Kaip parodė naujausia šią savaitę pateikta Vyriausybės duomenų analitiko Aisčio Šimaičio pateikta pandemijos rodiklių apžvalga, nuo balandžio 1 d. 86 proc. visų mirusių nuo COVID-19 buvo nevakcinuoti.
„6 proc. mirčių buvo asmenų, kurie užsikrėtė COVID-19 praėjus mažiau nei 4 savaitėms nuo pirmo skiepo, tad daugiau nei 90 proc. mirusių sudarė asmenys, kurie greičiausiai neturėjo imuniteto virusui“, – dėstoma ataskaitoje.
Vis tik atmetus šias grupes dalis mirusiųjų buvo paskiepyti 2 kartus. Todėl paskelbus tokius duomenis kai kurie kiek nustebę klausė, kodėl net ir paskiepyti pilna vakcinavimo schema atsidūrė mirusiųjų nuo COVID-19 gretose?
Jiems šis faktas atrodė keistas, mat iki tol iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir kitų specialistų sklido žinia, kad jei nuo susirgimo vakcinos pilnai neapsaugo, apsauga nuo sunkios ligos ir mirties yra veik 100 proc.
Realaus pasaulio duomenys neduoda 100 proc. garantijos
Paprašytas pakomentuoti šią statistiką Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas dr. Marius Strioga konstatavo, kad 100 proc. apsaugos niekada neišeina garantuoti, o ir realaus pasaulio duomenys skiriasi nuo gautųjų klinikinių tyrimų metu.
„Yra dalis žmonių, kurie yra vakcinuoti ir gali numirti nuo COVID-19. Nėra nei vaisto, kuris visiems padėtų, nėra ir vakcinų, kurios pilnai apsaugotų. Taip, tie efektyvumo nuo hospitalizacijos ir mirties procentai klinikiniuose tyrimuose yra parodyti 100 proc. Tačiau realaus pasaulio duomenys kiekvienai vakcinai yra svyruojantys tarp 90 ir 100 proc. Bet visgi, kad realiame pasaulyje matytume tuos 100 proc., to nėra“, – aiškino jis.
Anot pašnekovo, tai yra normalu ir visų apsaugoti nėra įmanoma: „Mūsų tikslas apsaugoti didžiąją dalį žmonių.“
Priklauso nuo pacientų sunkumo
M. Strioga pabrėžė dar vieną aspektą – ne visiems asmenims antikūnai susidaro ir po abiejų dozių. Labiausiai tai tikėtina vyresniems žmonėms, turintiems gretutinių ligų
„Tad reikia žiūrėti, kokie tai buvo ligoniai. Jei su daugybe gretutinių ligų, vartojantys imuninį atsaką slopinančius vaistus, tada apskritai pilno imuninio atsako tikimybė po vakcinos yra mažesnė. Taigi norint vienareikšmiškai atsakyti reikėtų atidžiau pažiūrėti, kokie tie mirę pacientai buvo“, – sakė NVI specialistas.
Jis nurodė, kad didesnėje rizikoje žmonės atsiduria turintys tokias ligas kaip cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių ligos, plaučių ligos – bronchų astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
„Kitaip tariant, jei yra puokštė ligų ar vartojami vaistai – gliukokortikosteroidai, kurie slopina imuninį atsaką lokaliai (vartojant inhaliatorių) ar sistemiškai (jei naudojamos geriamos vaisto formos) – yra tam tikra dalis tokių žmonių“, – sakė M. Strioga.
Jis pridūrė, kad vis tik bet kuriuo atveju 9 iš 10 mirusių buvo nevakcinuoti.
COVID-19 gali nebūti lemiamas veiksnys
Be kita ko, jis sutiko, kad kitą kartą net ne koronavirusas gali būti lemiamas mirties veiksnys. Tad ir mirti galėjo būti vienoda tikimybė tiek nuo infekcijos paskiepytam, tiek nepaskiepytam žmogui, jei jo būklė ir taip buvo sunki.
„Priežastinį ryšį visada reikia vertinti – net jei susergi lengvesne forma, tai vakcina gal nuo sunkių išeičių ir apsaugotų, bet jei paūmėja visos gretutinės ligos, tai gali ir lengva COVID-19 forma inicijuoti visus kitus padarinius.
Ir ta pati baigtis galėtų būti natūraliai užsikrėtus, bet jei žmonės nebūtų skiepyti, tai tų natūralia baigtimi pasibaigiančių mirčių matytume daug dažniau, kas ir buvo prieš tai“, – sakė onkoimunologas.
Daugiausiai mirčių – vyresnių nei 65 m. asmenų
Vyriausybės duomenų apžvalgoje taip pat nurodoma, kad mirusiųjų nuo COVID-19 amžiaus struktūra lieka iš esmės nepakitusi – 80 proc. mirčių sudaro 65+ amžiaus grupės asmenų mirtys. Todėl pabrėžiama, kad šių asmenų imunizacija išlieka vienu esminių veiksnių mažinant mirčių nuo viruso skaičių.
Kalbėdamas apie šią gyventojų grupę klausimą dėl jų vakcinavimo Seime sveikatos apsaugos ministrui kėlė ir parlamentaras Antanas Vinkus.
Pirmiausia palyginęs mirtingumo nuo COVID-19 skaičius praėjusiais ir šiais metais jis konstatavo, kad beveik per dvigubai trumpesnį laiką šiemet jau mirė visu tūkstančiu daugiau žmonių.
„Iš viso per 2020 m. 9 mėnesius nuo COVID-19 mirė daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių, o per šių metų nepilnus 5 mėn. – daugiau kaip 2,5. (...) Norėjau paklausti, ar likusi 65+ metų amžiaus grupės dalis tiesiog nespėjo pasiskiepyti ar dauguma tiesiog atsisako vakcinuotis?“ – posėdžio metu teiravosi jis.
Ministras Arūnas Dulkys apgailestavo, kad statistika tokia, kokią sunku pamiršti, bet priminė, kad tai buvo pats pandemijos pikas.
„Šiandien situacija yra tokia, kad 80+ grupė yra tikrai vakcinuota ne tokiu procentu, kokiu norėtųsi, jis yra vienas mažiausių – virš 50 proc. Kai tuo metu 65+, 70+, 75+ jau tikrai artėja prie 70 proc. (...)
Ir čia galime siųsti žinutę, kad tai yra labai pavojingas virusas būtent šitai grupei ir mes dabar bandome koordinuotis, dirbti kartu su savivalda ir čia labai svarbios yra mobilios komandos, kad pasiektų tuos pacientus. Manau, kad nėra viena problema, kad jie nenori skiepytis, bet, matyt, ta informacija ir galimybė pasiekti vakcinavimo centrą“, – komentavo A. Dulkys.
Paaiškino, kaip ir kada įvyksta COVID-19 infekcija:
