti naują koronaviruso bangą.

Daugelį metų pervesti pinigus kitam žmogui arba išleisti juos elektroninėje parduotuvėje užtrukdavo nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dabar tą padaryti galima akimirksniu. Tačiau akimirksniu galima ir prarasti sunkiai uždirbtus pinigus. Tuo savo kailiu įsitikino portalo tv3.lt skaitytoja Dalia (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), praradusi 2 tūkst. eurų, buvusių jos „Swedbank“ sąskaitoje.

Naujausi reitingai rodo, kad populiariausiu šalies politiku išliekantis prezidentas Gitanas Nausėda po truputį augina savo populiarumą, o premjerė Ingrida Šimonytė barsto reitingo taškus. Ekspertų nuomone, populiarumo taškų prezidentas galėjo sulaukti ir flirtuodamas su Šeimų maršu, o premjerė gyventojų akyse atsakinga už visos Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos darbą, tad ir bet kokia valdančiųjų klaida kerta per premjerės populiarumo sąskaitą.

„Gėda, gėda!“ – tokiais žodžiais praėjusią savaitę dalis Seimo narių palydėjo balsavimą Seime dėl tiesioginių mero rinkimų. Valdančiųjų balsais atmetus opozicijos pasiūlymą, pastarieji, panašu, įsižeidė. Ne tik įsižeidė, o ir ironizuodami palinkėjo valdantiesiems sėkmės ateities balsavimuose.

Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės darbotvarkės rodo, kad valstybės vadovai jau beveik du mėnesius neturi tiesioginio kontakto, nerengia darbinių susitikimų, nekalba telefonu. Prezidentūra tvirtina, kad susitikimai vyksta tada, kai yra klausimų, kuriuos reikia aptarti. Ekspertai svarsto, kad taip galėjo atsitikti ir dėl įtemptų šalies vadovų darbotvarkių, ir dėl tvyrančios įtampos bei bręstančio konflikto.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) nuogąstauja, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir vėl bando keisti NVI pavaldumą. Teigiama, kad tokiu būdu ketinama suardyti vienintelę Lietuvoje specializuotą vėžiu sergančius pacientus gydančią įstaigą. Tačiau politikai siūlo situacijos nedramatizuoti, nors ir sutinka, kad pavaldumas SAM būtų logiškas.

Niekam nepatinka mokėti už prekę ar paslaugą, kurios negauni. Tačiau kartais kitos išeities nėra. Ypač, kai mokėti reikia valstybės institucijai, kuri bet kada gali užblokuoti sąskaitą ar pati nuskaičiuoti pinigus. Vis dėlto, kiek tai yra pateisinama ir teisinga? Daugelį metų Lietuvoje galioja gana keistoka ligos draudimo sistema. Darbuotojas nuo pirmos darbo dienos šios rūšies draudimo įmokas moka „Sodrai“. Ji atitinkamą išmoką pradeda mokėti tik nuo trečios ligos dienos.

Buvęs premjeras, opozicijos lyderis Saulius Skvernelis procesus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje apibūdina žodžiais „gaila“ ir „baugu“. Su šia partija rinkimuose dalyvavęs, jos vardu Vyriausybės vairą valdęs politikas niekad taip ir netapo partijos nariu, bet pamatęs, kaip buvo auklėjamas ilgametis partijos narys Tomas Tomilinas, sako nė nebenorintis to daryti.

Jau nuo šio ketvirtadienio, liepos 1 d., gyventojai gali teikti prašymus vienišo asmens išmokai gauti. Paskirtos išmokos bus mokamos nuo šių metų lapkričio. Išplatintame pranešime „Sodra“ primena, ką daryti, kad išmokos tikrai būtų paskirtos ir išmokėtos. Būtina pateikti prašymą išmokai „Sodros“ pasirengusi prašymų priėmimui – juos pateikti bus galima keliais būdais: per asmeninę paskyrą www.sodra.

Mokėdami įmokas „Sodrai“ gyventojai tikisi užsitikrinti orią pensiją. Nuolat aiškinama, kad kuo daugiau įmokų bus sumokėta, tuo didesnės išmokos lauks senatvėje. Tačiau taip toli gražu nėra. Kai kuriais atvejais iki šių metų pradžios visiškai neapsimokėjo įmokų mokėti daugiau, nes nuo to pensija nė centu nebus didesnė. Kaip žinoma, pensijos dydį iš dalies lemia per karjerą sukauptas apskaitos vienetų kiekis. Kuo didesnė žmogaus oficiali alga, tuo daugiau jų galima sukaupti.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjui skyrus dėmesio po prezidentūros langais mitingavusiems „Šeimos maršo“ dalyviams, LGBT bendruomenės nariai jaučiasi nustumti į paraštes. Jie viešai kelia klausimą, kodėl prezidentas nesileidžia į dialogą. Politologai įspėja, kad G. Nausėda žaidžia pavojingą žaidimą diskusijose dėl šeimos politikos rodydamas palaikymą vienai grupei žmonių.  „Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.

Lietuvos pilietis Artūras, kurio tikrojo vardo atskleisti negalime, pateko į siaubingą situaciją: paranoidine šizofrencija sergantis vyras išvyko į Indiją, tačiau pablogėjus sveikatos būklei nebegali pats grįžti, nors giminaičiai ir buvo nupirkę bilietą namo. Oro uoste Artūras ėmė priekabiauti prie keleivių, plėšti nuo savęs drabužius, todėl buvo sugrąžintas į Indijos užsieniečių deportacijos centrą, kur ir gyvena, nes jo vizos galiojimas yra pasibaigęs.

Nerimą sėja jau Europoje pradėjusi plisti greičiau perduodama Delta atmaina, kuria užsikrėsti didesnę tikimybę turi ir vakcinuoti bei prasirgę žmonės. Ekspertai įspėja, kad dėl šios priežasties kelionės į užsienį ir šią vasarą turi būti itin pamatuotos, o po jų sekti bent savanoriška izoliacija. Nepaisant to, neabejojama, kad anksčiau ar vėliau šis variantas turėtų tapti dominuojantis ir mūsų šalyje.

Ekspertai sveikina valdžios sprendimą per Jonines kiek atlaisvinti karantiną ir taip šiek tiek nuimti įtampą nuo žmonių. Visgi, jie perspėja, kad koronaviruso rizika niekur nedingo ir nesutinka, kad karantiną buvo galima atšaukti anksčiau. Pasak specialistų, paskutinė karantino savaitė gali suteikti atsakymų į itin svarbius su koronaviruso atmainų plitimu susijusius klausimus.

Nuo praėjusios savaitės, birželio 17 d., Lietuvoje oficialiai COVID-19 persirgusiems asmenims leidžiama skiepytis tik RNR tipo („Pfizer“ arba „Moderna“) vakcinos doze. Specialistai tokį sprendimą sveikina, tačiau pabrėžia, kad iškart praėjus 6 mėnesiams skubėti skiepytis reikia ne visais atvejais.

Valdantieji yra pažadėję peržiūrėti visas mokesčių lengvatas ir rudeniop pateikti juos keisiančių įstatymų projektus. Gyventojų pajamų mokesčio lengvata taikoma ir pensijoms.

Užimtumo tarnyboje turėtų likti registruoti tik tie žmonės, kurie išties ieško darbo, dalyvauja perkvalifikavime ar profesiniame mokyme, o šešėliniuose darbuose dirbantys asmenys, išmokų ieškotojai ar besiregistruojantys tik dėl nemokamo sveikatos draudimo turėtų būti atsijoti užtikrinant universalų draudimą. Tokios nuomonės laikosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šiuo metu dėliojanti Užimtumo tarnybos reformos gaires.

Lietuvoje ima plisti Delta, kitaip vadinama indiškąja, koronaviruso atmaina. Specialistai įspėja, kad šios viruso mutacijos simptomai kiek kitokie, nei mums įprasto koronaviruso varianto, indiškoji atmaina taip pat yra daug labiau užkrečiama. Ekspertai gyventojams siūlo labai gerai pagalvoti dėl atostogų užsienyje, kadangi naujos pavojingos viruso mutacijos į Lietuvą patenka būtent dėl iš užsienio atvykstančių žmonių.

Garsioji teisėjų korupcijos byla ir prie vairo neblaivių įkliūvančių teisėjų istorijos – nenuostabu, kad prezidentas Gitanas Nausėda antrajame savo metiniame pranešime išskyrė teisėjų profesiją, akcentuodamas, kad reikia atkurti jos prestižą. Tačiau ko reikia, kad tai pavyktų? Ypač, kai teisėjai negali pasigirti labiausiai motyvuojančiomis algomis Lietuvoje.

Trečiadienį Ženevoje įvyko ilgai lauktas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas. Nors Bidenas prieš tai Putiną išvadino žudiku ir kalbėjo apie raudonąsias linijas, po susitikimo Baltųjų rūmų šeimininkas tikino, kad mato galimybių santykių su Rusija gerėjimui, o apie Baltarusijos situacijos sprendimą mąsto panašiai, kaip Putinas.

Nuo jaunumės vos per kelis mėnesius sugriauti gyvenimai ir negrįžtamos pasekmės sveikatai – specialistai skambina pavojaus varpais dėl ūgtelėjusio narkotinių medžiagų tarp vaikų ir paauglių vartojimo. Gydytojai konstatuoja: realybė tokia, kad kanapės paaugliams platinamos tiesiog mokyklos kieme, o pagalbos priklausomiems jaunuoliams galimybės – apverktinos.

Paprastai prieš pat rugsėjo 1-ąją šeimos gydytojų kabinetus užplūsta tėveliai, vedini vaikais dėl būtinojo sveikatos patikrinimo. Nors šiuo metu pacientai kviečiami atvykti gyvai ir tvarka veikia kaip prieš karantiną, šiemet tėveliai įspėjami apsilankymo pas gydytojus neatidėlioti paskutinei minutei. Negana to, reikėtų žinoti, ir kaip kasmetinei patikrai pasiruošti.

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos tarybos posėdyje parlamentaras Tomas Tomilinas sulaukė gausios kritikos už vertybių nesilaikymą, viešas diskusijas apie partijos vidaus reikalus ir paramą Partnerystės įstatymo projektui, kuris vis tik neperėjo pirminės pateikimo stadijos parlamente.

Partijų įstatai apibūdina veikimo taisykles, kurios visiems partijos nariams yra privalomos. Tai tarsi kiekvienos partijos konstitucija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga planuoja keisti savo partijos įstatus taip, kad tiesiogiai išrinktas partijos pirmininkas galėtų išsirinkti tik tokius pavaduotojus, kuriuos pats ir pasiūlys. Tai reiškia, kad išrinktasis pirmininkas užsitikrins sau lojalią valdybą ir sustiprins savo galias.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) leido savarankiškai, kiek leidžia gamintojas, pasiankstinti antrąją „AstraZeneca“ („Vaxevria“) vakcinos dozę, tai išlieka mažiausiai populiari vakcina nuo COVID-19. Negana to, žmonių nuogąstavimus tik didina nustatomos šalutinės skiepo reakcijos ir ekspertų siūlomi amžiaus apribojimai skiepui. Štai ką tik paskelbta apie dar vieną naują „AstraZeneca“ šalutinį poveikį – ja negalima skiepyti kapiliarų pralaidumo sindromą turinčių žmonių.

Nors vis daugiau tautiečių domisi, kaip bus su revakcinacija nuo COVID-19, t. y. kada ir kam pirmiausiai reikės trečios (persirgusiems – antros) skiepo dozės, specialistai neslepia, kad skubėti su atsakymais kol kas dar anksti. Daug neatsakytų klausimų lieka tiek dėl laikotarpio, kada jau reikėtų kartoti skiepą, tiek kokią vakciną pasirinkti.  Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, Nepriklausomos ekspertų tarybos narys dr.

Lietuva turi dilemą: arba truputis po trupučio įsileisti vis daugiau „pigių“ vilkikų vairuotojų iš trečiųjų šalių, nes lietuviai nebesutinka dirbti esamomis sąlygomis, arba stabdyti arklius ir rizikuoti pakenkti transporto sektoriui, kuris mūsų šalies ekonomikai yra gana svarbus. Transporto sektoriaus įmonės per Lietuvos verslo konfederaciją maldauja valdžios padidinti užsieniečių darbuotojų kvotas 15 tūkst. vienetų, nes joms verkiant trūksta sunkiasvorio krovininio transporto vairuotojų.

Dažnai į pensiją išėję gyventojai skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis. Greičiausias ir paprasčiausias kelias gauti daugiau pinigų – išėjus į pensiją ir toliau dirbti. „Sodra“ teigė, kad dirbančių pensininkų pensija didesnė beveik 80 eurų. O amžius dirbti ne kliūtis – vyriausiam dirbančiam pensininkui daugiau nei 95 metai.

Dabartinė epidemiologinė šalies situacija nuteikia itin pozityviai, kad ir rudenį turėsime visai kitokį nei pernai. Visgi dalis sveikatos specialistų abejoja, ar iki žiemos pavyks pasiekti 70 proc. visuomenės imunitetą. Taip pat išlieka klausimų dėl masinio paauglių skiepijimo ir ar tai reikšmingai prisidėtų prie viruso plitimo stabdymo. Užkrečiamųjų ligų specialistas, prof. Saulius Čaplinskas teigia labai abejojantis, kad šių metų žiemą paskiepijus jau galima pasiekti 70 proc.

Žygimantas Pavilionis tikisi, kad jau šiemet Baltarusijoje įvyks lūžio taškas ir bus surengti laisvi ir nepriklausomi rinkimai. Politiko nuomone, Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui pavyks suvienyti visą demokratiškąjį pasaulį, o štai mūsų prezidento atžvilgiu Ž. Pavilionis kritiškas. Pasak jo, Gitanas Nausėda pateko į politikos užribį.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mano, kad saugumo padėtis mūsų regione pablogėjo, nes Rusija tyliai  ir ramiai didina karinį buvimą Baltarusijoje. Jeigu praėjusiais metais Baltarusijos priklausymas Rusijos įtakos sferai pademonstruotas bendrų karinių mokymų suaktyvėjimu, tai dabar Baltarusijoje rusai steigs mokomuosius centrus, o tai jau signalizuoja apie nuolatinį karinį buvimą šalies teritorijoje.

„Vyrų linija“ skambinančius klientus konsultuojanti šios iniciatyvos autorė, psichologė Dovilė Bubnienė sako, kad vyrams, kaip ir moterims, labiausiai rūpi tarpusavio santykių problemos, tik ne visuomet savo bėdas jie geba aiškiai įvardinti. Kartais norint prisikasti prie esmės, tenka nueiti ilgą kelią.

Medikai įspėja, kad metai karantino ir nuotolinio mokymosi gali turėti negrįžtamų pasekmių vaikų sveikatai. Per mažas fizinis aktyvumas, suprastėjusi mityba, pakrikęs miego režimas – tai ne tik didina nutukimo riziką, bet ir gimdo puokštę kitų ligų. „Mums rūpi, kas su žmogumi bus po 20, 30, 40 metų, o kai problemos jau išsivysto vaikystėje, taip sugadinama vaiko ateities sveikata“, – sako vaikų gydytojas prof. dr. Vaidotas Urbonas.

Rudenį Seime kils batalijos dėl dviejų įstatymo projektų, kuriais bandoma spręsti tą patį – partnerystės – klausimą. Ir nors klausimas tas pats, Seimo narių siūlomi teisiniai keliai skiriasi kaip diena ir naktis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vienos iš siūlomų pataisų reglamentuoja verslo, o ne šeimos santykius ir atvertų kelia kurti poligamines šeimas ir komunas. Seime šiuo metu kalbama apie du skirtingus projektus, kurie galėtų reglamentuoti asmenų partnerystę.

Dar nespėjus įsibėgėti profilaktiškai sveikatą turinčių pasitikrinti vaikų srautui, gydytojai jau konstatuoja per nuotolinio ugdymo metus stipriai pablogėjusią vaikų sveikatą. Ypač daug nerimo kelia moksleivių akių sveikata. Medikai perspėja – jei vaikai rudenį negrįš į mokyklas, pasekmės laukia labai liūdnos. Vaikų gydytojai įspėja, jog lygiagrečiai su COVID-19 pandemija vyksta didžiulė trumparegystės epidemija.

Rusijai ir toliau sėkmingai naudojantis įtakingų ES šalių lobistų veikla „Nord Stream 2“ statybos eina į pabaigą. JAV jau pripažino, kad „nelabai ką gali padaryti“, o Ukrainos prezidentas pareiškė, jog tokiu būdu amerikiečiai „tiekia šovinius Rusijos pabūklui“. Birželio 4-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie dujotiekio „Nord Stream 2“ pirmosios atšakos statybų pabaigą. Šis naujas dujotiekis leistų Rusijai faktiškai atsisakyti dujų tiekimo į Europą per Ukrainą.

Naujoji Seimo kadencija prasidėjo ne tik nuo debatų apie partnerystę ar Stambulo konvenciją, bet ir planų keisti rinkimų sistemą. Parlamente suburta darbo grupė, o pasiūlymai keisti nusistovėjusią rinkimų tvarką aplipo įvairiomis kalbomis: nuo noro naikinti vienmandates apygardas iki konservatorių plano išrinkti prezidentą Seime. Darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas tikina, kad kardinalių pokyčių rinkimų sistemoje kol kas nebus, tačiau tai nereiškia, kad jų neturėtume laukti ateityje.

Pandeminis užsidarymas namuose ne tik nesumažino narkotikų plitimo, bet ir paskatino daugiau svaigintis namų aplinkoje. Ir nors galbūt čia buvo vartojamos mažesnės dozės, gydytojai neslepia, kad tos būklės, su kuriomis perdozavusieji atvažiuoja į ligoninę, ir jiems kelia didelį įspūdį ir nerimą. Ypač neprognozuojami ar net mirtiną poveikį turi sintetiniai narkotikai ir naujosios psichoaktyvios medžiagos.

Lietuvos regionų frakcija šią savaitę ketina pasirašyti opozicijos koalicinį susitarimą su valstiečiais ir darbiečiais. Tačiau ar šį naują darinį Seime galima laikyti rimtu ir savarankišku? Politologai abejoja, ar iš naujosios opoziciją papildžiusios frakcijos išvysime ką nors daugiau nei ištikimybę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).  Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei kelis savarankiškus politiku...

Nuogąstaujant, kad per Baltarusijos pasienį į Lietuvą plūstantys nelegalūs migrantai kartu gali atvežti ir „indiškąją“ atmainą, pasienio atstovai tikina, jog yra laikomasi visų saugumo reikalavimų. Šį nerimą pagrįstu laikantys sveikatos specialistai pažymi, kad tokiems asmenims, nepaisant to, kad nėra apdrausti, reikėtų pasiūlyti ir skiepytis.

Lietuvos saugumas priklauso ne tik nuo išorės jėgų, bet ir nuo visuomenės pasitikėjimo demokratine politine sistema, o toks pasitikėjimas bus neįmanomas, jeigu valstybės politikai bijos savų žmonių, nesiklausys, kas jiems skauda, skirstys į „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“, menkins piliečius, turinčius kitokią nuomonę, o patys manys esantys Tiesos ministerijos atstovai.